Tūkstančiams policijos pareigūnų paskelbta padidinto laipsnio parengtis, buvo uždrausti civilinių dronų skrydžiai, o NATO sąjungininkės atsiuntė pastiprinimus, Senojo žemyno vadovams renkantis į Kopenhagą seniai planuotoms deryboms ir po jų ketvirtadienį vyksiančiam platesniam Europos vadovų susitikimui.
Pastarosiomis dienomis Danija, kuri rotacijos tvarka šį pusmetį pirmininkauja ES, buvo sunerimusi, nes dėl neatpažintų dronų teko trumpam uždaryti kelis oro uostus, be to, dronai skraidė netoli karinių objektų.
Kaimyninės Šiaurės šalys ir kitos sąjungininkės, nuo Jungtinių Valstijų iki Ukrainos, atsiuntė kovos su dronais technologijų ir specialistų, kad sustiprintų Danijos pajėgumus prieš aukščiausiojo lygio susitikimą.
Dėl to, ką ministrė pirmininkė Mette Frederiksen pavadino hibridine ataka, įtariama Rusija, tačiau kol kas joks kaltininkas nebuvo galutinai įvardytas.
Nepaisant to, incidentai su dronais privertė atkreipti dėmesį į Europos gynybos spragas po Maskvos įvykdytų oro erdvės pažeidimų Lenkijoje ir Estijoje.
Danijos sostinėje susirinkę ES vadovai sieks detalizuoti prioritetinius projektus, įskaitant „dronų sieną“ Rusijos keliamai grėsmei atremti.
Praėjusią savaitę gynybos ministrai iš maždaug 10 šalių, daugiausia esančių rytiniame ES flange, pradėjo derybas dėl plano sukurti gynybos sistemą, skirtą dronams aptikti ir galiausiai numušti.
ES siekia pasinaudoti karo išbandyta Ukrainos, kurios prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvaus ketvirtadienį vyksiančiame Europos politinės bendrijos susitikime, patirtimi.
„Europa turi duoti tvirtą ir vieningą atsaką į Rusijos dronų įsiveržimus“, – antradienį sakė ES vadovė Ursula von der Leyen (Urzula fon der Lajen).
Trečiadienį vyksianti diskusija yra naujausias ES pastangų pasirengti galimam konfliktui su Rusija iki 2030 metų žingsnis. Perspėjama, kad Maskva artimiausiais metais galėtų pradėti puolimą.
Vadovai sieks parengti veiksmų planą, kaip spręsti neatidėliotinus Europos gynybos poreikius, nes, valdant prezidentui Donaldui Trumpui (Donaldui Trampui), pasitikėjimas JAV parama mažėja.
27 valstybių blokas jau parengė 150 mlrd. eurų paskolų schemą, skirtą padėti finansuoti išlaidas gynybai, o didžioji jų dalis tenka rytinio sparno šalims.
Briuselis pasiūlė šalims susivienyti dėl keturių pagrindinių projektų – dronų sienos, rytinio flango apsaugos, priešraketinės gynybos ir kosminio „skydo“.
Įšaldyto Rusijos turto panaudojimas
Tačiau kol ES rengiasi galimam būsimam karui, labai svarbus ir neatidėliotinas klausimas yra tas, kaip padėti finansuoti Ukrainą, kovojančią su besitęsiančia Maskvos invazija.
„(Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori, kad mes kalbėtume apie save, o ne apie Ukrainą, ne apie pagalbą Ukrainai, ne apie tai, kaip padėti Ukrainai, ne apie tai, kaip atstumti Rusiją Ukrainoje“, – interviu naujienų agentūrai AFP viršūnių susitikimo išvakarėse sakė Estijos ministras pirmininkas Kristenas Michalas.
Lyderiai spręs dėl Briuselio pasiūlymo panaudoti įšaldytas Rusijos centrinio banko lėšas naujai 140 mlrd. eurų paskolai Kyjivui finansuoti.
Šiam siekiui gali pasipriešinti Belgija, kurioje laikoma didžioji dalis šio turto, tačiau manoma, kad tai labai svarbu siekiant padėti Ukrainai sumažinti gresiantį biudžeto deficitą.
Kadangi JAV parama Ukrainai, valdant D. Trumpui, išseko, praėjusią savaitę šį planą parėmė svarbus veikėjas, Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Pareigūnai sako, kad tikisi iš vadovų gauti leidimą tęsti darbą dėl šio plano.
„Pozicijos nebūtinai yra juodos ir baltos, „ne“ ir „taip“; kai kas gali sakyti, kad galėtų svarstyti, ar eiti šiuo keliu, jei bus įvykdytos tam tikros sąlygos“, – sakė vienas aukšto rango ES pareigūnas.
Be siekio finansiškai palaikyti Ukrainą, pareigūnai taip pat bando išlaikyti vėžėse Kyjivo siekį įstoti į ES, nepaisant Vengrijos lyderio Viktoro Orbano pastangų tai blokuoti.
Rusijai draugiškas V. Orbanas pasinaudojo savo veto teise, kad sustabdytų derybų su Ukraina eigą.
Aukščiausiojo lygio susitikimui pirmininkausiantis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta) ragino pritarti planui, pagal kurį šalys negalėtų vetuoti kiekvieno naujo derybų etapo.
„Nė vienas lyderis iki šios dienos neatsakė į šią idėją visišku „ne“, visiškai neigiamai“, – sakė minėtas ES pareigūnas.
Tačiau panašu, kad tai būtų pernelyg sudėtinga ir tam reikėtų V. Orbano ir visų kitų lyderių pritarimo.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
