„65 metus besitęsiančios paliaubos turi pasibaigti“, – Mėlynuosiuose rūmuose (Pietų Korėjos prezidentūroje) žurnalistams sakė Moon Jae-inas, likus kiek daugiu nei savaitei iki jo susitikimo su branduolinių ginklų turinčios Šiaurės Korėjos lyderiu Kim Jong Un (Kim Čen Unu).
„Paskelbus apie karo pabaigą būtina siekti taikos sutarties pasirašymo“, – pridūrė jis.
1950–1953 metų Korėjos karas baigėsi tik paliaubomis, o taikos sutartis taip ir nebuvo pasirašyta, tad abi šalys formaliai tebekariauja. Jas skiriančioje Demilitarizuotoje zonoje, kur kitą penktadienį Moon Jae-inas susitiks su Kim Jong Unu, apstu minų laukų ir įtvirtinimų.
Pietų Korėjos vadovas leido suprasti, kad toks susitarimas priklausytų nuo Pchenjano pasirengimo atsisakyti branduolinių ginklų.
„Jeigu po abiejų Korėjų viršūnių susitikimo ar Šiaurės Korėjos ir JAV lyderių susitikimo bus atsisakyta branduolinių ginklų, manau, kad nebūtų pernelyg sudėtinga pasiekti praktinių susitarimų dėl taikos sąlygų sudarymo, Šiaurės Korėjos ir JAV santykių normalizavimo ar tarptautinės pagalbos teikimo, siekiant sustiprinti Šiaurės Korėjos ekonomiką“, – sakė Pietų Korėjos prezidentas.
JAV prezidentui Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) savo ruožtu perspėjo, kad labai laukiamas jo susitikimas su Kim Jong Unu bus atšauktas, jei derybos nebus „produktyvios“.
„Jei manysiu, kad šis susitikimas nebus vaisingas, į jį nevyksime, – sakė D. Trumpas. – Jei susitikimas man jame dalyvaujant nebus produktyvus, atsiprašysiu ir išeisiu.“
Svarbiausias klausimas – ar Pchenjanas sutiks atsisakyti savo branduolinių ginklų, kuriuos jis vadina „labai branginamu kalaviju“.
Tiek Pietų Korėjos, tiek Kinijos pareigūnai sako, kad Kim Jong Unas pareiškė siekiantis, jog Korėjos pusiasalyje nebeliktų branduolinių ginklų, turėdamas omeny, kad JAV mainais tektų išvesti savo karius iš Pietų Korėjos ir nukreipti nuo regiono savo paties branduolinius ginklus.
JAV savo ruožtu teigia siekiančios, kad Pchenjanas visiškai, negrįžtamai ir patikimai uždarytų savo branduolinę programą.
Pasiekti bet kokį galutinį susitarimą būtų sunku dėl daugybės kitų aplinkybių.
Pavyzdžiui, nors JAV vadovaujamas Jungtinių Tautų pajėgų štabas, Kinija ir Šiaurės Korėja prieš 65 metus pasirašė paliaubų sutartį, Pietų Korėja to nepadarė.
Tiek Pchenjanas, tiek Seulas reiškia pretenzijas į visą Korėjos pusiasalį, tačiau taikos sutarties pasirašymas galėtų reikšti, kad abi šalys pripažįsta viena kitą.
Abiejų Korėjų lyderiai kitą penktadienį dalyvaus trečiame susitikime po 1950–1953 metų Korėjos karo. Planuojama, kad vėliau su Kim Jong Unu susitiks D. Trumpas. Tai būtų pirmas kartas, kai pareigas einantis JAV prezidentas susitinka su Šiaurės Korėjos lyderiu.
