paliaubos

Artimuosiuose Rytuose – galimas istorinis lūžis. Donaldas Trumpas, JAV viceprezidentas J. D. Vance’as ir Irano parlamento pirmininkas pasirašė susitarimą, kuris turėtų užbaigti karą ir nedelsiant atblokuoti Hormūzo sąsiaurį. Tačiau kol dokumentas dar nepaskelbtas, pasaulis laukia atsakymo, ką ši taika reikš energetikai, ekonomikai, JAV politikai ir karui Ukrainoje.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas neatmeta galimybės, kad paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos gali tęstis ir po gegužės 11 dienos, praneša „Rapid Response 47“ socialiniame tinkle „X“. Bendraudamas su žurnalistais, D. Trumpas buvo paklaustas, ar tikisi, kad jo paskelbtos trijų dienų paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos truks ilgiau nei numatytas laikotarpis. JAV lyderis atsakė taip: „Galbūt. Taip gali būti. Būtų puiku. Norėčiau, kad tai sustotų – Rusija, Ukraina.

Rusijos gynybos ministerija apkaltino Ukrainą pažeidus tarpininkaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui pasiektas paliaubas. Ukrainos ginkluotosios pajėgos, nepaisant susitarimo, dronais ir artilerija atakavo Rusijos pozicijas ir taip pat civilinius objektus, pareiškė ministerija, kuria remiasi rusų naujienų agentūra „Interfax“. Be kita ko, esą atakuotos Kalugos, Tulos, Smolensko, Kursko, Briansko ir Belgorodo sritys bei Čečėnija ir Stavropolio bei Krasnodaro regionai.

2026-ųjų gegužės 9-osios minėjimas Maskvoje žada būti vienas keisčiausių ir labiausiai įtemptų per visą pastarąjį dešimtmetį. Likus vos kelioms dienoms iki parado, Raudonoji aikštė tapo ne šventinių repeticijų, bet aukščiausio lygio geopolitinių grasinimų epicentru. Pergalės paradas Maskvoje vyks nuo 10 val. (ir Lietuvos laiku), tačiau transliacija bus „su atidėjimais“ ir labai ribota.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Kyrylo Budanovas pareiškė, kad Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo nuoširdų taikos troškimą ir kad Kyjivas yra pasirengęs jas pratęsti, jei tai bus abipusės paliaubos.  „Ukrainos paskelbtos paliaubos rodo mūsų tikrąjį taikos troškimą – nesusietą su jokiomis datomis ar primestais ideologiniais naratyvais, o skirtą gyvybių gelbėjimui ir saugumo atkūrimui. Jei prezidento paskelbtos paliaubos bus abipusės, mes jas pratęsime.

Izraelis ir Libanas susitarė trims savaitėms pratęsti Izraelio ir Irano remiamos „Hezbollah“ grupuotės paliaubas, ketvirtadienį paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.  Savo „Truth Social“ platformoje D. Trumpas teigė, kad susitarimas buvo pasiektas jam susitikus su Izraelio ir Libano ambasadoriais bei atstovais Ovaliajame kabinete.

Nors degalų kainos šiek tiek sumažėjo, jų ateitį prognozuoti šiuo metu itin sudėtinga. Pasak ekspertų, dėl neaiškios Jungtinių Amerikos Valstijų ir Irano konflikto baigties tai itin netinkamas metas prognozėms, o situacija gali keistis labai greitai. Apie tai naujienų portalo aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Artea“ banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gideonas Saaras trečiadienį išreiškė abejonių dėl JAV ir Irano paliaubų, teigdamas, kad tarp šių dviejų priešininkų tebėra didelių nesutarimų. „Niekas dar nesibaigė“, – pareiškė G. Saaras interviu valstybiniam transliuotojui „Channel 11“. „Nematau, kaip būtų įmanoma suderinti JAV ir Irano pozicijas“, – pridūrė jis.

Po to, kai Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl dvi savaites truksiančių paliaubų, o Teheranas sutiko laikinai atidaryti svarbų Hormuzo sąsiaurį, trečiadienį prasidedant prekybai Azijos rinkose šoktelėjo akcijų vertė, o naftos kainos smarkiai nukrito. Naftos rinkose JAV etaloninės naftos „West Texas Intermediate“ (WTI) kaina smuko 16,56 proc. iki 96,39 JAV dolerių už barelį, o naftos „Brent“ kaina sumažėjo 15,89 proc. iki 93,38 JAV dolerių.

Netoli Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje buvo paskelbtos vietinės paliaubos, kad būtų galima suremontuoti elektros perdavimo linijas, šį rytą pranešė Rusijos naujienų agentūros, remdamosi Rusijos valstybinės branduolinės korporacijos vadovu, rašo „Sky News“. Elektrinė, didžiausia Europoje, yra Rusijos kontroliuojama nuo pat netrukus po karo pradžios 2022 metais.

Pasirodžius gandams apie tariamas „energetines paliaubas“ tarp Ukrainos ir Rusijos, pasirodė pirmoji oficiali reakcija iš Rusijos. Kaip skelbia rusų agentūra TASS, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peksovas nekomentavo pranešimų apie tariamai pasiektas energetines paliaubas su Ukraina ar derybas dėl jų.

Prancūzija pirmadienį pasveikino paliaubas tarp Sirijos vyriausybės ir kurdų vadovaujamų pajėgų, pridurdama, kad tebesanti ištikima pastarosioms, kurios vadovavo kovai su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS). „Mes sveikiname paliaubų susitarimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerija. Prancūzija „tvirtai palaiko Sirijos vienybę ir teritorinį vientisumą“, pridūrė ji.

Rusija pirmą kartą sutiko su paliaubomis prieš pasirašant galutinį susitarimą dėl taikos ir laiko tai būtinu žingsniu siekiant politinio konsensuso, remdamasis šaltiniais pranešė JAV naujienų portalas „Axios“. Pasak aukšto rango JAV pareigūnų, Rusija sutiko su paliaubomis kaip būtina sąlyga tolesniems politiniams žingsniams žengti, įskaitant galimą referendumo dėl ginčytinų teritorijų likimo organizavimą. Tai rodo, kad Kremlius atsitraukia nuo savo ankstesnės pozicijos.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad per artimiausias 10 dienų Kyjivas kartu su sąjungininkais rengs paliaubų planą. Pasak jo, toks sprendimas priimtas po buvusio JAV prezidento Donaldo Trumpo pasiūlymo sustabdyti karą dabartinėse fronto linijose. Ukraina ir jos sąjungininkai susitarė per artimiausias 10 dienų parengti paliaubų planą, sakė Ukrainos prezidentas V. Zelenskis. Paliaubų planas „Keletas greitų sprendimų – pavyzdžiui, paliaubų planas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, regis, praranda kontrolę dėl karo Ukrainoje eigos ir gali būti priverstas sutikti su laikinu paliaubų susitarimu. Apžvalgininkai iš Vašingtono Europos politikos analizės centro (CEPA) teigia, kad nesėkmingas Rusijos vasaros puolimas ir augančios vidaus problemos verčia Kremlių ieškoti būdų stabilizuoti situaciją bei išvengti didesnio nepasitenkinimo šalyje.

Stabilus ugnies nutraukimas paprastai reikalauja kruopštaus pasiruošimo, kad abi pusės žinotų, kas turi įvykti ir, dar svarbiau, kada. Tuo tarpu staiga paskelbtos paliaubos dažnai būna nestabilios ir trapios, rašo „Sky News“. Tam, kad paliaubos būtų tvirtos, būtinas išankstinis susitarimas: kaip jos bus įgyvendinamos ir stebimos, kad nė viena pusė negalėtų jų lengvai sulaužyti bei staiga įgyti pranašumą. Be tokio pasirengimo – o kartais net ir turint jį – ugnies nutraukimas lieka pažeidžiamas.

Laikinos paliaubos, dažnai suvokiamos kaip trumpalaikės priemonės, tačiau jos ne kartą užbaigė didelius ginkluotus konfliktus. Istorijoje yra atvejų, kai susitarimai dėl paliaubų, iš pradžių skirti trumpam laikotarpiui, virto ilgalaike taika, leidusia šalims vystytis, nors oficialių taikos sutarčių pasirašyta nebuvo.

30 dienų paliaubos tarp Rusijos ir Ukrainos pakibo ant plauko. Ekspertai perspėja – Kremlius dažnai nesilaiko pažadų, o viltys dėl taikos, kurios bus aptartos gegužės 15 d. Stambule, gali būti trapios. Tiesa, dar laukiama Rusijos režimo lyderio Vladimiro Putino atsako, ar šis dalyvaus susitikime šį ketvirtadienį, į kurį jį pakvietė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas sekmadienį paragino Ukrainą priimti Rusijos vadovo Vladimiro Putino pasiūlymą kitą savaitę Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Maskva.  Anksčiau sekmadienį Ukraina pareiškė, kad yra pasirengusi dalyvauti susitikime Turkijoje, bet tik tuo atveju, jei V. Putinas sutiks su Kyjivo ir jo sąjungininkų pasiūlymu nuo pirmadienio 30 dienų nutraukti ugnį.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dar kartą spjauna į veidą Vakarų lyderiams. Naktį surengtoje spaudos konferencijoje jis atmetė 30-ies dienų paliaubų siūlymą ir pareiškė, kad kviečia ukrainiečius jau ketvirtadienį sėsti prie derybų stalo Stambule. Politologai pabrėžia, kad Putinas visais būdais siekia vilkinti taikos derybas, o Vakarų lyderių grasinimai griežtomis sankcijomis jam, akivaizdu, nė motais.

Izraelio užsienio reikalų ministras Gidonas Saaras sekmadienį pareiškė, kad Izraelis visiškai pritaria Jungtinių Valstijų prezidento Donaldo Trumpo pagalbos Gazos Ruožui planui, kurį praėjusią savaitę išdėstė JAV ambasadorius Izraelyje. „Izraelis visiškai pritaria Trumpo administracijos planui, kurį penktadienį pristatė JAV ambasadorius Izraelyje Mike'as Huckabee“, – sakė G. Saaras spaudos konferencijoje Jeruzalėje kartu su vokiečių užsienio reikalų ministru Johannu Wadephuliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sekmadienį pareiškė besitikintis, kad Maskva sutiks laikytis 30 dienų paliaubų nuo pirmadienio. Jis taip pat pabrėžė, kad Kyjivas yra „pasirengęs“ tiesioginėms deryboms su Rusija. „Tai teigiamas ženklas, kad rusai pagaliau pradėjo svarstyti galimybę nutraukti karą, – socialiniame tinke „X“ teigė V. Zelenskis. – Visas pasaulis to laukė labai ilgai.

Kyjivas sekmadienį pranešė, kad rusai naktį į Ukrainą paleido daugiau kaip 100 dronų, netrukus po to, kai vidurnaktį baigėsi 72 valandų paliaubos. Abiejų šalių teigimu, šių tris dienas trukusių Rusijos paskelbtų paliaubų nebuvo tinkamai laikomasi. „Gegužės 11-osios naktį (nuo 2 val. nakties (vietos ir Lietuvos laiku)) priešas atakavo 108 atakos dronais „Shahed“ ir įvairių tipų imitaciniais dronais“, – pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos. Jos pridūrė, kad 60 iš dronų numušė.

Indija ir Pakistanas ankstų sekmadienį apkaltino viena kitą paliaubų pažeidimais. Žinia pasirodė praėjus vos kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad kaimyninės branduolinį ginklą turinčios šalys atsitraukė nuo karo slenksčio.

Baltieji rūmai šventė ilgai lauktą susitarimą dėl naudingųjų iškasenų, pasirašytą su Kyjivu. Tačiau, kol Vašingtone vyko diplomatinės derybos, žudynės Ukrainoje tęsėsi. JAV vis dar traktuoja Rusijos nusikalstamą karą kaip politinę dilemą, kurią reikia spręsti, o ne kaip strateginę grėsmę, su kuria reikia ryžtingai kovoti, kol ji neišplito dar toliau, teigia „Kyiv Independent“ korespondentas Andrew Chachojanas.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas penktadienį sakė, kad Jungtinės Valstijos yra būtinai reikalingos Europos saugumui, nors anksčiau reiškė abejones Vašingtono patikimumu. „Amerika yra esminė Europos saugumui, yra būtinai reikalinga Europos saugumui šiandien ir ilgam laikui“, – lankydamasis NATO būstinėje sakė F. Merzas.

Nepaisant Kremliaus vadovo Vladimiro Putino paskelbtų „paliaubų“, rusų pajėgos toliau puola visa fronto linija, o Ukraina visa svarbia informacija apie paliaubų sąlygų pažeidimus dalinasi su savo tarptautiniais partneriais. Apie tai socialinių tinklų platformoje „X“ pranešė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha. „Ką tik kalbėjau su Ukrainos kariuomenės vadais, kurie mane informavo apie padėtį fronto linijoje.

Rusija teigia, kad laikysis per Antrojo pasaulinio karo pabaigos metinių iškilmes gegužės 8–10 dienomis paskelbtų paliaubų Ukrainoje. Tačiau rusų ginkluotosios pajėgos reaguos, jei Ukraina rengs atakas, antradienį pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kuriuo remiasi agentūra „Reuters“. Kartu D. Peskovas pridūrė, kad Rusija kol kas negirdėjo Kyjivo pareiškimo, kuris rodytų Ukrainos pasirengimą laikytis prezidento Vladimiro Putino paskelbtų trijų dienų paliaubų.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Rusijos autoritarinio lyderio Vladimiro Putino paskelbtos trijų dienų trukmės paliaubos Ukrainoje, yra žingsnis į priekį taikos link. Šį pareiškimą Amerikos vadovas išsakė pirmadienį kalbėdamas Baltuosiuose rūmuose, rašo UNIAN. „Prezidentas Putinas ką tik paskelbė trijų dienų paliaubas, kurios neskamba kaip daug, bet tai yra daug, jei žinote, nuo ko pradėjome. <...> Tai karas, kurio niekada neturėjo būti.

JAV ambasada Ukrainoje gegužės 5 d. pranešė, kad į Kyjivą atvyko naujoji JAV laikinoji reikalų patikėtinė Ukrainoje Julie Davis, rašoma „Kyiv Independent“. Ji atvyko po ambasadorės Bridget Brink, kuri nuo 2022 m. ėjo JAV ambasadorės Ukrainoje pareigas, atsistatydinimo. Kyjive dirbantys diplomatai teigė, kad B. Brink pasitraukė iš pareigų dėl esminių nesutarimų su JAV prezidento Donaldo Trumpo vykdoma politika.

Paliaubas gegužės 8–10 dienomis Rusija pasiūlė dėl to, nes baiminasi, jog per iškilmes Maskvoje gali nutikti kažkas netikėto. Gegužės 9 d. Raudonojoje aikštėje turėtų vykti paradas. „Kodėl rusai gegužės 9 d. iškėlė paliaubų idėją? Todėl, kad jie supranta, jog mūsų vyriausiasis vadas Syrskis moka nustebinti“, – sako ekspertas Dmitrijus Žmailo. „Rusai, remdamiesi šia idėja, nori surengti pagrindinę savo šalies šventę be oro antskrydžių garsų.

Kremlius pavadino Kyjivo pasiūlytas 30 dienų paliaubas Ukrainoje neįmanomomis, jei nebus įgyvendintos tam tikros Rusijos sąlygos, rašo UNIAN. Apie tai kalbėjo Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. „Niuansai, apie kuriuos prezidentas Putinas kalbėjo Kremliuje, čia yra svarbūs. Tai taip pat svarbu, tačiau neatsakius į šiuos klausimus sunku pereiti prie tokių ilgalaikių paliaubų“, – cituojamas jis.

„Politico“: Trumpas spaudžia Ukrainą į baisų susitarimą, kuris gali reikšti Zelenskio pabaigą

Ukrainai reikia besąlygiškų paliaubų taikos link, o ne paliaubų „paradui“, teigia aukščiausias Volodymyro Zelenskio patarėjas, rašoma „Sky News“. „Paliaubos reikalingos ne paradui, o tikrai ir ilgalaikei taikai“, – „Telegram“ kanale paskelbė Andrijus Jermakas. Vladimiras Putinas paskelbė apie laikinąsias paliaubas kitą mėnesį, minint 80-ąsias Sovietų Sąjungos ir jos sąjungininkų pergalės Antrajame pasauliniame kare metines.

Kremliaus spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, paskelbdamas laikinas paliaubas su Ukraina, „vadovavosi humanitariniais sumetimais“. Jo teigimu, pastangos taikingai išspręsti karą tęsiasi, rašoma „Unian“. D. Peskovas pakomentavo V. Putino sprendimą paskelbti laikinas paliaubas 80-ųjų Sovietų Sąjungos ir Vokietijos karo pergalės metinių proga. „Tai Rusijos valstybės vadovo geros valios išraiška“, – sakė Kremliaus spaudos sekretorius.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas aiškiai pareiškė, kad nori matyti nuolatinį ugnies nutraukimą Ukrainoje, o ne tik laikiną kovų sustabdymą, teigia Baltųjų rūmų spaudos sekretorė, rašoma „Sky News“. Karoline Leavitt kalbėjo netrukus po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas paskelbė, kad įsakys visoms Maskvos pajėgoms sustabdyti kovas nuo gegužės 8 iki 11 d., sutampant su Rusijos šventėmis, skirtomis Antrojo pasaulinio karo pabaigos 80-osiomis metinėms.

Rusijos valdžia išplatino pranešimą, kuriame skelbiama apie planuojamas „visiškas paliaubas“ gegužės 8–10 dienomis. „Remiantis Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų vyriausiojo vado Vladimiro Putino sprendimu, humanitariniais sumetimais, 80-ųjų Pergalės metinių dienomis – nuo gegužės 8 d. 0 val. iki gegužės 11 d. 0 val. – Rusijos pusė skelbia paliaubas„, – skelbiama Kremliaus pranešime . Anksčiau „Astra“ buvo skelbiama, kad paliaubos galios gegužės 7-8 ir 10-11 dienomis.

Interviu Brazilijos leidiniui „O Globo“ Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas išvardijo Maskvos reikalavimus dėl paliaubų Ukrainoje, rašoma „Telegram“ kanale „Unian“. Pirmiausiai reikalaujama, kad Kyjivas atsisakytų įstoti į NATO ir įtvirtinti neutralų, blokams nepriklausomą statusą. Be to, Krymo, Donecko, Luhansko, Chersono ir Zaporižios sritys turi būti tarptautiniu mastu pripažintos Rusijai.

„Hamas“ atmetė naujausią Izraelio pasiūlymą dėl likusių įkaitų paleidimo ir naujų paliaubų, nes į jį neįtrauktas karo užbaigimas, pareiškė aukšto rango „Hamas“ pareigūnas Khalilas al-Hayya, kuris ketvirtadienį buvo cituojamas keliose Izraelio žiniasklaidos publikacijose. Sakydamas kalbą Kh. al-Hayya tvirtino, kad islamistai nesutiks su daliniais susitarimais.

Naujausi pokalbiai Kaire dėl paliaubų Gazos Ruože ir Izraelio įkaitų paleidimo, derybų šaltinių duomenimis, baigėsi nepasiekus persilaužimo, informuoja agentūra „Reuters“. Radikali palestiniečių organizacija „Hamas“ laikėsi reikalavimo, kad bet koks susitarimas turi reikštis Gazos karo pabaigą, pirmadienį sužinota iš palestiniečių ir Egipto derybininkų šaltinių. Izraelis tuo tarpu nenori užbaigti karo, kol grupuotė „Hamas“ nebus visiškai įveikta.

Volodymyras Zelenskis pripažįsta „kompromisą“ dėl okupuotų teritorijų, tačiau Ukraina, anot jo, niekada nepripažins jų rusiškomis. Paliaubos, Ukrainos prezidento teigimu, gali būti įgyvendintos „per artimiausias savaites ar mėnesius“. Tai jis pasakė ketvirtadienį, balandžio 3 d., komentuodamas Rusijai naudingas teritorines nuolaidas per susitikimą su Černihivo srities teritorinių bendruomenių vadovais, praneša „24 kanalas“ su nuoroda į Prezidento kanceliariją.

Jungtinės Valstijos Saudo Arabijoje susitiko su Rusijos ir Ukrainos delegacijomis, didindamos spaudimą kuo greičiau užbaigti karą, tačiau Ukraina nerimauja, kad Donaldo Trumpo administracija, skubėdama sudaryti susitarimą, vengs patraukti Rusiją į atsakomybę už karo nusikaltimus, rašoma „Politico“. „Dabartinė JAV administracija vietoj spaudimo Rusijai renkasi nuolaidžiavimą, pataikavimą ir derybas“, – sakė aukšto rango Ukrainos pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.

Rusijos pareiškimai apie neva nuo kovo 18 d. nutrauktus išpuolius prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą neatitinka tikrovės, „X“ rašė prezidento patarėjas komunikacijos klausimais Dmytro Lytvynas. Jo teigimu, „Maskva yra miestas, pastatytas ant melo, ir tai Ukrainoje nieko nestebina“. „Nuo kovo 18 d. jie smogia mūsų energetikos objektams bombomis, atakuojančiais bepiločiais orlaiviais. Jau patvirtinti mažiausiai 8 smūgiai“, – pažymėjo jis.

Saudo Arabijoje sekmadienio vakarą vyks Vašingtono ir Kyjivo pareigūnų susitikimas, siekiant užbaigti trejus metus trunkančią Rusijos plataus masto invaziją į Ukrainą. Tai naujienų agentūrai AFP nurodė vienas ukrainiečių delegacijos narys.

Nuo Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios abiejų šalių energetikos objektai buvo atakuoti nesuskaičiuojamą kiekį kartų. Tokiais smūgiai bandoma pakenkti kitos pusės kariniams pajėgumams, susilpninti žmonių ryžtą ir apsunkinti jų gyvenimą.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino pritarimas ribotoms paliauboms Ukrainoje leido JAV prezidentui Donaldui Trumpui išsaugoti savo reputaciją, tačiau yra mažai požymių, kad Maskva yra pasirengusi užbaigti karą be Kyjivo kapituliacijos, rašoma „The Times“. D. Trumpas tikėjosi, kad galės pasinaudoti savo „puikiais santykiais“ su V. Putinu ir įtikinti jį sutikti su besąlygiškomis, nors ir laikinomis, paliaubomis Ukrainoje.

Vakarų Ukrainai pasiūlytos laikinos paliaubos neturės jokios įtakos karui su Rusija, sako Ukrainos atsargos pajėgų rezervistų tarybos pirmininkas Ivanas Tymočko, rašo UNIAN. Jis kalbėjo Prancūzijos prezidentui Emmanueliui Macronui sekmadienį viename interviu pasakius, kad Paryžius ir Londonas po skubiai surengtų Europos vadovų derybų dėl Ukrainos siūlo mėnesio paliaubas Rusijos užpultoje šalyje, „ore ir jūroje“. Anot I. Tymočko, tokios priemonės niekada neduoda rezultato.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu irmadienį surengs saugumo kabineto posėdį, kuriame bus aptartas antrasis paliaubų Gazos Ruože susitarimo etapą, pranešė jo biuras. Sekmadienį paskelbtame premjero biuro pranešime teigiama, kad B. Netanyahu apie šį susitikimą informavo JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) specialųjį pasiuntinį Artimiesiems Rytams Steve'ą Witkoffą.

Izraelio teigimu, pirmadienį Vašingtone prasidės derybos dėl antrojo paliaubų Gazos kare etapo. Izraelio premjero Benyamino Netanyahu biuras paskelbė, kad dėl to susitarta su JAV Artimųjų Rytų pasiuntiniu Steve Witkoffu. B. Netanyahu ir S. Witkoffas pirmadienį susitiks Vašingtone ir apars Izraelio derybines pozicijas, nurodoma pranešime. Kitomis savaitės dienomis S. Witkoffas kalbėsis su Kataro ministru pirmininku Mohammedu bin Abdulrahmanu Al Thaniu bei aukštais Egipto atstovais.