Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala ir Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Giedrius Česnakas.
Susitarimo tekstas dar neatskleistas – kodėl tai svarbu?
Susitarimas buvo pasirašytas elektroniniu būdu. Ką tai rodo apie šiuolaikinės diplomatijos pokytį – ar tokio formato pakanka tokio masto taikos susitarimui, ar vis dėlto penktadienio susitikimas leidžia suprasti, kad dar liko svarbių ne iki galo suderintų detalių?
L. Kojala: XXI amžius net ir tokioje sudėtingoje diplomatijoje, bet aišku, ne veltui turbūt penktadienio susitikimas vyks, ir užsimena J. D. Vance'as, viceprezidentas, kad dar kai kurie aspektai yra derinami – tai turbūt parodo, kad situacija nėra iki galo apibrėžta.
Tuo labiau, kad mes bandome aptarti tą susitarimą, svarstome, kokios bus jo pasekmės, bet paties teksto visa apimtimi dar nesame matę. Tai irgi turbūt iliustruoja, kad tikrai yra didelis Jungtinių Amerikos Valstijų noras versti puslapį, pamiršti bent jau patį intensyviausią šito karo etapą, atverti Hormūzo sąsiaurį ir galbūt šitą temą apskritai pastumti į šalį, nes akivaizdu, kad ji politinių dividendų prezidentui Donaldui Trumpui iki šiol neatnešė.
Netgi priešingai, galime matyti, kad prezidento populiarumas pastaruoju metu buvo linkęs mažėti. Tai, aišku, siejasi ir su Irano kontekstu, ir iš to kylančiomis ekonominėmis aplinkybėmis, infliacija bei kitais reiškiniais.
Ar Trumpas laimėjo karą prieš Iraną?
Ar galima Trumpą laikyti kažką pasiekusiu? Ar Donaldas Trumpas ką nors laimėjo šitame kare, ar ne?
L. Kojala: Manau, kad dar anksti vertinti, ir čia yra ne vienas Donaldui Trumpui svarbus aspektas. Jeigu Jungtinės Valstijos nepasieks rezultato, kurio tikisi, tai bus visų Vakarų pralaimėjimas. Nepamirškime, kad Irano revoliucinė gvardija, kuri dabar turi akivaizdžiai didžiausią įtaką Irano viduje, yra paskelbta teroristine organizacija ir Europos Sąjungoje.
Irano režimo parama Rusijai buvo ypatingai svarbi didelio masto invazijos pradžioje, bet svarbi ir dabar. Mes kalbame apie režimą, kuris kelia grėsmę ne tik regione, bet ir, plačiąja to žodžio prasme, Vakarų interesams. Šia prasme Jungtinių Valstijų veiksmai siekiant tą grėsmę eliminuoti atliepia Vakarų šalių lūkesčius, net jeigu jos galbūt būtų nepritarusios, ar matėme gana daug skepsio dėl konkrečių taikytų priemonių.
Turbūt vienas iš esminių kintamųjų, kuris yra neaiškus šiuo metu, tai yra Irano režimo tikroji būklė. Mes matome, kad jis funkcionuoja, netgi elektroniniu būdu ar kitaip pasirašinėja susitarimus, bet tai nereiškia, kad režimas savaime yra stabilus.
Jis, be abejo, patyrė daugybinius smūgius, yra sunaikintas Irano laivynas, karine taktine prasme apčiuopiamų rezultatų yra, nors jie nebūtinai iš karto virsta politiniais veiksniais, bet jeigu bus tvarios paliaubos, jeigu tikrai kalbėsime apie didesnį stabilumą ir nuspėjamumą, turbūt kitas klausimas bus – ar tikrai Irano režimas parodys galintis save iš naujo konsoliduoti ir pastumti į šalį tas problemas, kurios, prisiminkime, dar šių metų pradžioje į gatves išvedė dešimtis tūkstančių žmonių ir, deja, dešimtys tūkstančių jų, Vakarų šalių vertinimu, buvo nužudyti to paties režimo.
Tai turbūt yra vienas iš esminių kintamųjų, kuris gali turėti didelį poveikį bet kokio susitarimo praktiniam įgyvendinimui. Jeigu liks esminis režimo aparatas toks, koks jis matomas iš išorės šiuo metu, tuomet kalbėti apie ilgalaikius įsipareigojimus ir jų efektyvų įgyvendinimą Vakarų šalių perspektyvoje, ko gero, bus labai nelengva.
Česnakas: JAV tikslai pasiekti tik iš dalies
Profesoriau Česnakai, Donaldas Trumpas pasiekė šio karo kažkokius deklaruotus tikslus, kuriuos turėjo jūsų nuomone, ar ne?
G. Česnakas: Linas Kojala teisingai sako, kad pakankamai sunku kalbėti, bet mes matome jau tam tikrus rezultatus. Pažiūrėkime, buvo deklaruotas laivyno sunaikinimas. Ar laivynas bus sunaikintas? Taip, bet klausimas, ar Iranui reikia laivyno tam, kad kontroliuotų Hormūzą? Atsakymas, iš esmės, ne.
Buvo kalbama apie raketų ir karinių pajėgų struktūros sunaikinimą. Pačių amerikiečių teigimu, ne mažiau kaip 20 proc., jeigu ne daugiau raketų, yra likę, ir tam, kad jas sunaikinti, reikėtų labai didelių karinių smūgių ir išlaidų. Akivaizdu, kad karinė sistema ir to režimo struktūra nenustojo veikti, ji yra, ir, ko gero, tas tikslas irgi yra dalinai pasiektas.
Režimas, kad ir koks jis bebūtų – teisingai sakant, mes nežinome iki galo jo būklės – bet daryčiau prielaidą iš to, ką jau tenka matyti ir kaip režimai elgiasi, kad bet kokiomis priemonėmis jis bandys išlaikyti savo kontrolę.
Jau yra pasirodžiusios nepatvirtintos informacijos, kad bandoma fiziškai suvaldyti tuos asmenis, kurie yra nepatenkinti. Ir, iš kitos pusės, pripažinkime, kad nors iš pradžių buvo kalbama ir pats Donaldas Trumpas sakė, kad tai yra puikus laikas žmonėms perimti ar pakeisti režimą, ypatingai po smūgių, kai buvo nužudyta vadovybė, bet tai neįvyko.
Ir dabar akivaizdu, aš sakyčiau, kad Venesuelos scenarijus būtų pats artimiausias, nes iš esmės režimas tenkintų tiek Jungtines Amerikos Valstijas, tiek ir kitus veikėjus, jeigu jis būtų pakankamai prognozuojamas ir, sakykime, 20 metų ar kiek atsisakytų vystyti branduolinį ginklą, neapsunkintų laivybos, ir galbūt būtų galima kažką susitarti.
Nepamirškime, kadangi Iranas yra gausus naftos ir gamtinių dujų, jie turi pakankamai iniciatyvų norint sukurti tvaresnius ekonominius ryšius ilguoju laikotarpiu, tai aš neatmesčiau, kad ilgainiui šitie interesai gali pradėti reikštis. Iš esmės visi būtų suinteresuoti, jeigu režimas egzistuoja, tačiau sumažina retoriką, galbūt palaiko tam tikro lygio represijas viduje, tačiau nesiima labai grėsmingų teiginių dėl Izraelio sunaikinimo ar panašiai.
O tai, kas buvo minėta apie poveikį Jungtinių Amerikos Valstijų politikai, paramai ir MAGA judėjimui, bei pačiam Donaldui Trumpui – tai yra neigiami reiškiniai. Galima sakyti, kad didžiausias Donaldo Trumpo pralaimėjimas gali būti būtent MAGA judėjimo galimas pralaimėjimas rinkimuose ir nepamirškime, kad tai nėra kažkoks galutinis susitarimas, nes dabar bus pasirašytos iš esmės tik gairės dėl derybų su esminėmis prielaidomis, kurios turės trukti 60 dienų. 2 mėnesius, ir vėl viskas pradės burbuliuoti rugsėjo mėnesį artėjant rinkimams.
Aš darau didelę prielaidą, ir manau, pagrįstą, kad tos derybos bus pratęstos dar kartą ir dar, nes suderinti susitarimą dėl tokių drastiškai išsiskiriančių pozicijų yra labai sunku.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
