JAV pareigūnas: Donaldas Trumpas ir Irano parlamento vadovas elektroniniu būdu pasirašė susitarimą
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, viceprezidentas J. D. Vance'as ir Irano parlamento pirmininkas Mohammadas Bagheras Ghalibafas elektroniniu būdu pasirašė susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo, pirmadienį pranešė JAV administracijos aukšto rango pareigūnas.
„Prezidentas jį norėjo pasirašyti asmeniškai, nes norėjo parodyti savo (...) pasiryžimą sėkmingai išspręsti šį klausimą“, – žurnalistams telefonu sakė pareigūnas, kalbėjęs su anonimiškumo sąlyga.
JAV ir Iranas naktį į pirmadienį pranešė pasiekę susitarimą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose visuose frontuose, įskaitant Libaną, ir vėl atidaryti gyvybiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį, nors pateikė mažai informacijos apie sudėtingą Teherano branduolinės programos klausimą.
Pradinį tarpininko Pakistano pranešimą apie susitarimą greitai patvirtino ir Vašingtonas bei Teheranas, o oficiali pasirašymo ceremonija numatyta birželio 19 dieną Šveicarijoje.
„Susitarimas su Irano Islamo Respublika dabar baigtas“, – socialiniuose tinkluose tuomet paskelbė JAV prezidentas, sekmadienį atšventęs savo 80-ąjį gimtadienį.
„Šiuo dokumentu visiškai įgalioju atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir kartu įsakau nedelsiant nutraukti JAV karinio jūrų laivyno blokadą. Pasaulio laivai, užveskite variklius. Tegu teka nafta!“ – parašė jis.
Netrukus po to Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi televizijos komentaruose pareiškė, kad susitarimas „nedelsiant nutraukia“ šalių karą ir kad per du mėnesius bus surengtos derybos siekiant „galutinio susitarimo“.
Von der Leyen: ES nešvelnins sankcijų Iranui, kol nebus realių pokyčių
Europos Sąjunga (ES), pasak Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen, nešvelnins sankcijų Iranui, kol nebus konkrečių politinių pokyčių.
„Sankcijų principas yra toks, kad prieš pradėdami galvoti apie jų panaikinimą, privalome pamatyti realius pokyčius vietoje“, – sakė U. von der Leyen prieš G7 viršūnių susitikimą Eviane Prancūzijoje.
Taip ji atsakė į klausimą, kokia yra jos pozicija dėl galimo sankcijų panaikinimo po to, kai pasiektas pirminis susitarimas dėl Irano karo pabaigos. U. von der Leyen teigė, kad sankcijos įvedamos, siekiant paskatinti elgesio pokyčius. Jei elgesys pasikeičia patikimai ir tvariai, jos esą gali būti panaikintos. Tačiau esą galioja ir atvirkštinė taisyklė: „Kol elgesys nesikeičia, sankcijos negali būti panaikintos“.
U. von der Leyen atkreipė dėmesį į tai, kad ES sankcijas Iranui įvedė dėl žmogaus teisių pažeidimų ir dėl masinio naikinimo ginklų. Todėl ekonominės sankcijos, taikomos dėl Irano branduolinės veiklos, galėtų būti panaikintos nepriklausomai nuo sankcijų, įvestų dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Tarp sankcijų, kurių sušvelninimo Iranas siekia jau daugelį metų, yra baudžiamosios priemonės, kurios neleidžia į ES eksportuoti žalios naftos, naftos produktų ir gamtinių dujų. Be to, plačios apimties sankcijos taikomos ir daugeliui kitų prekybos sričių, taip pat daugeliui Irano bankų bei transporto sektoriui. Jos buvo įvestos remiantis Jungtinių Tautų sprendimu, siekiant užkirsti kelią Irano branduolinės bombos kūrimui. Be to, ES taiko daugybę baudžiamųjų priemonių Irano organizacijoms ir asmenims, kurie remia Rusijos karą prieš Ukrainą ir yra susiję su sunkiais žmogaus teisių pažeidimais. Pastaruoju metu jos buvo vis griežtinamos.
Agentūra: į JAV ir Irano susitarimą įtraukta nuostata dėl rinkliavos Hormuzo sąsiauryje
Į bendrąjį JAV ir Irano susitarimą dėl karo nutraukimo, Teherano duomenimis, paskutinę akimirką dar buvo įtraukta nuostata dėl rinkliavų už plaukimą per Hormuzo sąsiaurį. Tai pirmadienį pranešė Irano naujienų agentūra „Fars“, remdamasi su situacija susipažinusiais asmenimis.
Šiais duomenimis, susitarimo tekstas paskutiniu momentu buvo pakeistas, „kad būtų aiškiai ir nedviprasmiškai pabrėžtas Irano ir Omano suverenumo Hormuzo sąsiauryje klausimas“. Pasak „Fars“, paskutiniame susitarimo variante yra nuoroda į „jūrines paslaugas“. Tai reiškia, „jog Jungtinės Valstijos sutiko, kad Iranui bus mokami mokesčiai“, paaiškino agentūra.
JAV ir Iranas po kelias savaites trukusių įtemptų derybų sekmadienį pasiekė bendrą susitarimą dėl karo užbaigimo. Susitarimo dalis, pasak JAV prezidento Donaldo Trumpo, yra ir pasaulinei prekybai nafta ir gamtinėmis dujomis svarbaus Hormuzo sąsiaurio atvėrimas. Anot tarpininko Pakistano, sutarties pasirašymas numatytas penktadienį Ženevoje (Šveicarija).
Ką žinome apie Irano ir JAV susitarimą dėl karo pabaigos?
Iranas ir Jungtinės Valstijos pasiekė susitarimą dėl jau beveik keturis mėnesius vykstančio karo pabaigos, taip praskindami kelią išsamioms deryboms dėl Islamo Respublikos branduolinės programos ir sankcijų panaikinimo.
Oficialiai atskleista tik nedaug detalių, tačiau Irano žiniasklaida paskelbė, pasak jos, 14 punktų susitarimo elementus.
Prieš paskelbiant apie susitarimą Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pareiškė, kad detalės bus paviešintos tik tada, kai susitarimas bus pasirašytas.
Įšaldytas turtas
Pasirodžius pranešimui apie susitarimą, Irano naujienų agentūra „Mehr“ perpublikavo, anot jos, pagrindų turinį, bet pridūrė, kad tai nėra galutinis tekstas.
Pasak „Mehr“, susitarimas numato „nuolatinį ir neatidėliotiną karo nutraukimą visuose frontuose, taip pat ir Libane“.
Jame taip pat numatyta per 60 dienų derybų laikotarpį grąžinti 24 mlrd. JAV dolerių (maždaug 20 mlrd. eurų) įšaldyto Irano turto, o pusė šios sumos taptų prieinama dar prieš derybų pradžią.
Projekte raginama sustabdyti sankcijų taikymą Irano naftos, naftos chemijos ir jų produktų pardavimams.
Pagal susitarimą JAV panaikintų tai, ką Iranas vadina jūrine jo uostų ir pakrančių blokada, taikoma nuo balandžio 13 d., ir „išvestų savo pajėgas“ iš Irano apylinkių.
„Galutinės derybos bus pradėtos tik tada, kai bus grąžinta pusė įšaldyto turto, sustabdytos sankcijos Irano naftai ir atšaukta jūrų blokada“, – pranešė agentūra.
A. Araghchi sakė, kad atskleis pagrindų turinį, kai jie bus baigti derinti.
„Baigus derinti, įsipareigoju paaiškinti detales visuomenei“, – penktadienį nurodė jis.
Hormuzo sąsiauris
Paskelbęs apie susitarimą, JAV prezidentas Donaldas Trumpas socialiniuose tinkluose teigė, kad labai svarbus Hormuzo sąsiauris bus atvertas „netaikant mokesčių“.
„Mehr“ pranešė, kad Iranas atvers šį vandens kelią „per 30 dienų pagal Irano nustatytą tvarką“, tačiau nedetalizavo.
Irano naujienų agentūra „Fars“ pirmadienį skelbė, kad Teheranas paskutinėmis derybų akimirkomis įtraukė jūrų paslaugų mokesčių įvedimą sąsiauryje.
„Termino „jūrų paslaugos“ vartojimas reiškia, kad Jungtinės Valstijos sutiko, jog Iranui bus mokami mokesčiai“, – pranešė agentūra, cituodama, pasak jos, informuotą šaltinį.
A. Araghchi penktadienį sakė, kad rinkliavų ėmimas nebūtų priimtinas pagal tarptautinę teisę, tačiau Iranas esą imtų paslaugų mokesčius, ir kartu pridūrė, jog bet kokie būsimi susitarimai būtų įgyvendinami bendradarbiaujant su Omanu.
„Iranas priėmė tvirtą sprendimą, kad Hormuzo sąsiaurio administravimas nebebus toks pat, kaip anksčiau“, – tvirtino jis ir taip pat pažymėjo, jog šis vandens kelias išlieka Irano „atgrasymo priemone“.
60 dienų derybos
Pagrindai yra įžanga į 60 dienų derybas dėl pagrindinių ginčų, įskaitant Irano branduolinę programą.
Manoma, kad per šį laikotarpį turėtų būti aptarti tokie klausimai, kaip Irano sodrinimo veikla, jo turimos prisodrinto urano atsargos ir ilgalaikės JAV ir Jungtinių Tautų sankcijos.
Taip pat turėtų būti aptartas pokario „atstatymas ir ekonomikos plėtra“, teigė užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, tačiau daugiau detalių nepateikė.
Jis pridūrė, kad bus aptartas ir mechanizmas, užtikrinantis susitarimo laikymąsi.
A. Araghchi penktadienį nurodė, kad Iranas labiausiai linkęs spręsti prisodrinto urano atsargų klausimą „praskiedžiant jas Irane“.
Laikraštis „The New York Times“ pirmadienį pranešė apie telefoninį interviu su D. Trumpu, kurio metu jis sakė, kad vyksta derybos dėl to, ar Iranas sustabdytų sodrinimą 20 metų, tačiau užsiminė, kad jis galbūt sutiktų su 15 metų pauze.
Jis taip pat primygtinai reikalavo, kad Irano urano sodrinimo lygis niekada negalėtų būti naudojamas kariniais tikslais ir kad jis „niekada negali viršyti tam tikros ribos“.
Ko trūksta?
Lieka neaišku, ar derybų metu bus sprendžiama dėl Irano raketų programos ar jo paramos grupuotėms, kurios bendrai yra žinomos kaip „Pasipriešinimo ašis“ ir yra nusiteikusios prieš Izraelį.
Abu šie klausimai jau seniai yra labai aktualūs Izraeliui.
„Mehr“ savo publikacijoje teigė, kad Irano „raketų programa ir parama pasipriešinimo grupuotėms buvo galutinai išbrauktos iš darbotvarkės“.
Libano lyderis reiškia viltį, kad JAV ir Irano susitarimas nutrauks Izraelio ir „Hezbollah“ karą
Libano prezidentas Josephas Aounas pirmadienį išreiškė viltį, kad Vašingtono ir Teherano susitarimas dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo galutinai nutrauks Izraelio ir grupuotės „Hezbollah“ konfliktą.
Savo biuro išplatintame pareiškime J. Aounas palankiai įvertino memorandumo patvirtinimą, kad „Libano saugumas ir sauga yra neatsiejama bet kokių pastangų stiprinti stabilumą regione dalis“.
Libano žmonės „tikisi, kad šie susitarimai virs praktiniais žingsniais, kurie galutinai nutrauks smurto spiralę ir pradės stabilumo, saugumo, atsigavimo bei atstatymo etapą“, priduriama pareiškime.
Izraelis: jei Iranas užpuls dėl įvykių Libane, mes smogsime jam visa jėga
Jungtinėms Valstijoms ir Iranui susitarus užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libaną, Izraelio gynybos ministras pareiškė, kad šalies pajėgos Libane, Sirijoje ir Gazos Ruože liks neribotam laikui.
„Ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir aš vykdome aiškią politiką, pagal kurią Izraelio gynybos pajėgos (IDF) liks saugumo zonose Libane, Sirijoje ir Gazos Ruože neribotą laiką, kad apsaugotų sieną ir ten esančias Izraelio bendruomenes nuo džihadistų elementų“, – pranešime teigė gynybos ministras Israelis Katzas.
„Vietovėje bus išvesti vietos gyventojai, o visa teroristinė infrastruktūra, tiek antžeminė, tiek požeminė, įskaitant fronto linijos kaimuose esančius namus, kurie tarnavo kaip teroristų postai, bus sunaikinta“, – teigė jis.
„Teritorijos kontrolė ir saugumo zonų išlaikymas yra vieni didžiausių Izraelio gynybos pajėgų (IDF) pasiekimų (...) todėl mes nepritariame IDF pasitraukimui iš Libano, nepaisant visų esamų ir būsimų spaudimų“, – teigė I. Katzas, pridurdamas, kad B. Netanyahu apie tai informavo prezidentą Donaldą Trumpą.
I. Katzas taip pat įspėjo Iraną, kad jei ši Islamo Respublika užpuls Izraelį reaguodama į jo kampaniją Libane, Izraelis atsakys „visa jėga“.
„Mes netaikysime kompromisų dėl svarbiausių Izraelio saugumo interesų ir mūsų piliečių apsaugos, todėl nesitrauksime iš saugumo zonų“, – sakė jis.
„Jei Iranas užpuls Izraelį dėl įvykių Libane, mes smogsime jam visa jėga ir aiškiai pademonstruosime mūsų pajėgumų skirtumus“, – tvirtino gynybos ministras.
Kinija ir Saudo Arabija palankiai įvertino JAV ir Irano susitarimą dėl karo pabaigos
Kinija ir Saudo Arabija pirmadienį atskirai pasveikino JAV ir Irano susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
JAV ir Iranas pranešė pasiekę susitarimą nutraukti karo veiksmus visuose frontuose, įskaitant Libaną, ir vėl atidaryti strategiškai svarbų Hormuzo sąsiaurį. Visgi šalys pateikė mažai informacijos apie sudėtingą Teherano branduolinės programos klausimą.
„Kinija sveikina šį susitarimą (...) ir reiškia padėką už Pakistano tarpininkavimo pastangas“, – per spaudos konferenciją sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas.
Jis pridūrė, kad Pekinas tikisi, jog susitarimas bus pasirašytas numatytu laiku.
Kinija „tikisi, kad saugus ir laisvas judėjimas per sąsiaurį bus atstatytas kuo greičiau“, – pridūrė jis.
Saudo Arabija palankiai įvertino „susitarimą, pasiektą tarp JAV ir Irano Islamo Respublikos, siekiant nutraukti karines operacijas ir per 60 dienų pradėti išsamias derybas dėl nuolatinės sutarties“, socialiniuose tinkluose nurodė karalystės Užsienio reikalų ministerija.
Ministerija taip pat pabrėžė, kad ilgalaikė taikos sutartis turi būti tokia, „kuri atsižvelgtų į regiono valstybių saugumo interesus, laikantis nesikišimo į kitų šalių vidaus reikalus principo“.
Diplomatas: prieš pasirašant susitarimą, Dohoje vyks JAV ir Irano parengiamieji susitikimai
Jungtinės Valstijos ir Iranas šią savaitę Dohoje surengs netiesioginius susitikimus prieš oficialiai pasirašant susitarimą dėl karo Artimuosiuose Rytuose užbaigimo, pirmadienį naujienų agentūrai AFP pranešė vienas diplomatas.
„Šią savaitę Dohoje vyks atskiri parengiamieji susitikimai su kiekviena šalimi, prieš oficialų pasirašymą Šveicarijoje ir techninių derybų pradžią“, – sakė diplomatas, prašęs anonimiškumo.
Šaltinis pridūrė, kad Kataro tarpininkai išvyko iš Teherano po „17 valandų trukusių intensyvių derybų“, kurios prasidėjo sekmadienį ir baigėsi susitarimo pasiekimu.
Izraelio ministras: mes nesame šio susitarimo šalis
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras pirmadienį pasmerkė JAV ir Irano susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libaną.
Jis pabrėžė, kad jo šalis nėra saistoma šio susitarimo.
„(JAV prezidento Donaldo) Trumpo susitarimas mūsų neįpareigoja (...) mes nesame šio susitarimo šalis. Jis neužtikrina mūsų saugumo“, – savo „Telegram“ kanale teigė I. Ben Gviras.
Tai buvo pirmoji Izraelio pareigūno reakcija į pasiektą susitarimą.
„Mes neturime tenkintis niekuo mažiau nei „Hezbollah“ išardymu. Mes neturime pasitraukti nė per colį iš teritorijos, kurią mūsų kariai užėmė ir išvalė nuo teroristinės infrastruktūros“, – sakė jis.
Trumpas: „Viso pasaulio laivai, užveskite variklius. Tegul nafta teka!“
„Susitarimas su Irano Islamo Respublika dabar yra visiškai užbaigtas. Sveikinu visus! Tuo pačiu aš visiškai sankcionuoju laisvą ir netrukdomą Ormuzo sąsiaurio atvėrimą, o taip pat kartu su tuo leidžiu nedelsiant nutraukti Jungtinių Valstijų karinę jūrų blokadą. Viso pasaulio laivai, užveskite variklius. Tegul nafta teka!“ – savo socialinio tinklo „Truth Social“ paskyroje pranešė JAV prezidentas Donaldas Trumpas.
Vėliau D. Trumpas pridūrė, kad su Irano vadovybe susitarti pavyko tik jam.
„Daugelis prezidentų bandė sudaryti taiką su Iranu, ir visiems iki manęs nepavyko. Regiono lyderiai pirmą kartą rado prezidentą, kuris sugeba padėti jiems pasiekti tikrąją taiką“, – praėjus valandai po pirmojo pranešimo apie susitarimą parašė Amerikos prezidentas ir patikslino, kad formalus susitarimų pasirašymas su Irano vadovybe įvyks penktadienį.
Naftos kainos smuko, Iranas patvirtino susitarimą
„Po sąsiaurio atvėrimo, kuris įvyks po susitarimo pasirašymo penktadienį, siekiant atlikti išminavimo darbus, nafta vėl tekės per abu regiono įėjimus ir išėjimus – paties regiono ir viso pasaulio labui“, – patikslino D. Trumpas.
„Reuters“ pažymi, kad po D. Trumpo pareiškimų naftos kainos nukrito iki žemiausio lygio nuo kovo mėnesio – „Brent“ ateities sandorių kaina nukrito 4,08 dolerių (–4,7%) iki 83,25 dolerių už barelį, o amerikietiška WTI siekė 80,53 dolerių, nukritusi 4,35 dolerių (–5,1%).
„The Guardian“ praneša, kad Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi patvirtino susitarimą, pareikšdamas, kad jis „nedelsiant užbaigs“ karą tarp šalių ir kad jis apima Libaną, kur Izraelis suduoda smūgius „Hezbollah“ smogikų infrastruktūrai.
EVT prezidentas pasveikino JAV ir Irano susitarimą užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose
Europos Vadovų Tarybos (EVT) prezidentas Antonio Costa (Antoniju Košta) pirmadienį pasveikino JAV ir Irano susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose.
Jis pridūrė, kad blokas yra pasirengęs prisidėti prie „ilgalaikės taikos“ strategijos kūrimo.
„Laukiu šio brangiai kainuojančio karo pabaigos ir visiško laivybos laisvės atkūrimo Hormūzo sąsiauryje“, – socialiniame tinkle „X“ rašė A. Costa.
Karas Artimuosiuose Rytuose: pasaulio reakcijos į taikos susitarimą
Jungtinės Valstijos ir Iranas sutarė dėl taikos susitarimo ir karinių operacijų nutraukimo visuose frontuose. Tai rodo, kad daugiau nei tris mėnesius trukęs karas Artimuosiuose Rytuose baigiasi.
Štai kaip pasaulis reagavo į šį įvykį:
JT: „Kritinis žingsnis“
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasveikino taikos susitarimą kaip „kritinį žingsnį taikaus konflikto sureguliavimo link“.
Prancūzija: „Pasirengusi padėti“
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paragino „skubiai ir be jokių sąlygų atidaryti Hormuzo sąsiaurį“. Jis pridūrė, kad Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) yra „pasirengusios padėti“.
Prancūzija taip pat rems „ryžtingas Libano institucijų pastangas atkurti valstybės suverenitetą“.
Susitarimas „turi išspręsti susirūpinimą keliančius klausimus, susijusius su Irano branduoline ir balistine programomis“, pridūrė E. Macronas.
JK: „Išminavimas“
JK ministras pirmininkas Keiras Starmeris pareiškė, kad „Hormuzo sąsiauryje dabar turi būti atkurta laisva laivyba be jokių rinkliavų“. Jis pridūrė, kad JK yra pasirengusi „pasiūlyti pagalbą išminuojant“.
„JK pozicija išlieka tvirta ir nekintanti: Iranas niekada neturi turėti branduolinio ginklo“, – sakė K. Starmeris.
Kataras: „Regioninis saugumas“
Kataro užsienio reikalų ministerija išreiškė „visišką paramą visoms pastangoms ir iniciatyvoms, kuriomis siekiama stiprinti regioninį saugumą ir stabilumą“.
Turkija: „Išlikti budriems“
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pabrėžė „būtinybę vengti retorikos, provokacijų ir veiksmų, kurie galėtų eskaluoti įtampą laikotarpiu iki susitarimo pasirašymo, bei išlikti budriems dėl galimų sabotažo veiksmų“.
Japonija: „Laisva ir saugi laivyba“
Japonijos ministrė pirmininkė Sanae Takaichi teigė besitikinti, kad „laisva ir saugi laivyba per Hormuzo sąsiaurį bus faktiškai užtikrinta, o galutinis susitarimas dėl Irano branduolinės problemos ir kitų klausimų bus pasiektas kuo greičiau“.
Australija: „Ilgalaikis susirūpinimas“
Australijos ministras pirmininkas Anthony Albanese'is ir užsienio reikalų ministrė Penny Wong paragino JAV ir Iraną „tęsti susivaldymą ir konstruktyvų bendradarbiavimą“.
„Iranas privalo išspręsti ilgalaikį susirūpinimą dėl savo branduolinės programos ir grėsmės, kurią ji kelia tarptautiniam saugumui“, – teigiama jų bendrame pareiškime.
Naujoji Zelandija: „Atkurti kuro tiekimą“
Naujosios Zelandijos ministras pirmininkas Chrisas Luxonas sakė, kad Hormuzo sąsiaurio atidarymas „padės atkurti stabilius prekybos kelius, atnaujinti kuro tiekimą ir užtikrinti mūsų ekonomikos augimą“.
JAV ir Iranas susitarė: mėnesius trukęs karas baigėsi
Jungtinės Valstijos ir Iranas susitarė dėl taikos sutarties bei „neatidėliotino ir nuolatinio“ karinių operacijų nutraukimo visuose frontuose, įskaitant Libaną.
Tai rodo daugiau nei tris mėnesius trukusio karo Artimuosiuose Rytuose pabaigą.
Pradinį pranešimą iš tarpininko Pakistano greitai patvirtino Vašingtonas ir Teheranas, o oficiali pasirašymo ceremonija numatyta birželio 19 dieną Šveicarijoje.
„Susitarimas su Irano Islamo Respublika dabar baigtas“, – sekmadienį socialiniuose tinkluose paskelbė JAV prezidentas Donaldas Trumpas, minėdamas savo 80-ąjį gimtadienį.
„Šiuo dokumentu visiškai įgalioju atidaryti Hormuzo sąsiaurį ir kartu įsakau nedelsiant nutraukti JAV karinio jūrų laivyno blokadą. Pasaulio laivai, užveskite variklius. Tegu teka nafta!“ – skelbė jis.
Netrukus po to Irano užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi televizijos komentaruose pareiškė, kad susitarimas „nedelsiant nutraukia“ šalių karą ir kad per du mėnesius bus surengtos derybos siekiant „galutinio susitarimo“.
Vos prieš kelias valandas Teheranas buvo pažadėjęs atsakyti į Izraelio smūgį Irano sąjungininkei islamistų grupuotei „Hezbollah“ Beiruto priemiestyje, kuris grėsė sužlugdyti susitarimą.
Tačiau vėliau tą pačią dieną Pakistano ministras pirmininkas Shehbazas Sharifas paskelbė: „Abi pusės deklaravo neatidėliotiną ir nuolatinį karinių operacijų nutraukimą visuose frontuose, įskaitant Libaną“.
Jis taip pat padėkojo Kataro, Saudo Arabijos ir Turkijos lyderiams už paramą tarpininkavimo pastangose.Detalės lieka neaiškios
Susitarimo turinys, kuris pasiektas po savaites trukusių įtemptų derybų ir periodiškų D. Trumpo grasinimų naujais karo veiksmais, jei Iranas nesutiks su sąlygomis, išlieka neaiškus.
Irano naujienų agentūra „Mehr“ pranešė, kad JAV prieš derybų pradžią atšaldys 12 mlrd. dolerių (apie 11,2 mlrd. eurų) vertės Irano lėšų.
Agentūra citavo 14 punktų „supratimo memorandumą“ tarp dviejų valstybių, kuriame, jos teigimu, numatytas „24 mlrd. dolerių (apie 22,4 mlrd. eurų) vertės įšaldyto Irano turto atlaisvinimas per 60 dienų derybų laikotarpį“, prasidedantį po memorandumo pasirašymo.
D. Trumpo administracija iškart nepateikė komentarų dėl susitarimo detalių, kurios gali tapti ginčytinos, JAV tęsiant pastangas nutraukti Teherano branduolines ambicijas ir susidoroti su jo sodrinto urano atsargomis, kurios, kaip manoma, buvo sunaikintos per JAV smūgius praėjusiais metais.„Išnaudoti akimirką“
Žinia apie susitarimą sutikta su tarptautiniu palengvėjimu ir viltimi dėl ilgalaikės konflikto pabaigos.
Jungtinių Tautų (JT) Generalinis Sekretorius Antonio Guterresas pareiškė, kad tai yra „kritinis žingsnis“ sprendžiant karą Artimuosiuose Rytuose.
Jungtinė Karalystė (JK), Prancūzija, Vokietija ir Italija pranešė esančios pasirengusios panaikinti Iranui taikomas sankcijas ir dirbs „su JAV, Iranu bei regiono partneriais, kad išnaudotų šią akimirką, išlaikytų pagreitį ir pasiektų ilgalaikį diplomatinį susitarimą“.
Šis pranešimas taip pat atnešė palengvėjimą pirmadienį atsidarius rinkoms. Naftos kainos Tokijuje krito daugiau nei keturiais procentais, o Japonijos „Nikkei“ akcijų indeksas šoktelėjo trimis procentais.
Hormuzo sąsiaurio blokada turėjo pasaulinį ekonominį poveikį – nuo išaugusių degalų kainų, kurios skatino infliaciją JAV ir daugelyje kitų šalių, iki sutrikusių tiekimo grandinių prekėms, tokioms kaip trąšos, kurios yra itin svarbios maisto gamybai regionuose, esančiuose toli už Artimųjų Rytų ribų.
„Mes galėsime sumažinti energetikos sąnaudas ne tik dabar, bet ir ilgalaikėje perspektyvoje bei sukurti tikrą klestėjimo variklį Artimuosiuose Rytuose“, – „Fox News“ sakė JAV viceprezidentas J. D. Vance'as.
Jis teigė planuojantis dalyvauti taikos sutarties pasirašyme, kuris turėtų įvykti Ženevoje, ir pridūrė, kad neatmetama galimybė, jog ten vyks ir D. Trumpas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Trumpo triumfas: kodėl niekas netiki gera baigtimi?
Pagrindiniu derybų tarp JAV ir Irano, kurios tęsėsi po balandžio 8 d. paskelbtų paliaubų, pasiekimu tapo susitarimas dėl Hormuzo sąsiaurio atvėrimo. Per daugiau nei du mėnesius Donaldas Trumpas apie 40 kartų skelbė, kad sandoris jau praktiškai sudarytas (beveik kartą per pusantros dienos). Dabar apie jį pranešta oficialiai, tačiau konkrečius susitarimus dėl pagrindinių punktų dar tik reikės pasiekti. Tam skirti du mėnesiai, tačiau ekspertai abejoja sėkme, ypač atsižvelgiant į praktiškai nulinį pasitikėjimo lygį tarp šalių.
Pasak D. Trumpo, dabartinis susitarimas žymi proceso, kuris atves prie taikos regione nustatymo, pradžią. Dėl ko tiksliai šalys susitarė, tai dėl laipsniško Hormuzo sąsiaurio atvėrimo laivybai, Iranui jį išminuojant per 30 dienų. JAV panaikins Irano uostų jūrinę blokadą, o pastarasis per 60 dienų nerinks mokesčių už laivų praplaukimą.
Derybos dėl Hormuzo sąsiaurio ir branduolinės programos ateities
Kalbant apie kitus punktus, ekspertų nuomone, susitarimas gali pasirodyti esąs ne kas kita, kaip tik laikinas atidėjimas, kadangi neaišku, ar šalys yra pasiruošusios eiti į kompromisą dėl pačių aštriausių klausimų – dėl ekonominės pagalbos Iranui dydžio, jo branduolinės ir raketų programų, rašo „Bloomberg“.
„Neatmetama, kad jie gali turėti laikiną susitarimą dėl laivybos sąsiauryje atnaujinimo, – agentūrai sakė Brookings institucijos užsienio politikos tyrimų direktorius Michaelas O'Hanlonas. – Tačiau, be to, visapusiško sandorio sudarymas dabar yra mažai tikėtinas.“
Papildomas nežinomasis šioje lygtyje yra Izraelis, iš kurio Teheranas reikalavo nutraukti smūgius Libanui (tai yra – Irano remiamai grupuotei „Hezbollah“). Izraelis tęsė bombardavimus iki sekmadienio ryto, kuo sukėlė D. Trampo pyktį, nurodo „The Wall Street Journal“ Vašingtono biuro direktorius Damianas Paletta. Ar dabar Tel Avivas atsisakys savo veiksmų, juo labiau kad JAV ir Irano susitarime nėra nė žodžio apie tai, kad pastarasis pažabos savo rėmėjus-kovotojus, kad jie nepažeistų taikos regione? (Atvirkščiai, „diskusijos dėl Irano raketų programos ir paramos pasipriešinimo grupėms galutinai išbrauktos iš darbotvarkės“, teigiama 14 punktų susitarimo tekste, kurį paviešino Irano agentūra „Mehr“.)
Nors dabar jaučiamas pastebimas palengvėjimas tiek iš JAV, tiek iš Irano pusės, labai daug kas turi susiklostyti ateityje, kad dabartinis susitarimas turėtų šansą peraugti į pilnos apimties, tvarų susitarimą, pažymi D. Paletta.
Vašingtone kai kurie šaltiniai tvirtina, kad Iranas ieškos bet kokios galimybės susitarimo sužlugdymui. Kongresmenai jau pareiškė, kad bet koks reikšmingas sankcijų sušvelninimas turi būti patvirtintas Senato. „Aš atidžiai stebėsiu būsimas derybas dėl Irano branduolinės programos ir kitų klausimų, – socialiniame tinkle „X“ parašė senatorius respublikonas Lindsey Grahamas. – Man kelia susirūpinimą tai, kad Irano požiūris į šį susitarimą, panašu, skiriasi nuo to, ką teigia Amerikos delegacija.“
Irano pareigūnai savo ruožtu nurodo, kad JAV du kartus sudavė smūgius šaliai derybų metu, o per Amerikos ir Izraelio bombardavimus žuvo žymi šalies aukščiausios vadovybės dalis, įskaitant aukščiausiąjį lyderį ajatolahą Ali Khamenei ir jo įpėdinio šeimos narius. Užsienio reikalų ministro pavaduotojas Kazemas Gharibabadi pareiškė: „Mes turime reikalų su priešais, kurie nepraleis nei vienos galimybės suduoti smūgį Islamo Respublikai. Net jei 60 dienų derybos atves prie galutinio susitarimo sudarymo, šalis ir toliau bus pasiruošusi bet kokiems savo priešų sąmokslams.“
Izraelio kraštutinių dešiniųjų nacionalinio saugumo ministras Itamaras Ben Gviras pirmadienį pasmerkė JAV ir Irano susitarimą, kuriuo siekiama užbaigti karą Artimuosiuose Rytuose, įskaitant Libaną.
Jis pabrėžė, kad jo šalis nėra saistoma šio susitarimo.
„(JAV prezidento Donaldo) Trumpo susitarimas mūsų neįpareigoja (...) mes nesame šio susitarimo šalis. Jis neužtikrina mūsų saugumo“, – savo „Telegram“ kanale teigė I. Ben Gviras.
Tai buvo pirmoji Izraelio pareigūno reakcija į pasiektą susitarimą.
„Mes neturime tenkintis niekuo mažiau nei „Hezbollah“ išardymu. Mes neturime pasitraukti nė per colį iš teritorijos, kurią mūsų kariai užėmė ir išvalė nuo teroristinės infrastruktūros“, – sakė jis.