paliaubos

Turkija antradienį paragino kuo greičiau sudaryti realias paliaubas tarp Rusijos ir Ukrainos, sakydama, kad abi pusės tolsta nuo diplomatijos, tęsiantis karui. Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas jau seniai siekia, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Ukrainos lyderis Volodymyras Zelenskis susėstų Stambule derybų dėl paliaubų. „Ugnis turi būti kuo greičiau nutraukta. Kuo greičiau, tuo geriau“, – sakė užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu interviu per televiziją.

Karo nuniokotame Jemene baigėsi pusmetį trukusios paliaubos, sekmadienį pranešė Jungtinių Tautų specialusis pasiuntinys, paraginęs laikytis ramybės ir patikinęs, kad derybos tęsiamos. Pasak Hanso Grundbergo, pastangos pratęsti ir išplėsti ugnies nutraukimo režimą dar šešiems mėnesiams buvo nesėkmingos.

Kirgizija ir Tadžikija penktadienį apsikeitė kaltinimais pažeidus paliaubas, kuriomis siekiama sustabdyti susirėmimus buvusių sovietinių respublikų pasienyje, per kuriuos keli žmonės žuvo, o dešimtys buvo sužeisti. „Kirgizijos pusė pradėjo šaudyti ... į trijų gyvenviečių pusę“, – vakare pranešė Tadžikijos valstybinė žiniasklaida, remdamasi pasieniečiais. Tuo tarpu Kirgizijos pareigūnai pareiškė, kad Tadžikijos pajėgos apšaudė Batkeno sritį iš daugkartinių raketų paleidimo sistemų.

Gazos Ruože pirmadienį ryte laikosi trapios paliaubos tarp Izraelio ir „Islamo džihado“, kurioms tarpininkavo Egiptas, tad atsirado vilties, kad jau baigėsi intensyvus pastarųjų dienų konfliktas, nusinešęs mažiausiai 44 palestiniečių, tarp jų 15 vaikų, gyvybes. Paliaubomis, oficialiai prasidėjusiomis sekmadienį 23 val. 30 min. vietos (ir Lietuvos) laiku, siekiama nutraukti didžiausias kovas Gazos Ruože nuo pernai gegužę 11 dienų vykusio karo, per kurį buvo smarkiai nuniokotas 2,3 mln.

Ginčijamame Kalnų Karabache, dėl kurio Armėnija ir Azerbaidžanas du kartus kariavo, trečiadienį žuvo du kariai, abiem pusėms kaltinant viena kitą ugnies nutraukimo režimo pažeidimais. Nesutaikomi priešininkai Armėnija ir Azerbaidžanas dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kariavo praėjusio amžiaus 10-ame dešimtmetyje ir 2020 metais. 2020-ųjų rudenį šešias savaites savaites trukęs karas, nusinešęs daugiau kaip 6,5 tūkst. gyvybių, baigėsi tarpininkaujant Rusijai pasiektu ugnies nutraukimo susitarimu.

Okupantai Mariupolio pašonėje įrengė masinę civilių kapavietę, sunkvežimiais veža į ją kūnus ir bando paslėpti savo karo nusikaltimus. Kelių šimtų metrų kapavietę užfiksavo ir palydovai, ukrainiečiai skelbia, kad į ją rusai galėjo suversti iki 9 tūkst. kūnų. Putino generolai nesutiko paskelbti paliaubų net per religinę šventę – stačiatikių Velykas šį savaitgalį.

Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas trečiadienį sakė pasikalbėjęs su Vladimiru Putinu ir paraginęs jį nedelsiant skelbti paliaubas Ukrainoje bei pakvietęs Prancūzijos, Vokietijos, Ukrainos ir Rusijos lyderius susitikti Budapešte. „Prezidentui Putinui pasiūliau nedelsiant paskelbti paliaubas“, – spaudos konferencijoje sakė V. Orbanas, pranešęs, kad kalbėjosi su Rusijos prezidentu. „Jo atsakymas buvo teigiamas, bet su tam tikromis sąlygomis“, – nurodė V. Orbanas, bet nedetalizavo.

Rusija, Ukraina bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) sutarė atkurti paliaubas Rytų Ukrainoje, kur Kijevo pajėgos kovoja su Maskvos remiamais separatistais, paskelbė ESBO. Kijevas su prorusiškais separatistais Donecko ir Luhansko regionuose, kurie ribojasi su Rusija, kovoja nuo 2014-ųjų. Konfliktas prasidėjo neilgai trukus po Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos anksčiau tais metais. Vakarai kaltina Rusiją sutelkus apie 100 tūkst.

Paliaubos, sudarytos Izraelio ir Gazos Ruožą kontroliuojančio islamistų judėjimo „Hamas“, įsigaliojo penktadienį, po 11 dienų trukusių pražūtingų kautynių, per kurias izraeliečių pajėgos nuožmiai bombardavo palestiniečių anklavą, o daugybė izraeliečių buvo priversti slėptis nuo raketų atakų. Paliauboms įsigaliojus 2 val.

Kalnų Krabache žmonės degina savo namus. Nepaisant Rusijos kariuomenės į regioną pasiųstų dviejų tūkstančių taikdarių, dėl savo saugumo ir ateities nerimaujantys armėnai abejoja ar dar kada nors pavyks sugrįžti į teritorijas, kurios nuo šiol bus kontroliuojamos Maskvos ir Baku. Kalnų Karabache esančiame Kalbajaro rajone savo namą degina jų šeimininkas.

Armėnų protestuotojai reikalauja šalies vadovų atsistatydinimo. Po pusantro mėnesio trukusio intensyvaus karo Kalnų Karabache – Armėnijai netikėtai kapituliavus – Karabache jau įsikūrė vadinamieji rusų taikdariai, kuriems į pagalbą skuba ir armėnus iš regiono išvaryti raginę turkai. Tūkstančiai armėnų Jerevane keikia šalies premjerą Nikolą Pašinianą, kuris dar vakar naktį netikėtai paskelbė apie kapituliaciją.

Po daugiau nei mėnesį trukusio kruvino karo Kalnų Karabache – netikėta žinia: tarpininkaujant Vladimirui Putinui, Azerbaidžanas ir Armėnija nutarė sudėti ginklus. Į regioną įvedami tūkstančiai Maskvos taikdarių, kurie turi užtikrinti, kad iki šiol Armėnijos valdytos ginčytinos teritorijos būtų perduotos Azerbaidžanui. Kol Baku džiūgauja laimėjusi karą, Jerevane tūkstančiai įtūžusiu armėnų šturmavo šalies parlamentą kaltindami šalies vyriausybę išdavyste.

Naujos paliaubos, dėl kurių susitarė Armėnija ir Azerbaidžanas, siekdami nutraukti kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, pirmadienį vėl atsidūrė prie žlugimo ribos, abiem šalims apkaltinus viena kitą naujomis atakomis.

Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgos antradienį tęsė kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, ignoruodami pasaulio ir regiono galybių raginimus laikytis praėjusią savaitę paskelbtų paliaubų. Remiantis abiejų šalių paviešinta daline informacija apie aukas, daugiau nei prieš dvi savaites atsinaujinęs konfliktas pražudė jau daugiau nei 600 žmonių, įskaitant 73 civilius gyventojus.

Kariaujančios Libijos vyriausybės penktadienį atskirais pareiškimais paskelbė nutraukiančios visus kovos veiksmus ir artimiausiu laiku surengsiančios visuotinius rinkimus. Šį susitarimą nedelsdamos pasveikino Jungtinės Tautos. Pareiškimus pasirašė JT pripažįstamos vienybes vyriausybės, reziduojančios sostinėje Tripolyje, vadovas Fayezas al Sarrajas ir rytiniame Tobruko uostamiestyje posėdžiaujančio parlamento, remiamo maršalo Khalifos Haftaro, pirmininkas Aguila Salehas.

 Lietuvoje viešėję Rusijos opozicijos politikai tikisi, kad pradėjus dirbti naujam Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, karas rytinėje šalies dalyje liausis. „Aš labai tikiuosi, kad artimiausiu metu pavyks nutraukti žmonių aukas Donbase. Tai svarbiausia, ko ukrainiečiai tikisi iš savo naujo prezidento“, – žurnalistams Trakų rajone baigiantis vadinamajam Rusijos forumui sakė disidentu tapęs buvęs oligarchas Michailas Chodorkovskis.

Izraelis ir Gazos Ruožą kontroliuojantis islamistų judėjimas „Hamas“ susitarė dėl pusmečio trukmės paliaubų, pirmadienį pranešė izraeliečių dienraštis „The Times of Israel“. Palestiniečiai įsipareigojo sustabdyti audringus protestus prie sienos su Izraeliu ir nustatyti 300 metrų buferinę zoną palei šią ribą. Izraelis savo ruožtu padidins akvatoriją, kurioje leidžiama žvejoti Gazos Ruožo palestiniečiams ir leis įvežti į blokuojamą anklavą vaistų.

Izraelis antradienį atidarys prekėms skirtą sienos su blokuojamu Gazos Ruožu perėją, jei ramybė po šeštadienį sutartų paliaubų išsilaikys, sakė izraeliečių gynybos ministras. Perėja buvo uždaryta liepos 9 dieną, iš dalies dėl palestiniečių leistų aitvarų su padegamosiomis bombomis.

 Gazos Ruožą valdantis islamistų judėjimas „Hamas“ ir Izraelis anksti šeštadienį susitarė nutraukti ugnį. pranešė vienas palestiniečių atstovas. Paliaubos buvo paskelbtos paaštrėjus susirėmimams palestiniečių anklavos pasienyje ir atsakomiesiems Izraelio smūgiams, per kuriuos žuvo iš viso penki žmonės, įskaitant vieną izraeliečių karį.

 Šiaurės ir Pietų Korėjos penktadienį atidarė tiesioginio ryšio liniją tarp šalių vadovų, pranešė Pietų Korėjos prezidentūra. Tai padaryta likus savaitei iki Šiaurės Korėjos lyderio Kim Jong Uno (Kim Čen Uno) ir Pietų Korėjos prezidento Moon Jae-ino (Mun Džejino) susitikimo Korėjos pusiasalį dalijančioje smarkiai įtvirtintoje demilitarizuotoje zonoje.

Pietų Korėjos prezidentas Moon Jae-in ketvirtadienį pareiškė, kad būtina siekti pasirašyti su Pchenjanu taikos sutartį, kuriuo būtų formaliai užbaigtas Korėjos karas.

Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) stebėtojai, vykdantys Specialiąją stebėjimo misiją (SMM), Rytų Ukrainoje nuo kovo 30-ąją įsigaliojusių Velykų paliaubų pradžios užfiksavo 1 721 ugnies nutraukimo pažeidimą, ketvirtadienį Kijeve per spaudos konferenciją sakė ESBO SMM vadovo pirmasis pavaduotojas Alexander'as Hugas (Aleksandras Hagas). Nepaisant, kad kovotojai bei jų vadovybė yra nuolat raginami nutraukti karinius veiksmus, teritorijoje tebešaudoma, sakė A. Hugas.

Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas ketvirtadienį pareiškė, jog paliaubos pietų Sirijoje rodo, kad jo derybos su Rusijos prezidentu su Vladimiru Putinu buvo vaisingos. „Kalbantis mums pavyko pasiekti paliaubų. Jos kurį laiką tęsis, o šiuo metu mes dirbame paliaubų didžiojoje Sirijos dalyje klausimu“, - sakė D.Trumpas. „Jeigu mums pavyks pasiektų jų ir dar kelių (paliaubų), Sirijoje nebus iššauta nė viena kulka. Tai būtų nuostabus dalykas“, - pridūrė jis.

 Rytų Ukrainoje prorusiški separatistai ir Ukrainos pajėgos susitarė dėl naujų paliaubų, įsigaliosiančių ateinantį savaitgalį, trečiadienį pranešė Kijevas ir separatistų atstovai. Dėl „duonos paliaubų“ derliaus nuėmimo laikotarpiu, turinčių įsigalioti šeštadienio vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku, buvo susitarta per Ukrainos kontaktinės grupės susitikimą, kuriame dalyvavo ir separatistai, nurodė apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos atstovė Viktorija Talakina.

Ukrainos rytuose pirmadienį įsigalios paliaubos tarp prorusiškų separatistų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. Apie paliaubų susitarimą tarpininkaujant Ukrainai, Rusijai, Vokietijai ir Prancūzijai paskelbęs Miuncheno saugumo konferencijoje S.Lavrovas pavadino tai „pozityviu“ reiškiniu, bet perspėjo, kad „didesnės pažangos“ nėra.

Apie 10 Sirijos sukilėlių grupuočių pirmadienį pareiškė boikotuosiančios taikos derybas, planuojamas surengti šį mėnesį Kazachstano sostinėje Astanoje, nes Damaskas pažeidė keturias dienas trunkančių paliaubų susitarimą. „Kadangi pažeidimai nesiliauja, sukilėlių judėjimai praneša stabdantys visas diskusijas, susijusias su derybomis Astanoje“, – sakoma bendrame pranešime, kuriame kalbama apie sausio pabaigoje planuotas Rusijos, Turkijos ir Irano organizuojamas derybas.

Visoje Sirijos teritorijoje nuo vidurnakčio įsigaliojo paliaubos pagal susitarimą tarp Sirijos režimo ir sukilėlių, kuris buvo sudarytas tarpininkaujant Rusijai ir Turkijai. Nors penktadienį paryčiais būta pranešimų apie pavienius susirėmimus, viliamasi, kad šis susitarimas padės užbaigti jau beveik šešerius metus trunkantį brutalų pilietinį karą, kuris jau nusinešė daugiau nei 310 tūkst. žmonių gyvybių.

Sirijos sukilėliai Alepo mieste trečiadienį paragino nedelsiant penkioms dienoms paskelbti paliaubas ir evakuoti civilius į kitas opozicijos kontroliuojamas teritorijas šioje šiaurinėje provincijoje, sakoma jų pranešime. Šis pranešimas buvo paskelbtas vyriausybės pajėgoms užėmus tris ketvirtadalius anksčiau sukilėlių kontroliuotos Alepo rytinės dalies. Jame raginama surengti derybas dėl „miesto ateities“, kai humanitarinė krizė Alepe bus sušvelninta.

Rusija ir Kinija pirmadienį vetavo Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos rezoliuciją, kuria raginama septynioms dienoms sustabdyti kovos veiksmus karo smarkiai nuniokotame Sirijos mieste Alepe. Prieš šį pasiūlymą taip pat balsavo Venesuela, o Angola susilaikė. Kitos 11 Tarybos narių balsavo už rezoliuciją. Rusija jau šeštą kartą blokavo Saugumo Tarybos rezoliucijas dėl Sirijos nuo konflikto pradžios 2011 metų kovą. Kinija taip pasielgė penktąjį kartą.

Rusija pirmadienį pareiškė, kad jos ir valdančiojo Sirijos režimo pajėgos ketvirtadienį Alepe trumpam nutrauks ugnį; šis pranešimas paskelbtas tuo pačiu metu, kai sustiprėjo puolimo prieš šį Sirijos miestą kritika. „Mes priėmėme sprendimą negaišti laiko ir įvesti „humanitarinę pauzę“ daugiausia saugiam civilių judėjimui, ligonių ir sužeistųjų evakavimui, kovotojų pasitraukimui“, – sakė Rusijos kariškių atstovas Sergejus Rudskojus per spaudos konferenciją.

Rusijos gynybos ministerija trečiadienį paragino 48 valandomis pratęsti su Jungtinėmis Valstijomis praėjusią savaitę tarpininkautas paliaubas Sirijoje. Maskva „ragina pratęsti karo veiksmų nutraukimą visoje Sirijos teritorijoje 48 valandoms“, pranešė Rusijos naujienų agentūros, cituodamos aukšto rango Rusijos kariuomenės pareigūną Viktorą Poznichirą. Pasak jo, nuo pirmadienio vakarą įsigaliojusių paliaubų pradžios sukilėliai jas pažeidė 60 kartų.

Rusija antradienį pranešė, kad Sirijos režimo pajėgos visiškai laikosi paliaubų, tačiau sukilėlių kovotojai jas pažeidė 23 kartus. „Sirijos vyriausybės pajėgos visiškai nutraukė ugnį, išskyrus vietas, kuriose veikia „Islamo valstybės“ ir „Jabhat Al Nusra“ kovotojai“, – Rusijos kariuomenės generolas leitenantas Viktoras Poznichiras sakė per spaudos konferenciją, kurią parodė televizija. „Deja, to paties negalima pasakyti apie nuosaikiosios opozicijos ginkluotus būrius, kontroliuojamus JAV.

Sirijos ginkluotosios pajėgos pirmadienį vakare paskelbė septynioms paroms „įšaldančios“ karines operacijas nuo tos akimirkos, kai įsigalios Rusijos ir JAV tarpininkautomis derybomis pasiektos paliaubos. Kariškiai savo pranešime per valstybinę televiziją nurodė, kad tas įšaldymas prasideda 19 val. (vietos ir Lietuvos laiku) ir truks iki vidurnakčio sekmadienį (24 val.

Sirijos įtakinga griežtosios linijos islamistų sukilėlių grupuotė „Ahrar al Sham“ sekmadienį atmetė Rusijos ir JAV pasiūlytą paliaubų susitarimą, kelios valandos prieš įsigaliojant ugnies nutraukimo režimui.

Iranas sekmadienį sveikino Sirijai siūlomą ugnies nutraukimą, dėl kurio susitarimo tarpininkavo Rusija ir Jungtinės Valstijos, bet sakė, kad reikia stebėsenos sistemos, jog tuo nepasinaudotų „teroristai“. „Iranas sveikina bet kokį ugnies nutraukimo įvedimą Sirijoje ir visų šios šalies žmonių prieigos prie humanitarinės pagalbos palengvinimą“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Bahramas Ghasemi (Bahramas Gasemis). „Atsižvelgiant į kelių mėnesių senumo patirtį, ugnies nutraukimas turi b...

Jungtinės Valstijos ir Rusija penktadienį susitarė dėl naujo paliaubų Sirijoje plano, o jeigu ugnies nutraukimo režimo bus laikomasi, abi galingosios šalys pirmąkart pradės rengti bendrus aviacijos smūgius prieš džihadistus. JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry (Džonas Keris) ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas nurodė, kad atnaujintos paliaubos įsigalios pirmadienį, musulmonų Id al Adhos šventės pirmąją dieną.

Prieš kelias dienas Minsko kontaktinė derybininkų grupė pasiekė sutarimą dėl visiško ugnies nutraukimo Donbase nuo rugsėjo 1-osios. Okupuotas Donbaso teritorijas de facto valdanti Rusija netrukus pateikė savo reikalavimus Ukrainai, kurie „turėtų įtvirtinti šį susitarimą“. Kijevas paskelbė vieną sąlygą, kuri užtikrintų taiką. Svarbiausi faktai: pavyko pasiekti „tylos režimo“ įvedimą Donbase nuo rugsėjo 1-osios.

Filipinų vyriausybė ir komunistų partizanai penktadienį pasirašė neterminuotą paliaubų sutartį, turinčią paskatinti taikos derybas dėl vieno iš ilgiausiai Azijoje besitęsiančių sukilimų pabaigos. „Šis įvykis – istorinis ir neturintis precedento .... (bet) priešakyje laukia dar daug darbo“, – prezidento Rodrigo Duterte (Rodrigo Dutertės) taikos patarėjas Jesus Dureza (Chėsus Duresa) sakė per sutarties pasirašymo ceremoniją Norvegijoje, tarpininkaujančioje deryboms.

 Ukrainos prezidentas Petro Porošenka trečiadienį pareiškė, kad šalyje prasidėjo „realios paliaubos“, bet ilgalaikei taikai su prorusiškais separatistais pasiekti dar reikės laiko. „Nebuvo iššautas nė vienas šūvis. Tačiau tai dar ne taika. Tai ne karo pabaiga“, - sakė provakarietiškų pažiūrų prezidentas, per televiziją kreipdamasis į visuomenę. „Karas baigsis, kai kiekvienas Ukrainos žemės lopinėlis bus išvaduotas nuo priešo, okupanto, agresoriaus.

Trumpos paliaubos tarp Sirijos režimo pajėgų ir sukilėlių grupuočių trijuose svarbiuose miestuose baigėsi anksti šeštadienį – priešininkai atnaujino susirėmimus ir bombardavimus, pranešė padėtį šalyje stebinti organizacija. Režimą palaikančios pajėgos, tarp jų Libano šiitų sukarinto judėjimo „Hizbollah“ kovotojai, buvo paskelbę dviejų parų paliaubas iki šeštadienio paryčių sukilėlių tvirtovėje az Zabadani ir vyriausybės kontroliuojamuose miesteliuose Fuate bei Kafrajoje.

 Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį „nepriimtinais“ pavadino paliaubų pažeidimus rytinėje Ukrainoje, prieš tai Vokietijoje trumpam susitikęs su savo kolega iš Ukrainos Petro Porošenka.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė, kad Minske pasiektas susitarimas dėl paliaubų Ukrainoje nebegalioja. „Paliaubos daugiau neegzistuoja“, - interviu „Reuters“ naujienų agentūrai sakė prezidentė. „Situacija, be abejo, keičiasi kasdien, bet mes remiamės NATO informacija, o NATO informacija tokia, kad Minsko susitarimas pasibaigęs“, - pridūrė D.Grybauskatiė.

Rytų Ukrainoje per nesiliaujančias prorusiškų separatistų atakas, tapusias išbandymu jau du mėnesius trunkančioms trapioms paliauboms, vienas ukrainiečių karys žuvo, o dar šeši buvo sužeisti, sekmadienį pranešė Ukrainos kariuomenė. Kariuomenės atstovas spaudai Andrijus Lysenka per trumpą spaudos konferenciją sakė, kad separatistai atakoms prieš vyriausybines pajėgas naudojo didelio kalibro artileriją ir taip pažeidė vasario mėnesį pasirašytas paliaubas.

Ukrainos vyriausybės pajėgos šeštadienį apkaltino prorusiškus separatistus, kad šie praėjusią naktį naudoję salvines raketų ugnies sistemas „Grad“ konflikto krečiamame šalies rytiniame regione ir taip pažeidę praėjusį mėnesį pasirašytą paliaubų sutartį. Kariuomenės atstovas Andrijus Lysenka sakė žurnalistams, kad separatistai šaudė iš sunkiųjų ginklų Novotoškivkos kaimo kryptimi iš savo tvirtovės Luhansko.

Nors Ukrainoje galioja paliaubos, kasdien čia vis dar aidi šūviai, žūsta žmonės. Dauguma karių nebuvo išsiųsti namo, jie liko laukuose, tik, pagal Minsko susitarimą, atsitraukė kelis kilometrus nuo buvusių savo pozicijų rytuose. Šias nuotraukas darė ir patalpino į socialinius tinklus patys kariai. Nuotraukos iš pulko stovyklos netoli Novognatovkos kaimo Volnovachos srityje.

 Ukrainoje pranešama apie naujus susirėmimus, nuo ryto vykstančius Mariupolio prieigose. Nors paliaubos toliau pažeidinėjamos, Europos vadovų susitikimams pirmininkaujantis Donaldas Tuskas pripažįsta, kad sankcijos Rusijai nebebus griežtinamos, nes Bendrijoje nuomonės išsiskyrė, o kai kurios šalys iš Vladimiro Putino tikisi geros valios. Vokietijos kanclerė paragino sankcijas išsaugoti ir neužmiršti Krymo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Jungtinių Valstijų valstybės sekretorius Johnas Kerry ir Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas susitiko Ženevoje. Tarp pagrindinių temų – ir vėl padėtis Rytų Ukrainoje, kur paliaubos trapios. J. Kerry neseniai S. Lavrovą buvo papeikęs už tai, kad šis esą meluoja į veidą dėl Rusijos veiksmų kare. Jungtinės Tautos patikslino per visą karą žuvusiųjų skaičių – jis jau didesnis nei šeši tūkstančiai.

Prancūzija ir Vokietija kaip niekad anksčiau yra įsitikinusios, kad Minsko susitarimus, kuriais siekiama spręsti krizę Ukrainoje, reikia vykdyti ir paliaubų būtina laikytis, pasakė penktadienį Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) po susitikimo su Vokietijos kanclere Angela Merkel.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė šią savaitę vyks vizito į Ukrainą, kur dalyvaus Maidano įvykių minėjimo renginiuose.   Lietuvos vadovė Kijeve viešės sekmadienį, vasario 22 dieną, nurodoma prezidentės dekrete dėl vizito. Prezidentės spaudos tarnyba BNS informavo, kad D.Grybauskaitė dalyvaus Orumo eitynėse, skirtose pagerbti žuvusiųjų Maidane atminimą.