Sekmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakvietė Vladimirą Putiną susitikti ketvirtadienį Stambule, tačiau Kremliaus lyderis dar neatsakė. JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat pareiškė, kad galvoja apie skrydį į Turkiją.
D. Trumpas ketvirtadienį paragino tarp Rusijos ir Ukrainos skelbti besąlygiškas mėnesio trukmės paliaubas, kurias pažeidus būtų baudžiama sankcijomis.
Vilniaus universiteto tarptautinių santykių ir politikos instituto (VU TSPMI) partnerystės docentas Vytis Jurkonis teigė, kad pasitikėjimas derybomis su Rusija turėtų remtis jos ankstesniu elgesiu, o istorija rodo, jog Rusija dažnai nesilaiko susitarimų, manipuliuoja procesais ir trikdo derybas.
„Manau, kad pasitikėjimas turėtų būti grįstas tam tikru elgesiu ir praktika iš ankstesnių laikotarpių. Jeigu mes kalbėtume apie Rusijos elgesį, Kremliaus įsipareigojimus ir nutarimų laikymąsi: ar tai būtų dėl karo Sakartvele, ar tai būtų dėl to paties karo Ukrainoje, akivaizdu, kad Rusija nesilaikydavo savo susitarimų, manipuliuodavo.
Ji bandydavo permesti dėmesį į oponento pusę ir visaip kaip trikdyti tą patį procesą, performuluoti susitarimus. Tai suprantama, kad bet kas, kas derasi ar turi norą derėtis su Kremliumi, turi šias pamokas būti išmokę“, – kalbėjo jis.
Kremlius kuria visai kitokią realybę
Pasak eksperto, autoritarinėje sistemoje, tokioje kaip Rusija, yra svarbiau ne tai, kas daroma iš tikrųjų, o kaip tai pateikiama visuomenei – todėl Kremlius kuria visai kitokią realybę ir tiki, kad tai gali paveikti tiek savo piliečius, tiek kitus. Tas galioja ir dėl 30 dienų paliaubų susitarimo.
„Visų pirma, reikėtų pabrėžti, kad Rusija jau buvo kaip ir siūliusi tai [30-ies dienų paliaubas], ir matėme, kad visiškai to nesilaikė. Retorika skirdavosi nuo faktų. Tai, vėlgi, atitinka Kremliaus elgesį, dėl to, kad jie įsivaizduoja, jog tikrovę galima kurti ir perkurti.
Autoritarinėje valstybėje, kai visa žiniasklaida pas juos, iš principo, yra valdoma, socialinė erdvė griežtai kontroliuojama, socialiniai tinklai taip pat – suprantama, kad Kremliaus pareigūnai įsivaizduoja, kad nepaisant to, kas bus daroma, klausimas, kaip tai bus iliustruojama, yra daug svarbesnis ir kad tai eigoje bus galima koreguoti.
Dėl to jie taip įžūliai ir elgiasi. Jiems atrodo, kad faktus galima sukurti arba iškreipti, arba kitaip pateikti. Ir dalį Rusijos visuomenės tai veikia. Klausimas – ar taip turėtų veikti ir bendraujant su tarptautine bendruomene“, – paaiškino VU TSPMI partnerytsės docentas.
Ar Putinas išdrįs, ar neišdrįs susitikti su Zelenskiu?
V. Jurkonis, paklaustas, ar jis mano, kad V. Putinas susitiks su V. Zelenskiu Stambule, sakė, kad tai yra tam tikra dileminė situacija. Tiesa, Rusijos prezidentas suras kažkokių priežasčių, kurie pateisintų jo neatvykimą.
„Dabar yra tam tikra dileminė situacija. Viena vertus, yra viešas pakvietimas. Buvo labai daug viešų kaltinimų iš Kremliaus pusės, kad čia, neva, Kyjivas nenori susitikti. Ir visame tame fone dabar Kremlius ir V. Putinas asmeniškai turėtų tą iššūkį priimti.
Ar gali dabar dėl to sugalvoti kitų priežasčių, ar gali įvykti tam tikrų įvykių, pateisinančių neatvykimą [V. Putino]? Gali taip atsitikti. Bet kuriuo atveju šis kvietimas yra toks atviras, tiesus ir V. Putinui nėra patogus“, – kalbėjo pašnekovas.
Politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius pasisakė, kad nėra tikimybės, jog V. Putinas susitiks su V. Zelenskiu. Galbūt kažkada vėliau.
„Šiuo metu nėra tikimybės, kad V. Putinas susitiktų su V. Zelenskiu. Teoriškai, kažkada vėliau gali būti, bet kad jisai ketvirtadienį atskristų į Stambulą, tikrai ne“, – akcentavo jis.
Jo nuomone, D. Trumpas neatvyks į Stambulą, nors anksčiau pats asmeniškai pareiškė, kad galbūt atskristų. O tai, kad V. Zelenskis pakvietė V. Putiną į derybas, parodo, jog vyksta diplomatinė kova. Ukrainos prezidentui reikėjo diplomatiškai perimti iniciatyvą po to, kai V. Putinas pasiūlė derybas.
Derybų Stambule reikšmė
Pasak politologo, dar sunku būtų pasakyti, kokią reikšmę jis įžvelgia iš derybų Stambule: „Čia priklauso nuo viso diplomatinio žaidimo“, – pabrėžė jis. „Tačiau yra tikimybė, kad gali įvykti kokios nors delegacijų lygio derybos – Ukrainos ir Rusijos“.
Kaip pasisakė M. Laurinavičius, V. Putinas siekia užbaigti karą, bet savo sąlygomis.
„Kai jisai [V. Putinas] galės užbaigti tą karą savo sąlygomis, tai jį tikrai užbaigs. Aš nesutinku su tuo, kad V. Putinas iš viso nenori užbaigti karo. Tiktai yra tas esminis momentas – jis nori užbaigti karą savo sąlygomis“, – atkreipė dėmesį ekspertas.
Derybos dėl Rusijos karo Ukrainoje užsitęs
Nors greito karo užbaigimo tikėtis nereikėtų, jei Europa ir Ukraina sutiktų su D. Trumpo viešai pasiūlytu taikos planu, kuris iš esmės atitinka Rusijos interesus ir, pasak politikos apžvalgininko, buvo parengtas Maskvoje, tuomet V. Putinas galimai būtų pasirengęs nutraukti karą.
„Aišku, viskas užtruks, niekas per vieną dieną nepasidaro, net jeigu ketvirtadienį įvyktų derybos Stambule, per vienas derybas niekas nebus išspręsta. Iš esmės, šiuo metu D. Trumpas ir V. Putinas yra vienoje pusėje – prieš Ukrainą, o Europa – kitoje pusėje.
Jeigu D. Trumpui ir V. Putinui pavyktų kokiu nors būdu, spaudimu priversti Ukrainą ir Europą sutikti su D. Trumpo planu viešai paskelbtu (detalėse kažkokių niuansų gali būti), tai, manau, V. Putinas būtų linkęs užbaigti tą karą“, – savo nuomone dalinosi M. Laurinavičius.
Jis užbaigė kalbėti, sakydamas, kad D. Trumpo pasiūlymas yra surašytas Maskvoje, čia yra Rusijos pasiūlymas, kurį D. Trumpas tik viešai paskelbė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
putinas nenori baigti karo? tai jis dar 2022m siule tam paciam stambule tartis, bet "kazkas' zelui uzdraude nekariauti. tai ko jie meluoja ATVIRU SRIFTU, kad rusija kalta?
