Taip teigiama Jungtinio Karališkojo tarnybų instituto (RUSI) analitikų ataskaitoje. Analitikai pastebėjo, kad dauguma Rusijos planų buvo nukreipti į tai, ką daryti po pergalės okupavus Kyjivą per tris dienas. Ataskaitoje pateikiama kai kurių tokių planų detalių.
Pirmoji priemonė būtų pasitelkti vietinius Rusijos agentus, kurie padėtų perimti valdžią. Antra, čečėnų kariai „kadyrovininkai“ būtų padėję numalšinti ukrainiečių, kurie Rusijos Federacijoje laikomi pasipriešinimo judėjimo organizatoriais ir siejami su 2014 metų orumo revoliuciją. Kremlius planavo su jais susidoroti.
Trečioji veiksmų kryptis turėjo būti ukrainiečių raminimas per bendruomenių izoliaciją. Vietose, kurias Kremlius laikė probleminėmis, turėjo būti sukeliamos elektros ir komunalinių paslaugų tiekimo problemos, būtų nustekenami jų finansiniai ištekliai, siekiant kuo labiau jas izoliuoti ir sukelti ten nuolatinį nestabilumą. Be to, Rusijos kariuomenės uždavinys buvo užgrobti Ukrainos nacionalinį banką, komunalinę infrastruktūrą.
Po to į sceną būtų lipęs Viktoras Medvedčukas. Aukščiausiojoje Radoje jis turėjo sukurti judėjimą už taiką, priimti rezoliucijas, raginančias šalį pasiduoti, siekiant „išgelbėti gyvybes ir Ukrainą“. O į vietos valdžios postus planuota paskirti pareigūnus, kurie priklausė Rusijos agentų tinklui.
