„Google map“ vartotojai aptiko keistas apskritas aikšteles ir simbolius miškų juostoje, nusidriekusioje palei tris valstijas jungiantį 44 greitkelį Misūrio valstijoje. Pasipylė skambučiai: ar čia tik nebus apsilankę marsiečiai. Tačiau sensacijų mėgėjus nuvylė Vašingtono universiteto filosofijos daktarė ir biologijos dėstytoja Tiffany Knight. Štai ką ji paaiškino. „Mums skambino žmonės ir uždavė panašių klausimų, tad mes paaiškinome, kad tai, kas matoma iš aukštai, yra mūsų eksperimentų rezultatas“.
Pasirodo, Vašingtono universiteto Tysono tyrimų centras naudoja 2000 akrų (81 ha – balsas.lt) miško kaip gamtinę laboratoriją ekosistemoms tirti.
„Jūs nė nepagalvotumėte, kad Misūryje auga alavijai, bet jie čia auga, - sako T. Knight. - Pas mus auga ir kaktusai. Mes turime tokių [augalų ir gyvūnų rūšių], kurios mūsų lydimuose yra arborigeninės Misūrio rūšys. Tokiu būdu, mes iš tiesų išvedame kai kurias beveik dykumų augalų ir gyvūnų rūšis“.
Šie Misūrio lydimai, kurių priežiūrą finansuoja Nacionalinis mokslo fondas, yra atviros pamatinės uolienos su augančiais kaktusais, gyvenančiais tarantulais ir netgi skorpionais.
„Jų galima rasti čia, ir niekur kitur pasaulyje, - sako T. Knight. – Jie nesutinkami dykumose“. Tai unikalios rūšys, kurios aptinkamos tik Ozarko lydimuose, ir tokiu būdu jos yra mūsų gamtos paveldo dalis. Nepaisant to, kad žvelgiant iš paukščio skrydžio šie skrituliai ir žvaigždės gali pasirodyti esą nežemiškos prigimties, iš tiesų tai čionykštės, Misūrio „geometrinės figūros“.
„Tai tokios augalų ir gyvūnų rūšys, kad jeigu mes leisime joms išnykti šiame regione, jos išnyks ir pasaulyje, kadangi jos randamos tik čia ir niekur kitur“, - sako T. Knight.
Štai ir visa paslaptis.
