Veikiausiai niekas nepaneigtų to, kad musulmonai taip pat tampa islamistinio terorizmo aukomis. Tačiau nauja Kovos su terorizmu centro studija atskleidė, kad absoliuti daugumo teroristinio tinklo al-Qaeda aukų yra būtent musulmonai.
Ar kovoje prie netikinčiuosius, galima žudyti ir musulmonus? Būtent toks klausimas neduoda ramybės ir teroristinio tinklo al-Qaeda nariams.
Vienas pagrindinių al-Qaedos ideologų Abu Yahya al-Libis išvystė savą teologiškai paremtą atsitiktinių civilių aukų teoriją, kuri teigia, kad kovotojams leidžiama žudyti musulmonus, kai tai yra neišvengiama.
Net ir Irake veikiantys Osamos bin Ladeno teroristinės grupės bendrai, kurie yra išgarsėję savo kraugeriškumu, teigia svarstantys šį klausimą. Pavyzdžiui, laiške, kuriuo buvo prisiimta atsakomybė už rugpjūčio mėnesio išpuolį Bagdade, buvo taip pat linkima, kad per išpuolį sužeisti musulmonai sunitai greičiau pasveiktų. Be to, išreikšta viltis, kad visi žuvę musulmonai Dievo bus priimti kaip kankiniai.
Tačiau, kaip aiškėja atlikus tyrimus, musulmonai tikrai nėra atsitiktinės teroristinio tinklo aukos. Priešingai, faktai rodo visiškai kitokį paveikslą. Nuo 2004 iki 2008 metų al-Qaeda prisiėmė atsakomybę už 313 išpuolių, per kuriuos žuvo 3 010 žmonių. Ir nors į šiuos išpuolius įskaičiuojamos ir Vakaruose surengtos atakos (2004 metų išpuolis Madride ir 2005 metų ataka Londone), tačiau vakariečiai sudaro vos 12 proc. (371 mirtis) visų aukų.
Kovos su terorizmu centras, veikiantis prie JAV Vest Pointo karo akademijos, atliko išsamų tyrimą, kurio metu buvo suskaičiuotos visos al-Qaeda teroristinio tinklo aukos. Autoriai pripažįsta, kad dalis musulmonų į aukų sąrašą veikiausiai neįskaičiuoti, nes tyrėjai skaičiavo tik tų išpuolių, už kuriuos atsakomybę oficialiai prisiėmė al-Qaeda tinklas, aukas. Taip buvo bandoma išvengti šališkumo.
Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad al-Qaeda tikrai ne visada prisiima atsakomybę už visus savo įvykdytus išpuolius, o tai reiškia, kad dalis aukų iš sąrašo iškrenta. Be to, buvo skaičiuojami tik išpuoliai, apie kuriuos pranešė arabų žiniasklaida. Tą darant, buvo remtasi prielaida, kad musulmonų pasaulyje arabų spauda yra labiau pasitikima nei vakarietiškąja žiniasklaida. Tačiau arabų spauda taip pat ne visada praneša apie visus išpuoliu, tad aukų skaičius šiuo atveju vėlgi veikiausiai yra kiek sumažintas.
Tiesa, pagrindinė problema, rengiant ataskaitą, iškilo siekiant identifikuoti aukas, kurios buvo skirstomos į dvi kategorijas – vakarietis arba nevakarietis. Buvo remiamasi prielaida, kad vakarietis šiuo atveju reikš ir nemusulmoną. Tačiau juk ne visi musulmoniškų valstybių gyventojai yra islamo religijos išpažinėjai. Irake al-Qaeda taikėsi ir į krikščionis, ir į kurdus. Be to, al-Qaeda dažnai savo išpuolių taikiniais renkasi musulmonus šiitus, kuriuos laiko netikinčiaisiais. Pati al-Qaeda yra musulmonų sunitų grupė.
Ataskaitos autoriai visaip bando išspręsti kylančias metodologines problemas. Viename skyriuje jie apskritai neskaičiuoja Irake ir Afganistane įvykdytų išpuolių, Tokiu atveju vakariečių aukų, žuvusių per al-Qaeda išpuolius, skaičius išauga iki 39 proc.. Tačiau, jei iš išpuolių sąrašo išbrauktume ir sprogdinimus Madride ir Londone, vakariečiai jau sudarytų vos 13 proc. teroristinio tinklo aukų.
Tačiau svarbiausiai čia yra tai, kad, jei skaičiuosime 2007 metais įvykdytus išpuolius ir nekreipsime dėmesio į atakas Irake ir Afganistane, tai pamatysime, kad 99 proc. al-Qaedos išpuolių aukų yra nevakariečiai. 2008 metais šis skaičius siekia 96 proc.
Tai reiškia, kad nuo 2006 iki 2008 metų egzistavo 38 kartus didesnė tikimybė, kad al-Qaedos išpuolių auka taps nevakarietis. Taip pagrinde yra todėl, kad teroristinis tinklas turi itin ribotas galimybes rengti išpuolius Vakaruose, todėl didžioji dauguma teroristinių aktų yra įvykdomi musulmoniškose valstybėse.
