Augančios finansinės skolos gramzdina Baltarusiją į priklausomybę nuo Rusijos, teigė šios šalies opozicinių partijų, susibūrusių į koaliciją "Baltarusijos nepriklausomybės blokas", lyderiai, penktadienį Seime surengę spaudos konferenciją.
"Šalis krinta į skolų duobę - mūsų įsiskolinimas Rusijai dabar siekia 15-19 mlrd. dolerių, tai mūsų šaliai yra labai didelė skola. Be to, dabar nusprendė statyti atominę elektrinę, o tai padidins skolą dar 10 mlrd. Jei mes skolinsimės iki begalybės, tapsime šalimi, kuri nevaldo savo ekonomikos, o tai labai pavojinga bet kokiai šaliai. Rusija visada bus mūsų strateginė partnerė, bet turi būti balansas", - teigė judėjimo "Už laisvę" lyderis Aleksandras Milinkevičius.
Anot jo, dabar į krizę įklimpę Baltarusijos valdantieji galiausiai suvokė, kad reikia modernizuoti ekonomiką ir pasisuko veidu į Europos Sąjungą (ES) tikėdamiesi pagalbos.
"ES sako liberalizuokitės ir mes jums padėsime, bet Baltarusijos valdžia norėtų užsiimti tik verslu su ES, tik gauti finansavimą, kreditus", - perspėja A. Milinkevičius. Anot jo, ES turėtų veikti nuosekliai ir žengti žingsnį į priekį tik tada, kai ir Baltarusija jį žengia.
Be ekonominių problemų, pasak opozicionieriaus, Baltarusijoje vis dar gajūs ir demokratinių laisvių varžymai - sunku įregistruoti visuomeninę organizaciją, varžoma spaudos, kitos demokratinės laisvės.
Kitos opozicinės Baltarusijos krikščionių demokratų partijos kopirmininkas Vitalis Rymaševskis pasakojo, kad dauguma opozicinių partijų siekdamos bendrų tikslų susibūrė į vadinamąjį "Baltarusijos nepriklausomybės bloką", jos ketina kartu dalyvauti ir rinkimuose.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė teigė, jog Lietuvos sostinė galėtų tapti ta vieta, kur telkiasi už Baltarusijos žengimą demokratijos link pasisakantys atstovai. "Manome, kad net sekretoriatas tokios institucijos galėtų būti Vilniuje. Istoriškai Vilnius buvo labai svarbi vieta žmonėms, kurie gyvena tiek Baltarusijoje, tiek Ukrainoje", - sakė URK atstovė.
Parlamentarė pažymėjo, kad Europos Sąjungos Rytų partnerystės programa, kurioje dalyvauja Baltarusija, nėra vien lozungas, tai yra konkrečių veiksmų planas, turintis konkretų turinį.
"Ir jei kalbame apie abipusiškumo principą, tai pastaruoju metu teko kiek nusivilti", - neslėpė V. Aleknaitė-Abramikienė prisiminusi incidentą, kai URK nariui Emanueliui Zingeriui nebuvo išduota viza ir jis negalėjo įvykdyti Seimo valdybos pavedimo - per demokratinių jėgų suvažiavimą perskaityti Seimo Pirmininkės Irenos Degutienės laiško.
URK narei Baltarusijos argumentai, kad E. Zingeris pavėlavo pateikti paraišką, atrodo neįtikinami ir, pasak jos, šiuo atžvilgiu tai buvo nedraugiškas veiksmas.
Parlamentarė teigė, jog nėra pamiršti ir bendri Baltarusijos bei Rusijos kariniai manevrai "Vakarai 2009", kurie vyko Baltarusijos prezidentui Aleksandrui Lukašenkai viešint Lietuvoje.
"Mes žinome, kad yra išlikusi tam tikra karinio bendradarbiavimo tradicija tarp šių šalių, tose pačiuose manevruose dalyvavo abiejų šalių karinės pajėgos, tai yra šiek tiek dviprasmiškas dalykas. Mes tikimės, kad Baltarusijos nepriklausomybė ir jos demokratizacija nuims tokius įtarumo aspektus ir mes vieni kitiems atrodysime skaidresni. Negalėčiau pasakyti, kad manevrai buvo visai nekaltas dalykas Baltijos valstybių atžvilgiu", - teigė V. Aleknaitė-Abramikienė.
URK narė priminė ir bendrus ES ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos lūkesčius Baltarusijai, kad šioje šalyje būtų priimtos rinkimų įstatymo pataisos, kurios užtikrintų demokratinių jėgų lygiateisį dalyvavimą rinkimuose.
