„Opel“ ilgą laiką buvo vienas svarbiausių Europos automobilių gamintojų. Ši markė, patvarumu ir kokybe išgarsėjusi Antrojo pasaulinio karo metu, ir pokaryje ilgus dešimtmečius garsino europietišką automobilių pramonę. Vis dėlto, XX a. pabaigoje „Opel“ kokybė krito, o pastaruoju metu amerikiečių koncernui „GM“ priklausantis „Opel“ paskelbė apie restruktūrizavimo planą.
„Opel“ – legendinis automobilių gamintojas, veiklą pradėjęs Vokietijoje, 1861 m. sausio 21 d. Veiklos pradžioje buvo gaminamos siuvimo mašinos, dviračiai, motociklai. Pirmus „Opel“ automobilius sugalvojo gaminti savininko Adamo Opelio sūnus kartu su prancūzais (pradžioje įmonė vadinosi „Opel-Darracq”).
Nuo 1907 m. „Opel“ pradėjo savų automobilių gamybą. Taip kompanija 1913 m., nežiūrint į gaisro pasekmes gamykloje 1911 m., tapo didžiausia Vokietijoje automobilių gamintoja. 1929 m. „Opel“ šeima už 80% akcijų pardavimą iš „General Motors“ (GM) gavo 33,3 mln. JAV dolerių. Vokietijos gamykla perėjo amerikiečių priklausomybėn, kurioje yra iki šiol.
Vis dėlto, pasaulinė ekonominė krizė, o galbūt ir XX a. pabaigoje sumenkusi „Opel“ reputacija, įtakojo finansinius sunkumus. Taip „Opel“ atsidūrė ties bankroto riba. „General Motors“ koncernas galiausiai paskelbė, kad uždarys „Opel“ gamyklą, esančią Antverpene, Belgijoje. Šis žingsnis - restruktūrizacijos programos, kurioje numatyta Europos gamyklose atleisti apie 9 tūkst. darbininkų ir penktadaliu sumažinti gamybos apimtis, dalis.
Toks „GM“ sprendimas nėra nepagrįstas. Dėl „Opel“ gamyklų jau kuris laikas vyko įvairios derybos. Iš pradžių „GM“ koncernas siekė parduoti „Opel“ gamyklas kitiems autorinkos dalyviams. Dėl Vokietijos automobilių gamintojo įsigijimo diskutavo Kanados automobilių dalių tiekėja "Magna“, Belgijos investicijų holdingo RHJ ir „Pekino automobilių“ (BAIC) atstovai.
Tačiau galiausiai amerikiečių „GM“ nutarė nebeparduoti bankrutuojančio „Opel“. Koncernas siekia išsaugoti savo nuosavybę restruktūrizuodamas legendinio automobilio gamyklas Europoje. Be abejo, tokios priemonės turės įtakos tūkstančiams europiečių – jau vien tik Belgijoje esančios gamyklos uždarymas be darbo paliks apie 2300 žmonių.
Tūkstančių darbininkų atleidimas vis dar iš pasaulinės krizės besikapanojančioje Europoje dar labiau padidins bedarbystės lygmenį, kuris kai kuriose ES narėse, pavyzdžiui Ispanijoje, jau siekia beveik 20 procentų.
Vis dėlto, gamyklų Europoje išlaikymas kainuoja milžiniškas lėšas. Todėl „GM“ pasirinko adekvatų variantą – kaip ir daugumą Vakarų įmonių, „GM“ tradicinį europietiškos markės automobilį gamins Azijoje. Viena iš numatomų vietų yra P. Korėja, kurioje yra „Daewoo“ koncerno automobilių gamyklos.
Taigi, „GM“ priemonės tik patvirtina socioekonominį dėsningumą – gamyba Europoje, dėl didelių atlyginimų ir kitų kaštų, yra pakankamai brangi. Todėl pasauliniai koncernai vis dažniau atsisuka į Aziją. Savo ruožtu, socioekonominių priemonių paieška ir įgyvendinimas, kaip išsaugoti gamybą Europoje ir įveikti Azijos trauką turi tapti Europos Sąjungos prioritetu. Priešingu atveju vis daugiau gamyklų iš Europos bus perkeliamos į Aziją, o europiečių neturės darbo.
G. Dubonikas
