Šeštadienį Serbijos ir etninių albanų lyderiai susitiks paskutinį kartą prieš tai, kai Jungtinių Tautų (JT) pasiuntinys Martti Ahtisaari (Martis Ahtisaris) įteiks JT Saugumo Tarybai planą dėl galutinės Kosovo srities nepriklausomybės.
Kad Serbijos atmestas, bet Vakarų valstybių paremtas projektas įsigaliotų, jam turi pritarti JT Saugumo Taryba. Vis dar neaišku, ar tokį planą parems Rusija.
Galimi tokie Kosovo srities kelio į valstybingumą etapai:
* JT pasiuntinys Martti Ahtisaari tikisi išsiųsti savo galutinį pasiūlymą Jungtinėms Tautoms iki kovo pabaigos. Vakarai norėtų, kad iki birželio jis būtų įtvirtintas JT Saugumo Tarybos rezoliucijoje, pakeisiančioje 1999 metų rezoliuciją Nr. 1244, kuria buvo įteisinta JT kontrolė ir NATO taikdarių misija, tačiau teigta, jog Kosovas yra Serbijos dalis.
* Jeigu klausimo sprendimas Saugumo Taryboje baigsis naujos rezoliucijos priėmimu, Kosove prasidės 120 dienų laikotarpis, per kurį JT misija perduos valdžios įgaliojimus Kosovo vietos valdžios institucijoms, o šios patvirtins naują konstituciją. Tačiau Europos Sąjungos (ES) prižiūrėtojas ir ES vadovaujama teisės bei tvarkos misija, sudaryta iš tūkstančio užsieniečių pareigūnų, tarptautinio stebėtojo vaidmenį atliks tol, kol tai atrodys būtina.
* Balsuojant dėl rezoliucijos, Serbijos sąjungininkė Rusija gali susilaikyti arba pasinaudoti veto teise. Ji pakartotinai įspėjo neparemsianti primesto susitarimo, kuriam nepritars Serbija. Jeigu naujos rezoliucijos nebus, liks galioti JT Saugumo Tarybos rezoliucija Nr. 1244, ir Kosovas pereis prie Plano B - vienašališkai paskelbs nepriklausomybę ir sieks pripažinimo, kurio, kaip manoma, iš Jungtinių Valstijų ir ES valstybių netruks sulaukti.
* Kosovas galėtų kreiptis dėl narystės tarptautinėse organizacijose, kuri suteikiama suverenioms valstybėms. Tačiau nesant JT rezoliucijos, kuria pripažįstama Kosovo nepriklausomybė, jam gali būti nesuteikta vieta JT Generalinėje Asamblėjoje ir suabejota jo teritorijoje ketinamos pradėti ES misijos teisiniu pagrindu.
