„Ačiū, braliukai“ - taip galima padėkoti latviams už praėjusios savaitės įvykius. Labai didelė tikimybė, kad keli šimtai chuliganų daužė akmenimis Lietuvos Seimo langus pamatę, jog tai vyko Rygoje, ir nenorėję pasirodyti esantys prastesni. Kita vertus, būtent Latvijos įvykių analizė leido Lietuvos policijai pasirengti neramumams.
Panašūs riaušių scenarijai.
Riaušės Rygoje ir Vilniuje išties buvo identiškos - prasidėjusios taikiais mitingais ir siekiu kalbėtis su valdžios atstovais, kelių šimtų chuliganų dėka jos virto langų daužymu ir prisigėrusių idiotų šėlsmu. Ir Rygos, ir Vilniaus politikai, žiniasklaida bei absoliuti dauguma internete nuomonę pareiškusių žmonių pasmerkė riaušininkus. Abiejose valstybėse vis dar vyksta tyrimai, ar riaušės buvo spontaniškos, ar suplanuotos.
Ir Latvijoje, ir Lietuvoje prabilta apie galimą kitos šalies reikšmingą įtaką organizuojant neramumus. Vienareikšmiškai apkaltinti Kremliaus ranką vargu ar pavyks. Ir Rygoje, ir Vilniuje tarp chuliganų buvo bendraujančiųjų tiek valstybine, tiek rusų kalba, iš esmės nepasitaikė jokių politinių pareiškimų dėl valstybingumo ar būtinybės atkurti Sovietų Sąjungą.
Vandalai ir Rygoje, ir Vilniuje ėjo pasirengę: rasta peilių, strypų, „molotovo kokteilių“, tačiau tai savaime dar nereiškia, kad visų jų veikla buvo koordinuota bendro štabo.
Skirtingi padariniai
Išryškėjo ir tam tikrų skirtumų. Latvijoje premjeras Ivaras Godmanis pareiškė, kad riaušininkai turi būti griežtai nubausti (Latvijos įstatymuose leidžiama skirti nuo 8 iki 15 metų kalėjimo). Rygos meras nusiteikęs iš chuliganų pareikalauti materialinės žalos atlyginimo. Aktyviai į situaciją reagavo ir prezidentas Valdis Zatleras, pasiryžęs patenkinti vieną svarbiausių protesto mitingo reikalavimų - suteikti tautai teisę inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. Pasigirdo kalbų, kad gali atsistatydinti ir vyriausybė.
Nors dažnam mitinguotojui tai gali pasirodyti kaip didelis laimėjimas, tačiau iš tikrųjų tai reikštų tik dideles problemas. Derybos dėl naujos koalicijos, postų pasidalijimo, veiklos programos parengimas truktų bent kelis mėnesius, tuo metu dėmesys ekonomikos būklei taptų antraeilis.
Lietuvos politikai pademonstravo brandesnį požiūrį - vienareikšmiškai pasmerkę vandalizmą, tiesiog paragino teisėsaugos struktūras įvardyti ir nubausti kaltus asmenis. Iš dalies tokia skirtinga reakcija nulemta fakto, kad kol kas Lietuvoje koalicinė dauguma veikia vieningai ir nesiekia tarpusavio varžymosi dėl gyventojų simpatijų, vaikydamiesi pigaus populiarumo. Antra, rinkimai įvyko visai neseniai, tad partijos turi aiškų mandatą.
Nepasitenkinimas kyla ir kitose šalyse
Praėjusią savaitę neramumai vyko ir Bulgarijoje. Ten minia taip pat susirėmė su policijos pareigūnais, neapsieita be langų daužymo. Esant tokioms nuotaikoms, pastarųjų kelerių beprotiškos plėtros ir vartojimo metų išlepintiems gyventojams susidūrimas su realybe itin skausmingas. Tai reiškia, kad neramumai greičiausiai pasikartos ir kitose šalyse.
Rusijos žiniasklaida atsargiai mėgina modeliuoti situaciją, ar Latvijos ir Lietuvos įvykiai gali pasikartoti Kaliningrade. Siekdama nesukelti masinių protestų Rusija rublio devalvaciją vykdo palengva.
Kol kas nėra pagrindo manyti, kad it griūvančios domino kaladėlės per Rytų ir Vidurio Europą nusiris masiniai neramumai, kurie pakeis valdantįjį elitą arba šalių vykdomą politiką. Greičiau galima prognozuoti, kad neramumų skaičius didės, tačiau jie ir toliau veiks tik kaip įtampos sumažinimo visuomenėje priemonė. Iš dalies lemia tai, kad tik visuomenėje nepopuliarūs ir kiekvieną paliečiantys sprendimai gali ištraukti valstybes iš dabartinės sunkios būklės. Esant tokioms aplinkybėms, populistinių partijų atėjimas į valdžią mažai tikėtinas, nes pažadai padvigubinti pensijas, sumažinti mokesčius arba staiga panaikinti bedarbystę reikštų tokios valstybės ir vyriausybės žlugimą per keletą mėnesių.
Latvijos politikai jau pripažįsta, kad pasikartosiančių mitingų ir galbūt riaušių tikimybės atmesti negalima. Tokios galimybės nereikėtų ignoruoti ir kitų valstybių parlamentų ir vyriausybių nariams, tačiau vargu ar gali būti kitaip ekonominio sunkmečio sąlygomis.
Kita vertus, jei bus pradėta pataikauti aklam įniršiui ir tik tam tikros visuomenės dalies reikalavimams, sunkmetis truks gerokai ilgiau ir duos kur kas daugiau darbo stiklų gamintojams bei grindinių klojėjams.
Tomas Bitinas, politologas