Portalo novayagazeta.ru turimomis žiniomis, Tamerlanas Carnajevas mėgino šlietis prie kaukaziečių pogrindžio. Dagestano Respublikos Kovos su ekstremizmu centro darbuotojai (CEPE – svarbiausia kontora kiekvienoje Šiaurės Kaukazo respublikoje, užsiimanti „miškiniais“) „gvildeno“ Bostono maratono sprogdintoją Tamerlaną Carnajevą būnant jam respublikoje 2012 metais ir netgi užvedė jo operatyviosios įskaitos kortelę.
Dagestano Respublikos kovos su ekstremizmu centro darbuotojas papasakojo portalui, kad į operatyvinių darbuotojų akiratį T. Carnajevas pateko 2012 metų balandį. Jėgos struktūrų agentai ne kartą pastebėjo jį kartu su kažkokiu Machmudu Mansuru Nidaliu. 18-metis M. Nidalis, pusiau kumykas, pusiau palestinietis, tada jau bemaž metus buvo sekamas. Operatyvininkai laikė jį pogrindžo ryšininku, kurio vienas iš uždavinių buvo verbuoti naujus narius. Todėl visi žmonės, su kuriais bendravo M. Nidalis, buvo kruopščiai tikrinami.
Tikrinant išaiškėjo, kad aukštas stotingas jaunuolis yra T. Carnajevas, į Dagestanąatvykęs iš JAV, kur nuolat gyvena. T. Carnajevo telefoninių pokalbių išklotinės jokių rezultatų nedavė: draudžiamų svetainių jis nelankė, su niekuo įtartinu ryšių neplaikė. Vis dėlto iš archyvų paaiškėjo, kad T. Carnajevas ne pirmą kartą patenka į operatyvinių darbuotojų akiratį. 2011 metų pradžioje FSB jau buvo davusi užklausą Federaliniam tyrimų biurui dėl T. Carnejevo. Joje buvo nurodyta, kad Carnajevo pavardė iškilo į paviršių sulaikant Dagestano teritorijoje Kanados pilietį Viljamą Plotnikovą, „išpažįstantį radikalų islamą“, ir prašoma atsiųsti duomenų, kur gyvena ir kuo užsiima T. Carnajevas.
21 metų rusas Viljamas Plotnikovas, priėmęs islamą Kanadoje, buvo sulaikytas 2010-ųjų gruodį Izberbašo mieste kaip įtariamasis, palaikantis ryšius su kovotojais. Ir pradžių su juo „padirbėjo“ CEPE darbuotojai, paskui – respublikos Federalinės saugumo tarnybos (FSB) darbuotojai. Dirbo labai rimtai, pasitelkdami platų specialiųjų priemonių arsenalą.
Kvotos metu V. Plotnikovas papasakojo, kad į Dagestaną studijuoti islamo atvažiavo iš Toronto, kur nuo 2005 metų gyvena su tėvais. Teigė atvykęs vienas. Taip pat jis davė išeivių iš Šiaurės Kaukazo, kurie gyvena Europoje ir Amerikoje ir su kuriais jis bendravo internetu, pavardžių sąrašą.
Operatyvininkai išnaršė socialinius tinklus ir nustatė, kad tarp pavardžių figūruoja kažkoks T. Carnajevas „iš Dagestano“. Su T. Carnajevu V. Plotnikovas aktyviai bendravo viename iš populiarių islamiškų socialinių tinklų – WAMY (Pasaulinė musulmoniškojo jaunimo asociacija), kur Tamerlanas apsilankydavo iš savo puslapio youtube.com. FSB darbuotojai išstudijavo T. Carnajevo puslapį ir paprašė duomenų kolegų iš užsienio. Tačiau jokio atsakymo Rusijos teisėsaugininkai negavo. Carnajevo pavardė pradingo archyvuose.
V. Plotnikovą teko paleisti. Vaikinas nebuvo padaręs nusikaltimo, o ir jo tėvas iš Kanados ėmė ieškoti sūnaus. Pasirodo, V. Plotnikovas, nieko nepranešęs tėvams, išvyko iš Kanados į Rusiją, o po dviejų mėnesių jo pėdsakai buvo aptikti Dagestane. Tėvai supanikavo ir kreipėsi į VRM su prašymu padėti rasti sūnų. Prieš sulaikomas ir vėliau, kai buvo paleistas, apie pusmetį jis gyveno Utamyšo kaime. Vietos gyventojai papasakojo, kad gerai prisimena „ramų, gerą ir labai religingą rusą“, kuris ilgą laiką gyveno kaime. Pasak kaimelio gyventojų, jis niekuo, išskyrus pasnikus ir maldas, nesidomėjo. Visiškai tikėtina, kad T. Carnajevas ir V. Plotnikovas buvo asmeniškai pažįstami. Abu mėgo boksą, nuolat dalyvavo varžybose. Abu labai susidomėjo religija 2009 metais. Tai sakė ir T. Carnajevo tėvai, ir V. Plotnikovo tėvas, su kuriuo pavyko susisiekti.
Anot kai kurių šaltinių, 2009 metais Tamerlanas buvo atvažiavęs į bokso varžybas Kanadoje, kur gyvena jo teta. Visiškai tikėtina, kad jie buvo susitikę varžybose. Vėliau Tamerlanas dar keletą sykių svečiavosi pas tetą Toronte, kur gyveno ir V. Plotnikovas su tėvais. Informacijos, ar T. Carnajevas buvo susitikęs su V. Plotnikovu Dagestano teritorijoje, nėra.
„Vėliau, kai Carnajevas pateko į mūsų akiratį jau Dagestane, – tęsė pasakojimą CEPE darbuotojas, – mes pradėjome juo domėtis ir užvedėme operatyvinės įskaitos kortelę. „Užsieniečiams“ arba rusams, neseniai priėmusiems islamą, rodome ypatingą dėmesį, mat jie yra nepaprastai atsidavę idėjai ir pažeidžiami psichologiškai, juos lengviau palenkti kam tik nori, netgi įkalbėti susisprogdinti“.
Išaiškėjo, kad T. Carnajevas atvažiavo į Machačkalą 2012 metų sausio pabaigoje pas tėvą keisti rusiško paso. Grįžtamojo bilieto jis neturėjo. Viešėdamas Dagestane Tamerlanas visą laiką gyveno Machačkaloje ir tik kovą neilgam buvo nuvykęs į Čečėnijos Respubliką pas gimines į Carnajevų gimtąjį kaimą Čirijurtą. 2012 metų gegužės19 dieną, vykdant specialiąją operaciją, Machačkaloje nušaunamas M. Nidalis. CEPE darbuotojas pasakojo kalbėjęs su žmogumi, kuris dalyvavo toje operacijoje, kai buvo deramasi dėl pasidavimo: „Iš pradžių jis sutiko pasiduoti, bet paskui, kai išleido moteris ir vaikus, atsisakė. M. Nidalis žinojo, kad jėgos struktūros darbuotojai turi pernelyg daug informacijos apie jį.“. Jau po specialiosios operacijos nacionalinis antiteroristinis komitetas paviešino M. Nidalio fotografijas su kovotojais, priklausiusiais Machačkalos grupei.
Po M. Nidalio mirties, remiantis turimais operatyviniais duomenimis, Tamerlanas persikėlė iš tėvo į giminaičių butą ir be būtino reikalo nesirodė žmonėse. Netgi maisto jam atnešdavo teta Patimat.
Po dviejų mėnesių, 2012 metų liepos 14 dieną, per kitą specialiąją operaciją netoli Utamyšo kaimo Kajakento rajone nušaunami aštuoni žmonės. Tarp jų ir Viljamas Plotnikovas, kuris keli mėnesiai iki mirties perėjo į „nelegalią padėtį“ – paprasčiau tariant, išėjo pas kovotojus į mišką. Nuo to laiko operatyviniai darbuotojai iš akiračio pametė T. Carnajevą. Policija buvo atėjusi pas tėvą, bet šis tvirtino, kad sūnus išvyko atgal į JAV. Tėvu nebuvo patikėta, manyya, jog T. Carnajevas pasitraukė pas kovotojus į mišką. Nerimą kėlė faktas, kad Tamerlanas išvyko taip ir nesulaukęs paso, kuriam gauti dokumentus buvo padavęs dar 2012 metų birželio pabaigoje. „Iš pradžių mes ieškojome jo tik respublikoje, tikrinome lėktuvų, traukinių keleivių sąrašus, budėjome autobusų stotyse. Paskui išplėtėme paieškos zoną iki regiono“, – pasakojo pašnekovas. Galų gale išaiškėjo, kad liepos 16-ąją, praėjus dviem dienoms nuo V. Plotnikovo žūties, T. Carnajevas išskrido iš Mineralinių vandenų oro uosto į Maskvą, o jau liepos 17 dieną iš Šeremetjevo oro uosto – į JAV.
Būtent po šios istorijos FSB išsiuntė antrąjį paklausimą, dabar jau į CŽV, dėl T. Carnajevo su prašymu pasidomėti jo veikla ir kontaktais Jungtinėse Valstijose bei pasidalyti informacija. Tačiau ir į šį paklausimą atsakymo nesulaukta.
„Sprendžiant iš visko, – sako CEPE darbuotojas, – T. Carnajevas buvo atvykęs į Dagestaną prisidėti prie kovotojų. Tačiau nepavyko. Tai nėra paprasta, mat iš pradžių reikia susisiekti su ryšininku, paskui pereiti „karantino“ laikotarpį – prieš priimdami žmogų kovotojai keletą mėnesių jį tikrina. Sunaikinus Nidalį ir Plotnikovą, T. Carnajevas prarado „kontaktus“, išsigando ir „išgaravo“.
Šiomis dienomis T. Carnajevo operatyvioji byla buvo paimta iš respublikos CEPE archyvų.
