„Naujos Nigerio Deltos atakos prieš naftos perdirbimo įmones yra neišvengiamos", - sakoma pareiškime, kurį pirmadienį, birželio 6 d. paskelbė Nigerio Deltos Išlaisvinimo judėjimas (MEND - Movement for the Emancipation of the Niger Delta), atsakydamas į Italijos naftos perdirbimo grupės ENI veiksmus, nukreiptus prieš Libijos laisvės kovotojus. Pareiškimą pasirašė Nigerijos sukilelių vadas Jomo Gbomo.
Pareiškime sakoma: “Nigerio Deltos Išlaisvinimo judėjimas pasižada artimiausiu metu atakuoti naftos perdirbimo įmones ir Nigerijos vyriausybės karines pajėgas."
„Nigerio Deltos Išlaisvinimo judėjimas atidžiai stebi Italijos naftos perdirbimo grupės ENI dalyvavimą atakose prieš nekaltus Libijos piliečius, siekiant vakarų šalims užvaldyti Libijos gamtinius išteklius.
„ENI grupė aktyviai bendradarbiauja, vagiant Nigerio deltos naftą, palaiko Nigerijos kariuomenės dalyvavimą deginant žemes ir genocido akcijose prieš teisingumą, persekiojant Nigerio deltos piliečius. ENI ir jos bendrininkai yra paprasčiausi vagys ir pigūs prisitaikėliai."
„Kodėl šios vakarų šalys kariaujančios prieš dabartinę Libijos vyriausybę nekreipė dėmesio, kai Nigerijos vyriausybės kariuomenės daliniai Nigerio deltoje bombardavo kaimus ir civilius gyventojus? Jeigu jos labai susirūpinusios kaip nuversti Afrikos diktatorius, kodėl jos džiaugėsi partneryste su Angolos ir Pusiaujo Gvinėjos diktatoriais? "
Solidarizuojantis su Libijos visuomene, kuri yra vakarų šalių spaudžiama, mes prisiekiame nuo šios dienos ir toliau siekti ENI grupės Nigerijoje visiško sunaikinimo ir raginame visą Afriką panašiai elgtis."
ENI (Ente Nazionale Idrocarburi) – didžiausia Italijos naftos ir dujų kompanija, įkurta 1953 metais, turinti įmonių 70- je šalių. Italijos vyriausybė valdo 30 proc. šios įmonės akcijų. ENI grupės vadovas yra Enrico Mattei.
ENI kompanija išgauna naftą Libijoje, Egipte, Nigerijoje, Konge, Šiaurės jūroje, Angoloje, šiek tiek Tunise ir JAV.
2010 sausio mėnesį ENI konsorciumas gavo licenziją eksplotuoti Irake esančius didžiausius Zubair naftos išteklių telkinius.
Nigerio Deltos Išlaisvinimo judėjimas MEND pareiškimas buvo įteiktas Pietų Afrikos prezidentui Jacob Zuma, kuriam vis dar sunkiai sekasi atlikti globalinio vadovo - koordinatoriaus vaidmenį regione. Zuma neseniai susitiko su Libijos lyderiu Muammar Gaddafiu, tačiau jo pastangos siekiant nutraukti ugnį Libijoje, žlugo.
Nigerio deltos specialiųjų pajėgų atstovas, leitenantas Timothy Antigha pranešė, kad armija “siekia nustatyti jo (pareiškimo teksto) autentiškumą."
Devynios NATO šalys iš 28 – ių dalyvauja Libijoje vykdant oro antskrydžius, kurių priešakyje Didžioji Britanija ir Prancūzija.
Nigerijos armija neseniai bombardavo keleta Nigerio deltos kaimų ieškodama sukilelių lyderių.
MEND sukilėlių grupė pranešė, kad “negerbia Nigerijos prezidento Goodluck Jonathan, kuris džiaugsmingai tarnauja Vakarų vyriausybėms."
Nigerija yra Vakarų Afrikoje. Administraciškai šalis yra padalinta į 36 valstijas ir vieną Federalinę sostinės teritoriją. Tai didžiausia pagal gyventojų skaičių valstybė Afrikoje. Joje gyvena virš 130 mln. gyventojų.
Dabartinė Nigerija kaip politinis vienetas susiformavo tik XX a. pradžioje, britų kolonizatoriams sujungus į vieną vienetą keletą skirtingų protektoratų. Iki tol Nigerijos istorija buvo atskirų civilizacijų ir valstybių istorija.
Nuo XIX a., uždraudus vergų prekybą, Didžioji Britanija pradėjo invazija į Nigeriją. Per visą XIX a. Britanija vieną po kitos pajungė visas Nigerijos tautas, tokiu būdu sukurdama dabartinės Nigerijos teritoriją.
1960 m. Nigerija iškovojo nepriklausomybę, tačiau jai teko kurti bendrą šalies identitetą, kadangi dėl skirtingos istorijos, atskiros tautos gana sunkiai sugyvena tarpusavyje. Ypač dideli nesutarimai egzistuoja tarp šiaurės Nigerijos hausų, Pietų Nigerijos jorubų ir igbų. Pastarieji puoselėja separatistines nuotaikas ir vienu metu buvo sukūrę atskirą valstybę Biafrą.
Nigerija - federalinė respublika. Šalies galva ir vyriausybės vadovas - prezidentas. Įstatymų leidžiamąją valdžią atlieka dviejų rūmų parlamentas. Jį sudaro Senatas ir Atstovų Rūmai.
Kaip ir daugelyje Afrikos šalių, Nigerijoje klesti korupcija. Dažni konfliktai tarp atskirų etninių grupių. Dėl kultūrinės šalies įvairovės galioja kelios teisinės sistemos: angloamerikiečių teisė, paprotinė teisė, šariatas (šiaurinėse valstijose, kur dominuoja islamas).
Nigerijos pagrindinės upės yra Nigeris ir Benuė, kurios įteka į Nigerio deltą, vieną didžiausių pasaulio upių deltų. Tankiausiai gyvenamos pietinės valstijos, ypač Nigerio delta. Valstybinė oficialioji kalba yra anglų. Nigerijoje kalbama apie 500 kalbų. Pagrindinė sporto šaka - futbolas
Nigerijos ekonomika priklausoma nuo naftos, nors yra gamtinių dujų ir mineralų (alavo, švino, cinko, asbesto, mangano, urano, boksito) telkinių. Daugiau nei trečdalis BVP sukuriama žemės ūkio sektoriuje (auginamos aliejinės palmės, sorgai, soros, medvilnė, kakavmedžiai). Naftos perdirbimo, tekstilės, maisto, automobilių, medienos apdirbimo pramonė. Svarbi ūkio šaka šalies pietuose - žvejyba. Pagrindiniai prekybos partneriai: JAV, Kinija, Brazilija, Jungtinė Karalystė, Ispanija.
Ramūnas Alaunis
