Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy tapo pirmuoju šalies vadovu, kuris po 136 metų pertraukos kreipėsi į šalies parlamentą ir pristatė reformų planus, pranešė BBC.
Draudimas Prancūzijos prezidentui kreiptis į parlamentą, kuris buvo priimtas 1875 metais, panaikintas pernai.
N. Sarkozy ketinimas sakyti kalbą parlamente papiktino komunistams ir žaliesiems atstovaujančius parlamentarus, jie šią kalbą boikotavo. Opozicijoje esantys socialistai teigė, kad ateis pasiklausyti kalbos, bet neketino veltis į diskusijas.
Specialioje parlamentinėje sesijoje kalbėjęs Prancūzijos prezidentas gana griežtai pasisakė prieš burkos dėvėjimą Prancūzijoje, praneša BBC.
Savo kalboje jis pareiškė, kad burka – drabužio rūšis, uždengianti moterį nuo galvos iki kojų – verčia moteris žemintis ir pažeidžia jų orumą.
N. Sarcozy taip pat parėmė parlamentinės komisijos, kuri svarstytų, ar neuždrausti dėvėti burkos viešose vietose, įkūrimą.
Prancūzijos mokyklose jau yra uždrausta dėvėti plaukus dengiančią skarą.
„Mes negalime susitaikyti su tuo, kad mūsų šalyje yra moterų, tapusių kalinėmis, besislepiančiomis už medžiagos, atkirstomis nuo socialinio gyvenimo, netekusiomis teisės į identitetą. Prancūzijos respublika ne taip įsivaizduoja moters orumą“, – kalbėjo N. Sarcozy.
„Burka yra ne religijos simbolis, tai paklusimo simbolis. Jis nepriimtinas Prancūzijos teritorijoje“, – pridūrė prezidentas.
Tiesa, kalbėdamas šalies vadovas pridūrė, kad islamas turi būti gerbiamas kaip ir visos kitos religijos šalyje.
N. Sarkozy kalbos Versalio rūmuose nuo pat pirmadienio ryto laukė daugiau nei 900 parlamento narių.
