JAV kariuomenės karo koledžo praėjusių metų tyrime teigiama, kad Kinijos interesas Taivanui nusloptų, jeigu paaiškėtų, kad nebus įmanoma gauti trokštamų technologijų.
Tiesa, bet koks karinis konfliktas, ypač pasibaigęs Taivano puslaidininkių gamyklų užsidarymų ar sunaikinimu, reikštų sunkias pasekmes pasaulio ekonomikai, itin priklausomai nuo šios šalies technologijų.
Automatinis susinaikinimas karo atveju
Ekspertų teigimu, Kinijai karas su Taivanu šiuo metu nekelia didelių problemų, nes yra manoma, kad kariuomenė dominuotų konflikto atveju. Tačiau, siekiant paversti šią strategiškai svarbią salą „nepatrauklia“, reikia, kad ji būtų laikoma „nepriimtinos ekonominės, politinės ir strateginės vertės projektu“.
Dabartinis Taivanas yra nepakeičiama mikroschemų gamintoja visame pasaulyje, o valstybinė technologijų bendrovė TSMC yra svarbus puslaidininkių (daugiau nei 50 proc. pasaulinės rinkos) tiekėjas, net ir tai pačiai Kinijai. Sunaikinus bendrovę Kiniją ištiktų sunki ekonominė krizė ir paliktų be strategiškai svarbių technologijų.
Matydamos šią grėsmę JAV bando kompensuoti jų trūkumą savo jėgomis (bendradarbiaujant su Taivanu) – po kelerių metų turėtų atsidaryti milžiniška gamykla Arizonoje. Kinijai toks karas be „pagrindinio prizo“ (puslaidininkių gamyklų) reikštų didelius ekonominius, karinius ir žmogiškuosius nuostolius, įsitikinę ekspertai.
„Atlikus viską teisingai, tokia strategija turėtų atgrasyti Kiniją nuo Taivano puolimo ir tuo pat metu sumažinti pavojingo galios valstybių konflikto tikimybę <...>, – rašoma Jaredo M. McKinney ir Peterio Harriso moksliniame darbe „Broken Nest: Deterring China from Invading Taiwan“.
Mokslininkų teigimu, tam kad ši strategija suveiktų, Kinija turi „realiai patikėti“ Taivano ketinimais sunaikinti technologijas. Netgi siūloma sukurti automatizuotą susinaikinimo mechanizmą, kuris aktyvuotųsi Kinijai pradėjus puolimą. Maža to, jeigu Taivanas iš tiesų norėtų sukurti efektyvų gynybos planą, turėtų būti nusitaikęs į kinų mikroschemų gamintoją „Semiconductor Manufacturing International Company“ (SMIC), kurie taip pat užima nemažą pasaulinės rinkos dalį.
Kinija, atsakydama į šiuos JAV ekspertų siūlymus, praėjusių metų gruodį paneigė siekianti „susijungti su Taivanu“ dėl strateginės TSMC reikšmės.
Smūgis visai pasaulio ekonomikai
Plataus masto karas tarp Kinijos Liaudies Respublikos ir Kinijos Respublikos (Taivano) bei JAV (jeigu ši įsitrauktų į konfliktą), sukeltų milžiniškus nuostolius pasaulinei ekonomikai, ne tik jos tiesioginiams dalyviams.
Viena tikrai aišku, kad šis karas visiškai apribotų eilinio pirkėjo galimybes visame pasaulyje įsigyti kompiuterį, išmanųjį telefoną, televizorių ar automobilį – net ir tose šalyse, kurios nedalyvautų tiesioginiuose karo veiksmuose.
Taivano, net ir be JAV įsitraukimo į karą, užgrobimas jau vien savaime reikštų didžiulę elektronikos pramonės krizę visame pasaulyje dėl šios šalies valdomos didžiulės rinkos dalies.
Šiuo metu Taivano klausimą bandoma spręsti TSMC gamyklos statybomis JAV, Arizonoje. 12 mlrd. dolerių vertės projektas turėtų pradėti veikti 2024 m. „Intel“ skelbia apie gamyklų Europoje atidarymą. 7 mlrd. bendras TSMC ir „Sony“ gamyklos projektas kuriamas Japonijoje.
JAV jau eilę metų mikroschemų gamybą savo teritorijoje laiko prioritetine veikla, o atėjęs į valdžią J. Bidenas kreipėsi į Kongresą su prašymu išskirti 50 mlrd. dolerių šios srities vystymui.
Procesorių ir mikroschemų gamintojai jau artimiausiu metu planuoja atidaryti 29 naujas gamyklas Europoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Artimuosiuose Rytuose, Kinijoje, Taivane ir JAV.
„Kinija gali pulti per artimiausius 4 metus“
Taivanas – tik iš dalies, labai nedaugelio pasaulyje pripažinta valstybė, vadinanti save „Kinijos respublika“, kurios valdžia laiko vienintele teisėta visoje Kinijoje. Su tuo aršiai nesutinka Kinijos komunistų partija, valdanti visą žemyninę Kinijos dalį. KLR laiko Taivaną savo provincija, kurioje valdžią 1949-aisiais užėmė kovą su komunistais žemyne pralaimėję nacionalistai.
Daugelį metų Kinija deklaruoja „taikaus apsijungimo“ planą pagal principą „viena valstybė – dvi sistemos“. Būtent tokiu būdu praėjusio šimtmečio pabaigoje Kinija absorbavo Honkongą ir Makao (buvusias Didžiosios Britanijos bei Portugalijos kolonijas). Kinijos valdžia teoriškai suteikė šioms teritorijoms autonomiją ir teisę rinktis savo valdžią, tačiau praktikoje ėmėsi represijų prieš demokratinius judėjimus ir įvedė griežtą kontrolę.
Tai galėjo būti viena iš priežasčių, kodėl Taivano gyventojai kategoriškai nesutinka jungtis su žemynine Kinija – visi puikiai matė Honkongo likimą, kur Kinijos valdžia, žiauriai numalšinusi kilusius protestus, pamažu atima demokratiniam pasauliui įprastus valstybės funkcionavimo įrankius.
Pastaruoju metu Kinijos pozicija „Taivano klausimu“ tampa vis aršesnė. Karo lėktuvai ir laivai vis dažniau ir arčiau priartėja prie Taivano krantų, o kinų valdžia akcentuoja, kad „istorinė užduotis pilnaverčiam Tėvynės susijungimui būtinai bus įvykdyta“. Sausio 24-ąją Taivanas paskelbė „nuvijęs“ 39 Kinijos naikintuvus, rekordinį skaičių per pastaruosius metus. Taivanas nesiruošia taikiai pasiduoti ir yra pasirengęs priešintis, nors ir nelygiomis jėgomis.
Kinijos komunistų partijai Taivano prijungimas yra principo reikalas. „Kitos“ Kinijos egzistavimas, o dar ir demokratinės, suduoda Kinijos Liaudies Respublikai prestižo ir legitimumo smūgį. Ypač skausmingai tai atrodo pastaruoju metu, kuomet Kiniją persekioja ekonominės problemos. Būtent ekonominiai pasiekimai pastaruosius 30 metų leido išlaikyti valdančiųjų komunistų prestižą ir legitimumą.
2021-ųjų rudenį Taivanas paskelbė, kad įtampa su Kinija pasiekė pastarųjų 40 metų maksimumą, o Kinijos įsiveržimas į salą yra įmanomas jau per artimiausius 4 metus.
„Iki 2025-ųjų Kinija suves į minimumą (puolimo) kainą ir karinius nuostolius. Dabar jie tam turi galimybes, tačiau jie nepradės karo taip lengvai, nes reikia atsižvelgti į daugelį kitų dalykų“, – aiškino Taivano gynybos ministras.
Tie „kiti dalykai“, apie kuriuos užsiminė generolas – tai ir JAV įsitraukimo į karą Taivano pusėje grėsmė, o taip pat ir nesėkmingo puolimo baimė, kas galėtų sukelti katastrofišką smūgį komunistinės Kinijos valdžiai, laukiančios naujo lyderio rinkimų šių metų rudenį.
