Šokiai basomis ant įkaitusių žarijų, vadinami nestinarstvo,- tai vienas įdomiausių bulgarų kultūrinio paveldo fragmentų. Unikalus reiškinys, tiltas tarp praeities ir ateities, vykstantis pačiame Europos viduryje, apie kurį ilgai niekas nežinojo už Bulgarijos ribų.
Dabar šį ritualą galima pamatyti ir kai kuriuose Graikijos kaimuose, kur nuo 20 amžiaus pradžios gyvena išeiviai iš Bulgarijos. Be to, populiarinant keliones į Bulgariją, šokiai ant karštų anglių daugelyje vietų demonstruojami turistams. Tačiau autentiškos tradicijos išlikę tik atokiuose Strandžos kalnų kaimeliuose Pietryčių Bulgarijoje. Šis senovinis paprotys siejamas su šventųjų Konstantino ir Elenos diena, kuri pagal senąjį stilių minima gegužės 21- ąją, o pagal naująjį – birželio 3-ąją.
Artėjant šiai dienai, šventųjų paveikslai, visus metus saugoti bažnyčioje, perkeliami į konaką – specialų jų pagerbimui skirtą pastatą. Išvalomas netoli kaimo esantis šaltinis. Aukojamas ėriukas, iš kurio mėsos bus ruošiamas tradicinis patiekalas - kurbanas.
Birželio 3-ąją šventieji paveikslai aprengiami specialiomis baltomis marškomis ir iškilmingai nešami prie šaltinio lydint visiems kaimo gyventojams, meldžiantis, dainuojant, dalijant duoną. Prie šaltinio paveikslai plaunami. Tikima, kad šaltinio vanduo turi gydančių savybių, kurios tuo metų laiku ypatingai sustiprėja. Pagrindinėje kaimo aikštėje užkuriamas laužas. Kad susidarytų reikiamas karštų anglių kiekis, turi sudegti daugybė malkų. Sakoma, kad jų turi būti ne mažiau, nei dvylika eilių. Nestinarai, šokantys ant anglių vyrai ir moterys, eina į šventųjų Elenos ir Konstantino konaką, kur ilgai meldžiasi.
Jau temstant link laužo pajuda eisena. Pirmose gretose eina nestinarai bei šventuosius paveikslus nešantys berniukai, už jų – muzikantai, ir eisenos pabaigoje – žiūrovai. Laužo liepsna jau būna užgesusi, žėruoja tik raudonų, įkaitusių anglių krūva. Vyriausias nestinaras, baltus marškinius raudona juosta susijuosęs vyriškis, žaižaruojančias anglis išsklaido į ratą. Monotoniškai skamba dūdmaišio garsai ir būgnų dundėjimas. Laikydami rankose šventuosius paveikslus, nestinarai iš pradžių šoka aplink ratą, kuriame raudonuoja karštos anglys, o paskui staiga įžengia į jį. Iš pradžių nubėga „kryžiaus ženklą“, o paskui sukasi ir basi šoka ant įkaitusių anglių. Kartais žemę liečia tik pirštų galiukais, o kartais tvirtai ir užtikrintai užmina karštas anglis visu kūno svoriu. Jų veidai pablyškę, akys pusiau užmerktos.
Nestinarai sakosi šokio metu patiriantys religinę ekstazę. Tikima, kad tuo metu jie gali išgydyti kitus ir pranašauti ateitį. Bulgarijos istorikė Valerija Fol, tyrinėjanti šį unikalų reiškinį nuo 1972-ųjų metų, savo knygoje "Ugnis ir muzika" yra aprašiusi nestinaro pranašystę apie karą buvusios Jugoslavijos šalyse.
Nestinarai įsitikinę, kad gebėjimas basomis šokti ant karštų anglių yra menas, kurio neįmanoma išmokti. Nestinaru galima tik gimti, jei ant žarijų šokdavo kuris nors iš tėvų. Ilgą laiką jie buvo uždara bendruomenė, susidedanti iš kelių dešimčių šeimų, besituokiančių tik tarpusavyje. Šiandien sakoma, kad tiesiog reikia būti geru žmogumi, niekam nelinkėti pikto, ir tuomet nuo karščio ir ugnies apsaugos tikėjimas Dievo galia. Tačiau teisė tapti pagrindiniu kaimo nestinaru ir šiandien yra paveldima, ji atitenka sūnui ar dukrai tuomet, kai vyriausiasis nestinaras pats nebegali šokti dėl amžiaus ar ligos.
Iš tiesų šokis ant karštų anglių, nors ir labai įspūdingas, yra tik dalis gilios tradicijos, kurios centre - nekintančios vertybės ir tikėjimas žmogaus dvasios stiprybe. Nestinarai ne vien stebina žiūrovus šokiais. Tai labai gerbiami ypatingą statusą turintys žmonės, kurie jaučiasi atsakingi už viso kaimo ir kiekvieno jo gyventojo likimą. Vyriausiojo kaimo nestinaro namas laikomas šventu – jame yra nedidelė koplytėlė, kurioje kabo ikonos ir saugomas ritualuose naudojamas būgnas.
Nestinarų fenomeną bandė suvokti ir išaiškinti daug mokslininkų. Kol kas niekas nesugebėjo paaiškinti, kodėl ant basų šokėjų kojų nelieka nudegimo pėdsakų, kodėl neužsidega jų rūbai. Oda ant nestinarų pėdų yra stebėtinai švelni, be suragėjimų. Net jei pėdų oda būtų kietesnė, ji neapsaugotų nuo degančių anglių, nes neretai šokėjai į jas įbrenda iki pat čiurnų. Šokis ant anglių trunka ne mažiau kaip 10 minučių. Mokslininkai yra neginčijamai nustatę, kad veikiami didesnės nei 70°C temperatūros žmogaus kūno baltymai pakinta negrįžtamai. Tuo tarpu karštų anglių temperatūra yra ne mažesnė, nei 400°C. Lengviau būtų paaiškinti žmogaus kūno būseną, kai nustojama jausti skausmą, tačiau tai, kodėl ant pėdų nelieka nė mažiausių nudegimo pėdsakų, yra neatskleista paslaptis. Kitas stulbinantis faktas: jei šokio metu kas nors įkrenta į žarijas - nosinaitė ar rūbas, nedega nei jie.
Šiandienos nestinarai tvirtai įsitikinę, kad šis iš protėvių paveldėtas paprotys yra giliai krikščioniškas. Jo atsiradimas kartais aiškinamas legenda apie kaimo gyventojus, kurie nebodami liepsnos bėgo į gaisro apimtą bažnyčią ir gelbėjo iš jos ikonas. Tačiau etnologų nuomone, šis unikalus ritualas kilęs iš trakų, šiuose regionuose gyvenusių genčių, ir yra panašios prigimties kaip šamanizmas. Pats žodis "nestinarai", manoma, kilęs iš graikiškojo αναστεναζω (anastenazo), reiškiančio įkvėpimą ir dejonę.
Pastaraisiais metais nestinarstvo tradicija nemažai veikiama komercijos. Šokiai ant anglių demonstruojami turistams, o labiau už religinę ekstazę šokėjų padus saugo specialus apsauginis tepalas.
Tačiau mėgstantys ne vien poilsines keliones, bet ir siekiantys gilesnio šalies kultūros pažinimo, nuošalesniuose Strandžos kalnų kaimuose vis dar gali pamatyti autentišką ritualą. Nestinarstvo - vienas iš seniausių, pagonybės laikus siekiančių papročių, kurio nenugramzdino praeitin nei krikščionybė, nei Osmanų valdymo šimtmečiai, nei komunistų valdžios pastangos "išnaikinti prietarus". Bulgarai, kaip ir jų protėviai prieš šimtus ir tūkstančius metų, ir šiandien basi šoka ant raudonai įkaitusių anglių, tikėdami - kol bus laikomasi šio papročio, kaime gyvens sveiki ir laimingi žmonės, derlius bus gausus, o kaimas klestės. "Neklausinėk. Paprasčiausiai žiūrėk ir tikėk" – sako jie.
