Pasak šio „nepiliečio“ Dmitrijaus Prokopenkos, jis „mojuotų Rusijos vėliava“, jeigu Maskvos tankai pasirodytų Latvijos sostinėje. Dmitrijus pridūrė, kad jam pateikti kaltinimai dėl terorizmo. Jo teigimu – dėl „humanitarinės pagalbos“ organizavimo Rytų Ukrainoje rusų smogikų rajonuose gyvenantiems rusakalbiams.
Tuo metu, kai NATO vadovybė perspėja dėl galimo Rusijos puolimo Baltijos valstybėse, o Rusija pradėjo mokymus netoli Latvijos sienos, tokių žmonių, kaip D. Prokopenkos pyktis, tapo dar vienu Kremliaus ginklu kovoje dėl buvusių sovietinių respublikų įtakos, teigiama straipsnyje.
„Talentingas ir sėkmingas, 32-ų D. Prokopenka – vienas iš beveik 300 tūkst. Latvijos rusakalbių, nepiliečių, neturinčių balsavimo teisės, nes jie nesugeba išlaikyti pilietybės testo, kuriam yra būtinas latvių kalbos mokėjimas, arba, kaip jo atveju – iš principo atsisako jį laikyti,“ – rašoma laikraštyje.
Egzistuoja rimtas pavojus, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kiekvieną vakarą laimi kovą tūkstančiuose Baltijos svetainių, kur rusakalbiai gyventojai „sugeria“ Kremliaus naujienų programas, pažymi straipsnio autorius.
Pasak žurnalistikos dėstytojo Aleksejaus Alechino, „vaikai kartais galvoja, kad Latvijos prezidentas – V. Putinas“.
Latvijos valdžia tvirtina, kad yra užtikrinta savo rusakalbių mažumos lojalumu, rašo B. Hoyle’as, tačiau radijo žurnalistė Nina Mackevič su tuo nesutinka. Jos teigimu, Ukrainos krizė suskaldė visuomenę: „Dauguma rusų Latvijoje mintimis gyvena Rusijoje. Netgi tie, kurie kartu kovojo už nepriklausomybę 1991-aisiais, dabar perėjo į priešingą pusę“.
