Vienas žuvęs, šimtai suimtų ir nuogąstavimai, kad nemalonumai dar nesibaigė. Anaiptol ne tai, ko mes įpratę tikėtis iš Estijos, kuri britams labiau žinoma kaip pramoginių kelionių šalis ir tinkama vieta nekilnojamajam turtui pirkti, redakciniame straipsnyje teigia D. Britanijos dienraštis „The Independent“ (www.independent.co.uk).
Kai kurie ims linguoti galva, prisiminę posakį „tolima šalis, apie kurią mes mažai težinom“. Tačiau mes neturėtume pasiduoti šiai pagundai, tvirtina dienraštis. Patinka mums tai ar ne, tačiau Baltijos šalių priėmimas į Europos Sąjungą reiškia, kad Estijos ir Rusijos santykių krizė, kurios dingstimi tapo sovietinio karinio memorialo iškėlimas iš Talino centro, liečia ir mus. Žinoma, apie tai nesužinosi iš išsisukinėjančio murmesio, kuris sklinda iš Briuselio ir šiuo metu ES pirmininkaujančios Vokietijos, pastebi „The Independent“.
Mes išvydome keistą reginį – ES su akivaizdžia pagarba pritariamai linksėjo, kai Vladimiro Putino ministrai skaitė Estijai pamokslus apie žmogaus teises. Tai didžiausio masto veidmainystė, turint galvoje Rusijos elgesį su nelaimingais čečėnais ir jos šiurkščiai nuslopintus antivyriausybinius protestus Maskvoje ir Sankt Peterburge, tvirtinama redakciniame straipsnyje.
Iš Briuselio ir Berlyno valdininkų buvo galima tikėtis, kad jie durs pirštu į standartų, kuriuos Rusija taiko savo tautinėms mažumoms, ir kokių reikalauja iš kitų, neatitikimą. Tačiau vietoj to mes girdime, kaip Angela Merkel telefonu meiliai kalbasi su Putinu ir ragina Estiją susiturėti, tvirtina „The Independent“.
Tai garsusis gerais noras grįstas kelias į pragarą, rašoma redakciniame straipsnyje. Imperinio Rusijos požiūrio į Baltijos šalis, kurias ji 1940 m. okupavo ir griežtai valdė penkiasdešimt metų, pateisinimas mūsų niekur neatves. Mes tik žadiname dar didesnį Maskvos apetitą atkurti savo įtaką tose buvusios Sovietų sąjungos respublikose, kurias ji išsiduodama vadina „artimuoju užsieniu“.
Dėdama lygybės ženklą tarp mažytės Estijos ir buvusių jos šeimininkų Rusijoje svarstant apie tai, ką Estija daro su savo kariniais memorialais, Europa uždega Rusijai žalią šviesą tolimesniam kišimuisi. Šia numanoma teise ji nedvejodama pasinaudos, teigia dienraštis.
Rusijos vėl įgytas pasitikėjimas, kai kalbama apie kišimąsi į Europos reikalus, neapsiriboja Baltijos šalimis. Vakarų pasiūlytas taikos Kosove planas, siūlantis šiam neramiam regionui geriausią padėties sureguliavimo šansą per visą istoriją, rizikuoja užlėkti ant Rusijos pasipriešinimo rifų. Regis, šiuo požiūriu mažai ką galima padaryti – planui turi pritarti Jungtinių Tautų Saugumo Tarryba, kurios narė yra ir Rusija. Tačiau silpna Europos reakcija į pavojų tik skatina Rusiją minti jai ant kulnų, teigiama straipsnyje.
Nuo Baltijos iki Balkanų įžvelgiamas tam tikras modelis: vėl tapusi kategoriška naftos turtinga Rusija laužiasi į duris, kurias Europa nerūpestingai paliko pravertas. Pažiūrėsim, ar tai išeis į naudą bent kuriam nors regionui. Kol kas nėra jokių gera lemiančių ženklų, tvirtina „The Independent“.
