Anglijoje iki gyvos galvos įkalinta dvidešimtmetė lietuvė, kuri nužudė savo vaikiną, prieš tai išdavusi jį su geriausiu draugu.
„Kai išvydau kraujo klane gulintį savo sužadėtinį, suklupusi prie jo ėmiau šaukti, kad jis negali mirti, nes yra visas mano gyvenimas“, – Londono Old Beilio teisme ašaras braukė Rūta Turauskaitė. Tiesa, jaunos lietuvės ašaros tebuvo vaidyba, o žodžiai – melas. Prokurorams pavyko įrodyti viso teismo proceso metu melavusios ir besigynusios R. Turauskaitės kaltę. Ji pripažinta nužudžiusi savo sužadėtinį Tadą Sabaitą (22 m.) ir įkalinta iki gyvos galvos. Prašytis išleidžiama į laisvę nuteistoji galės ne anksčiau kaip po 21 metų.
Apsiginklavo peiliais
T. Sabaitas su tėvais į Angliją emigravo prieš 15 metų. Lietuvių šeima netruko įsitvirtinti Londone. Tadas greitai susirado draugų, bendraminčių ir Masvel Hilo vidurinėje mokykloje tapo vienu populiariausių moksleivių.
Prieš keletą metų vasarą viešėdamas Lietuvoje, T. Sabaitas susipažino su R. Turauskaite. Tarp jaunuolių įsisplieskus meilei, T. Sabaitas pakvietė Rūtą atvykti pas jį į Angliją. Ilgai nedvejojusi mergina atvyko pas mylimąjį ir įsikūrė jo bute, kuriame T. Sabaitas gyveno su motina ir močiute.
Iš pradžių abu sutarė gerai, džiaugėsi darniais santykiais ir net susižadėjo. Bet netrukus meilė baigėsi, o R. Turauskaitė nusižiūrėjo savo sužadėtinio geriausią draugą Arnoldą Bekerį ir užmezgė su juo romaną. T. Sabaitas jautė, kad santykiai byra, ir ketino su neištikima sužadėtine galutinai išsiskirti, bet nespėjo...
Velykų išvakarėse T. Sabaitas susitiko su A. Bekeriu. Jo namų kieme abu gurkšnojo alų, šnekučiavosi. Po kurio laiko pasirodė visiškai girta R. Turauskaitė. Nešina dviem peiliais, ji lyg ir ketino išsiaiškinti santykius ir su meilužiu, ir su sužadėtiniu.
Prieš tai j R. Turauskaitė buvo apsilankiusi pažįstamo lietuvio Raimundo J. (21 m.) namuose ir jam papasakojusi, jog ketinanti atkeršyti savo sužadėtiniui „už skriaudą, kurios neįmanoma pamiršti“. Vėliau teisme Raimundas J. liudijo, jog Rūta buvusi agresyvi ir gerokai įkaušusi, bet apie kokią skriaudą kalbanti – nesakė. Ji kvietė Raimundą J. kartu eiti ieškoti T. Sabaito, bet šis, jausdamas, kad paieškos gali geruoju nesibaigti, liko namuose. Prieš išeidama R. Turauskaitė jį dar iškeikė ir pagrasino peiliu.
Permiegojo su draugu
Pasirodžius Rūtai, tarp sužadėtinių užvirė aršus kivirčas. A. Bekeris bandė porelę raminti, o pirmiausia atėmė iš R. Turauskaitės peilius ir paslėpė viename pirmo aukšto kambaryje.
Ginčui aprimus T. Sabaitas nutarė nueiti iki artimiausios parduotuvės nusipirkti dar alkoholio ir cigarečių. Vos jam išėjus iš namų, R. Turauskaitė permiegojo su A. Bekeriu ir lyg niekur nieko laukė grįžtančio sužadėtinio. Parsiradęs T. Sabaitas ėmė įtarinėti savo merginą ir draugą, liepė pasiaiškinti, kas čia ką tik įvykę. Užsipultas namų šeimininkas paneigė miegojęs su draugo sužadėtine ir pasiūlė Tadui su Rūta savo santykius aiškintis kur nors kitur.
T. Sabaitui ruošiantis išeiti iš draugo namų, ne kartą jam mirtimi grasinusi R. Turauskaitė nutarė savo grasinimus įgyvendinti. Virtuvėje pasičiupusi peilį, ji nusivijo išeinantį Tadą ir smeigė jam tiesiai į širdį...
Kai lauke pasigirdo klyksmas, iš namų išbėgęs A. Bekeris išvydo kraujo klane susmukusį T. Sabaitą ir rankomis veidą užsidengusią R. Turauskaitę, vis kartojančią: „Ką aš padariau!..“
Nesitraukdamas nuo kraujais plūstančio Tado, A. Bekeris puolė kviesti greitosios pagalbos. Tuo tarpu R. Turauskaitė vis prašė jo pasakyti policijai, esą T. Sabaitą nudūrusi pro šalį ėjusi nepažįstamoji. Draugas meluoti atsisakė – tas pokalbis buvo įrašytas per skambutį policijai, jo stenograma perskaityta teisme.
Užkrito ant peilio?
Teismo posėdžiuose R. Turauskaitė pasakojo visai kitokią istoriją. Ji skundėsi, jog T. Sabaitas ne kartą buvo ją sumušęs, o žmogžudystės naktį net daužęs jai galvą alaus skardine.
Esą įsiutęs sužadėtinis ją užpuolęs tada, kai ji jau buvusi atsigulusi miegoti. „Jis buvo labai agresyvus, suplėšė mano kelnaites, ištraukęs iš lovos, bloškė į sieną ir daužė galvą“, – graudenosi R. Turauskaitė. Prisiekusiesiems mergina tvirtino tik laimingo atsitiktinumo dėka ištrūkusi iš kambario antrame aukšte, įpuolusi į virtuvę ir užsirakinusi. Peilį esą pasičiupusi tam, kad galėtų apsiginti nuo įsiutusio T. Sabaito. Kas vėliau atsitikę, ji esą negalinti paaiškinti – matė link jos besiartinantį T. Sabaitą, o netrukus jis pasikėlęs marškinėlius ir ji pamačiusi kraują.
„Mano rankose virpėjo peilis. Jis paėjo atatupstas ir sukniubo. Aš jo tikrai nežudžiau – jis tiesiog užkrito ant peilio puldamas mane“, – teisme aiškino R. Turauskaitė. Žudikė pasakojo, jog išsigandusi ji įbėgusi atgal į namą ir išmetusi peilį, o kai vėl išbėgusi į gatvę, tai pamačiusi kraujo klane gulintį T. Sabaitą.
R. Turauskaitę teisme gynęs advokatas Samas Steinas tikino, kad jos emocinė būklė buvo pašlijusi, nes jai neseniai buvo atliktas abortas, todėl mergina nelabai suvokė savo elgesį ir buvo apimta depresijos.
Tačiau nei prisiekusiųjų, nei teisėjo neįtikino teisiamosios versija. „Akivaizdu, kad Tadą ketinote nužudyti. Jūs jam keršijote ir jau buvote jam grasinusi. Vaikinui prieš akis buvo visas gyvenimas. Jis buvo darbštus ir populiarus vaikinas. Matydama, jog jūsų santykiai žlunga ir jis ketina jus palikti, nusprendėte su juo susidoroti“, – skelbdamas nuosprendį sakė teisėjas Polas Vorslis.
Nužudytojo motina Daiva Sabaitienė, sukrėsta tragiškos sūnaus žūties, bandė nusižudyti, o teisme sunkiai rinkdama žodžius sakė negalinti suprasti, kodėl sūnaus sužadėtinė taip žiauriai pasielgusi. „Niekas Tado nesugrąžins jį mylėjusiai močiutei, tėvui, man... Mūsų skausmo niekas negali palengvinti“, – teisme verkė moteris.
Beje, R. Turauskaitei prie bausmės buvo pridėta dar 12 mėnesių už tai, jog iš Lietuvos į Angliją atsivežė dujų balionėlį.
TIK FAKTAI:
Didžiojoje Britanijoje šiuo metu bausmę iki gyvos galvos atlieka keliolika Lietuvos piliečių.
Prieš mėnesį iki gyvos galvos buvo įkalintas Gintautas Pšenaška (45 m.), pernai gegužės mėnesį žiauriai nužudęs Margaretą Vičerli. Šešerius metus Anglijoje pragyvenęs lietuvis jam neįtikusią namo, kuriame gyveno, šeimininkę pasmaugė ir paskambinęs žmonai į Lietuvą liepė iškviesti policiją.
Tomas Uptas (32 m.) iki gyvos galvos įkalintas už tai, jog pasmaugė savo sugyventinę Loretą Raupienę (46 m.). Abu buvo bedarbiai, dažnai ginčydavosi dėl piniginių sunkumų. Moteris norėjo T. Uptą palikti, jis kelis kartus buvo grasinęs ją nužudyti.
Škotijoje iki gyvos galvos įkalinti alytiškę Jolantą Blėdaitę (35 m.) nužudę lietuviai Vitas Plytnikas (41 m.) bei Aleksandras Skirda (20 m.). Moteris buvo kankinama, kad pasakytų savo banko kortelės PIN kodą, vėliau uždusinta pagalve, jos kūnas sukapotas ir išmestas į jūrą Arbrouto uoste.
Darius Baskis (20 m.) iki gyvos galvos nuteistas už tai, kad šalia vieno baro mirtinai sumušė albaną Avnį Lešį. D. Baskys buvo vienas iš mažiausiai 7 nusikaltėlių, užspardžiusių šį dviejų vaikų tėvą.
Lietuvis Mantas Pauliukonis (25 m.), gyvenęs Šiaurės Airijoje, nuteistas dėl išeivio iš Latvijos Aleksandro Filiušino nužudymo, įvykdyto 2007 metų birželio mėnesį. Po diskotekos gatvėje susikivirčijus, A. Filiušinui buvo perdurta šlaunies arterija, jis neteko daug kraujo ir mirė ligoninėje.
Aurelijus Pranskaitis (28 m.), Vilius Šilingas (35 m.) ir Arvydas Kunickis (28 m.) iki gyvos galvos įkalinti už dviejų vaikų tėvo Horeiso Raito (43 m.) nužudymą. Vietinis londonietis, tik sudraudęs girtus ir triukšmingus atėjūnus, buvo mirtinai suspardytas.
TIK FAKTAI 2
Užsienio valstybėse kalėti nuteisti Lietuvos piliečiai gali sugrįžti į Lietuvą atlikti likusią bausmės dalį. Šia teise nuteistieji gali pasinaudoti tik jeigu nuteisusioji valstybė ir Lietuva yra sudariusios dvišalę tarptautinę sutartį arba yra daugiašalės tarptautinės sutarties dalyvės.
Vienintelė sąlyga, numatyta sutartyse, kuri susijusi su laisvės atėmimo bausmės terminu – nuo prašymo bausmę atlikti Lietuvoje pateikimo dienos iki bausmės pabaigos turi būti likę ne mažiau kaip 6 mėnesiai. Kitos perdavimo į Lietuvą sąlygos yra beveik tos pačios kaip ir nuteistiems trumpesne laisvės atėmimo bausme.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija yra gavusi tik keletą prašymų iš nuteistųjų, kurie užsienio valstybėse yra nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Keli iš jų buvo patenkinti: vienas nuteistasis perimtas iš Švedijos, kitas – iš Airijos. Kitų trijų lietuvių nesutiko perduoti Vokietija – jos atstovai nurodė, kad padaryti nusikaltimai labai svarbūs šios valstybės teisėsaugos interesams. Visi minėtieji asmenys iki gyvos galvos įkalinti už nužudymus.
Giedrė POTELIŪNAITĖ
