„Ukrainiečiai pamažu įsitvirtina ir tai įrodo mūsų paramos svarbą, taip pat mūsų gebėjimą ir norą tęsti paramą“, – Europos Sąjungos įstatymų leidėjams sakė J. Stoltenbergas.
„Tai sunkios ir sudėtingos kovos, tačiau jiems pavyko pralaužti Rusijos pajėgų gynybines linijas ir jie juda į priekį“, – pridūrė jis.
Pastarosiomis dienomis Ukraina teigė, kad per įtemptą puolimą pralaužė stipriai įtvirtintą pirmąją Rusijos gynybos liniją pietuose.
Ukraina kontrpuolimui vykdyti iš NATO narių gavo vakarietiškos ginkluotės, įskaitant tankus ir šarvuočius.
Tačiau Kyjivas pripažįsta, kad kelis mėnesius trukęs veržimasis pietų kryptimi buvo lėtesnis, nei tikėtasi, o ukrainiečių pajėgos patyrė daug nuostolių.
Pranešama, kad Ukrainos kariai turi vis dažniau rengti mažesnio masto pėstininkų atakas dėl rusų įrengtų tankių minų laukų.
Rusijos įsiveržimas į Ukrainą paskatino JAV vadovaujamą NATO karinį aljansą sustiprinti savo pajėgas rytiniame flange ir išplėsti narių gretas.
J. Stoltenbergas sakė, kad tikisi, jog Turkija kuo greičiau pritars Švedijos narystei, kai vėl susirinks jos parlamentas.
Turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas), ištisus mėnesius blokavęs Švedijos stojimą į NATO, šią vasarą Vilniuje vykusiame NATO aukščiausiojo lygio susitikime sutiko atverti kelią Stokholmo narystei.
