Pasak jo, JAV vadovaujamas 28 šalių Aljansas taip pat turėtų skirti daugiau dėmesio rytinių valstybių, kurias anksčiau kontroliavo Maskva ir kurias labai neramina Rusijos intervencija Ukrainoje, nuraminimui.
Augant įtampai santykiuose su Vakarais, Rusija stiprina karines pajėgas savo vakarinėje srityje, Karaliaučiaus krašte, tuo sukeldama Baltijos valstybių nerimą.
Palaikydama ilgametį savo sąjungininką prezidentą Basharą al Assadą Maskva yra dislokavusi karinių laivų ir lėktuvų ir Sirijoje.
J.Stoltenbergas perspėjo, kad Rusija įgauna galimybę ir pozicijas, leidžiančias jai kontroliuoti strateginius taškus, todėl NATO privalo užtikrinti savo galimybę vykdyti misijas taip pasikeitusioje aplinkoje.
„Tai yra karinių pajėgų telkimas, kuris suteikia Rusijai tai, ką daugelis ekspertų vadina Teritorinės prieigos neleidimo (A2/AD) priemonėmis“, – sakė jis žurnalistams į pietus nuo Lisabonos esančioje karinio laivyno bazėje.
Vadinamąsias A2/AD (angl. „Anti-access/Area denial“) priemones sudaro „žemė-oras“ raketų baterijos, kurios turi neleisti priešo oro pajėgoms veikti tam tikroje zonoje, taip pat jos gali apimti ir prieštankinius ginklus ar raketas priešo laivų naikinimui.
„Turime užtikrinti, kad galėtume įveikti šias priemones, kad galėtumėme, prireikus, stiprinti ir dislokuoti savo pajėgas“, – sakė aljanso vadovas, stebėjęs NATO karių dalyvavimą pratybose „Trident Juncture“, kurios yra didžiausios nuo 2002 metų.
„Dabar mūsų darbotvarkės klausimas yra, kaip įveikti, kaip elgtis su padidėjusiu Rusijos A2/AD pajėgumu Baltijos, Juodojoje ir Viduržemio jūrose“, – sakė jis.
Sustiprintas buvimas
J.Stoltenbergas tokias pastabas pareiškė paprašytas atsakyti, ką dar turėtų padaryti NATO, kad būtų nuramintos rytinės aljanso narės, besijaučiančios neužtikrintai dėl savo ateities vis labiau agresyvėjančios Rusijos akivaizdoje.
Jos norėtų, kad NATO padarytų daugiau, ir siūlo aljansui steigti nuolatines bazes jų žemėse.
Anksčiau NATO yra atmetusi tokią galimybę, nes baiminosi, kad gali nutrūkti sutartys su Rusija, kuriai labai nepatinka NATO bazių steigimas jos pašonėje.
Tačiau šį ketvirtadienį J.Stoltenbergas nurodė, kad nėra didelio skirtumo tarp nuolatinio ir laikino buvimo, kai NATO pajėgos, karo laivai ir lėktuvai rotacine tvarka dislokuojami šiame regione po Ukrainoje kilusios krizės.
NATO jau įsteigė priešakines vadavietes Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje,Vengrijoje, Bulgarijoje ir Rumunijoje, perkėlė čia atitinkamos įrangos, kad naujosios greito reagavimo pajėgos galėtų šiame regione čia veikti kilus bet kuriai krizei.
„Mes jau sustiprinome savo buvimą ir svarstome klausimą, ar nereikėtų jį dar labiau sustiprinti“, – pasakė J.Stoltenbergas, pridurdamas, kad šis klausimas bus kito NATO šalių vadovų susitikimo 2016-ųjų liepą Varšuvoje dienotvarkėje.
Įgelti Rusijos intervencijos Ukrainoje, NATO lyderiai pernai sutarė pakreipti priešinga kryptimi gynybos išlaidas – užuot apkarpius jas, skirti daugiau jų greitojo reagavimo pajėgoms atnaujinti, padvigubinus iki maždaug 40 tūkstančių karių.
Taip pat patvirtinta kurti mažesnį vadinamųjų itin greito reagavimo pajėgų (VJTF) darinį, kurį į reikalingą regioną būtų galima permesti per 48 valandas.
Didžiausiose nuo 2002 metų pratybose NATO pratybose „Trident Juncture“ (Trišakė jungtis) penkias savaites Italijoje, Ispanijoje ir Portugalijoje operacijas sausumoje, jūroje ir ore vykdo daugiau nei 36 tūkst. karių iš daugiau nei 30 NATO ir partnerių šalių.
