Mitto Romney'o bandymas tapti Amerikos prezidentu žlugo, tačiau pasaulis nesiliauja spėliojęs, kas būtų buvę, jeigu galingiausios pasaulio valstybės galva būtų tapęs mormonas.
Į politinę areną buvęs dukart kandidatas į Jungtinių Amerikos Valstijų prezidentus Mittas Romney's įsiveržė iš mormonų kolonijos Meksikoje, užauginusioje ne vieną tokį pat ambicingą turtuolį.
Tikėjimo tremtiniai
Mormonų bažnyčią 1830-aisiais Niujorko valstijoje įkūrė toks Josephas Smittas su kitais penkiais tikėjimo broliais. Save jie vadina krikščionybės pagrindu sukurto religinio judėjimo – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios – išpažinėjais. Tačiau dauguma religijotyrininkų linkę vadinti mormonus sekta. Labai galinga, įtakinga ir turtinga sekta.
Aišku, ne visada mormonų gyvenimas Amerikoje buvo rožėmis klotas. XIX amžiaus antrojoje pusėje grupė šios religijos išpažinėjų buvo priversti bėgti iš tėvynės, kur buvo persekiojami už daugpatystę, į Meksiką.
M. Romney'o prosenelis Mailsas P. Romney's buvo tarp pirmųjų mormonų, 1880-ųjų pabaigoje įsikūrusių kitoje sienos pusėje.
Sausą uolingą slėnį šiaurinės Meksikos dykumoje M. Romney'o protėviai pavertė derlingomis žemėmis, o savo gyvenvietę – klestinčia kolonija. Jų palikuoniai vis dar gyvena mormonų anklavuose Čihuahua valstijoje, už 320 kilometrų nuo Amerikos sienos. Iš viso čia yra likę apie 300 mormonų. Geros keturios dešimtys jų tebeturi Romney'o pavardę.
Ten pat tebestovi ir namas, kuriame gimė M. Romney'o tėvas George'as Romney's. Meksikoje jis praleido pirmuosius savo gyvenimo metus ir labai didžiavosi, jog yra susijęs su tokia svarbia Mormonų bažnyčios istorijos dalimi kaip ši „tremtis“ vardan tikėjimo.
M. Romney's, tiesa, nė karto nesilankė pas savo tolimus giminaičius Meksikoje. Politikas iš viso retai kalba apie šią savo šeimos atšaką – niekada nepasako daugiau, nei tik kad jo tėvas gimė Meksikoje. M. Romnį prezidento rinkimams ruošusi specialistų komanda irgi primygtinai reikalavo ignoruoti šį faktą. Ir ne be priežasties.
Jau minėtas respublikonų partijos kandidato į Baltųjų rūmų šeimininkus prosenelis Milesas P. Romney's, pasirodo, turėjo rimtų problemų su teisėsauga dėl to, kad praktikavo daugpatystę, kuri Jungtinėse Valstijose buvo uždrausta įstatymais dar 1882-aisiais. Pabėgęs į Meksiką, M. P. Romney's ten įsikūrė su trimis žmonomis ir daugiau nei tuzinu vaikų. Iš pradžių buvo sunku: palaikė trobelė, turėjusi atstoti namą, atšiaurios žiemos ir badas. Tačiau kai Chuareso kolonija – viena iš dviejų dabar Meksikoje likusių mormonų kolonijų, kurių kadaise buvo net aštuonios, – sutvirtėjo, pionieriai greitai pamiršo vargus.
Romney visada traukė pinigus
Dabar Meksikos Romney'ai – daugiausia ūkių, auginančių aitriąsias paprikas ir galvijus, savininkai – juokauja paveldėję iš protėvių klestėjimo ir sėkmės geną. Kaip, neabejoja jie, ir jų milijonierius giminaitis iš Amerikos M. Romney's.
Toks LaMondas Tulis – Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios istorikas, parašęs knygą apie Meksikos mormonus, – irgi neabejoja, kad šeimos praeitis paliko pėdsaką politiko charakteryje. Esą jis nebūtų sugebėjęs tapti milijonieriumi, prasimušti iki Masačusetso gubernatoriaus posto, o vėliau – iki kandidato į prezidentus, jeigu būtų bijojęs rizikuoti.
M. Romney'o tėvui Georege'ui buvo penkeri, kai jo šeima 1912-aisiais vėl buvo priversta kraustytis ir išvykti iš revoliucijos draskomos Meksikos, palikusi ne tik namus, bet ir nemenką turtą, žemę, ūkius. Kiti mormonai, pilietiniams neramumams liovusis, sugrįžo atgal, bet Romney'o vyresniojo tėvai nusprendė likti Jungtinėse Valstijose. Jų sūnui tai išėjo į naudą: George'as tapo sėkmingu verslininku – užėmė anuomet didžiausios automobilių gamintojos „American Motors Corporation“ prezidento postą – ir ne ką mažiau sėkmingu politiku: buvo išrinktas Mičigano valstijos gubernatoriumi, užėmė aukštą postą vyriausybėje, miestų plėtros bei gyvenamųjų namų statybos departamente. 1968 metais net bandė tapti Respublikonų partijos kandidatu į prezidentus, bet nesėkmingai.
Dabar Chuareso kolonija, kurios M. Romney's niekada nematė, o jo tėvas aplankė tik jau suaugęs – 1941-aisiais, yra tikra amerikietiškos priemiesčių prabangos oazė skurdžioje ir anaiptol ne saugiausioje dėl nesibaigiančių narkotikų karų Meksikos pasienio provincijoje: šiuolaikiški namai, nepriekaištingai prižiūrėtos pievelės prie jų, dideli brangūs automobiliai garažuose. Ant kalvos, virš miestelio, stūkso iš tolo šviečianti mormonų bažnyčia. Pakalnėje – mokykla: mišri, skirta ir vietiniams, ne tik mormonams. Kaip ir vietos kapinaitės, kur tarp akį rėžiančių meksikiečių kapų stūkso ir paprasti akmeniniai antkapiai su iškalta Romney'o pavarde.
Romney'ai čia visada buvo vieni labiausiai pasiturinčių kolonistų. Tebėra ir dabar. Jie turi darbščių žmonių ir gerų verslininkų reputaciją. Juokai juokais, bet tikrai tikėtina, kad šios savybės perduodamos kartu su genais. Bent jau tokios nuomonės laikosi ir savamokslis istorikas Džonas Hečas iš Chuareso, sakantis, jog asmeniškai pažįsta keturias Romney'ų kartas. Anot jo, šios giminės atstovai visada mokėjo uždirbti pinigus. Jie puikiai išsilavinę, laisvai kalbantys angliškai ir ispaniškai, dažnai važinėjantys į Jungtines Valstijas mokytis ir dirbti. Tik nemėgstantys girtis savo sėkme: būti turtingam Meksikoje pavojinga. 2009-aisiais vienas tolimas M. Romney'o giminaitis, galvijų rančos savininkas, buvo pagrobtas dėl išpirkos.
Kai M. Romney'o sprendimas šiemet ir vėl siekti JAV prezidento posto nukreipė žiniasklaidos dėmesį į jo šeimos atšaką užsienyje, tie buvo itin nekalbūs.
Žmonų dilema
Mormonus Meksikoje priglaudė tuometis diktatorius Porfirijus Diasas, įsivaizdavęs, jog taip remia tikėjimo laisvę. Vienas tų mormonų, kaip minėta, buvo M. Romney'o prosenelis, ištikimas savo religijos sekėjas.
Atsikraustęs į Meksiką su trimis žmonomis, Milesas P. Romney's ilgainiui namo parsivedė dar dvi. Gerbti daugpatystės tradiciją ir paimti antrą žmoną jaunąjį mormoną privertė Brigemas Jangas, tapęs Mormonų bažnyčios lyderiu po to, kai buvo nužudytas jos įkūrėjas Džozefas Smitas. Pirmoji ponia Romney' – M. Romney'o prosenelė Hana Hud Hil – iš pradžių nebuvo tuo labai patenkinta. Bet, kaip tikra mormonė, susitaikė ir galiausiai, teigiama, labai laimingai gyveno poligaminėje šeimoje.
M. P. Romney's buvo didelis teatro gerbėjas, negailėjęs pinigų Šekspyro pjesių pastatymams. Jis taip pat aistringai rūpinosi švietimu. Jo rūpesčiu buvo atidaryta pirmoji mokykla, ten mokytojavo ir viena ponių Romney.
Gyvenimas kolonistų nelepino: glaudėsi olose, vaikščiojo basi, ne visada turėjo ką valgyti. Bet tai buvo vienintelė sąlyga daugpatystę praktikuojantiems mormonams išsaugoti savo šeimas. Mat nors Mormonų bažnyčia uždraudė poligamiją 1890-aisiais, kolonijose vadinamos dvasinės santuokos buvo ir toliau laiminamos. M. P. Romney's, pavyzdžiui, savo penktąją žmoną vedė, kai draudimas galiojo jau septynerius metus.
Tačiau kol kita mormonų – M. Romney'o senelio Gaskelio – karta sulaukė vedybinio amžiaus, poligamijos praktikavimas jau buvo retenybė.
M. Romney'o tėvas Džordžas, beje, gerai prisiminė savo senelio žmonas, kurias vadino tetomis. Ir nors daugpatystės idėja jam atrodė atstumianti, žavėjo didelės šeimos narių atsidavimas vienas kitam.
Pats M. Romney's, žurnalistų pastaraisiais mėnesiais dažnai klaustas, vadino poligamijos tradiciją keista. Ir stojiškai ignoruodavo žiniasklaidos narstomus gandus apie tai, kad, oficialiai gyvendamas tik su viena žmona – Ana Romney, – turi ir kitų gyvenimo draugių, išsibarsčiusių po skirtingas valstijas.
Verbuotojas, turintis patirties
Nuo pirmosios rinkimų kampanijos dienos M. Romney's visais įmanomais ir neįmanomais būdais vengė net užsiminti apie savo tikėjimą, mieliau nukreipdamas kalbą apie savo, kaip verslininko, sėkmę. Tačiau niekam Amerikoje ne paslaptis, kad respublikonas jau daugelį metų yra vienas iš Mormonų bažnyčios lyderių. Jam buvo 34-eri, kai jis užsitarnavo Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios vyskupo titulą, o po penkerių metų tapo kelių parapijų prezidentu bei dvasiniu lyderiu.
Prieš tai, jaunystėje, 7-ojo dešimtmečio viduryje, būsimasis politikas pustrečių metų praleido Prancūzijoje kaip Pastarųjų dienų šventųjų Jėzaus Kristaus bažnyčios misionierius. M. Romney's yra prasitaręs, esą tas laikotarpis padėjo jam sustiprinti ryšį su Dievu bei jo tikėjimą. Tačiau tiems, kas domisi mormonų religija, ne paslaptis, ką jaunasis Mittas veikė užsienyje: 1966 metais jis ten buvo išsiųstas atversti žmonių į savo tikėjimą.
Sektas tyrinėjantys specialistai teigia, kad kiekvienas mormonas turi atvesti į Bažnyčią bent po 6–8 naujus narius – kasmet. O jauniems mormonams tai ne tik pareiga, bet ir būdas įsitvirtinti savo religinėje bendruomenėje. Ir M. Romney's, teigia jo amžininkai, šioje srityje neturėjo sau lygių.
Eksgubernatorius kiek anksčiau yra papasakojęs žurnalistams, kaip klajodavo Bordo gatvėmis po 60 valandų per savaitę, įkalbinėdamas prancūzus atsiversti į mormonų tikėjimą. Tačiau tie pasirodė esą kieti riešutėliai – amerikiečiui dažniausiai užtrenkdavo prieš nosį duris. Bet jaunojo Mitto ryžtas nuo to tik didėjo.
„Kai atsiduri visiškai svetimoje vietoje ir su tėvais gali pabendrauti tik kartą ar du per metus, ir tai tik telefonu, – tiek teleidžiama, – be to, kiauras dienas kalbi su žmonėmis apie savo tikėjimą (...), norom nenorom priartėji prie amžinųjų vertybių ir įsitikini, kad Dievas yra“, – kartą paatviravo M. Romney's.
Tebegyvendamas Prancūzijoje, 1968-aisiais, jis pateko į baisią avariją. 21-erių vaikinas vežė misijos vadovą ir jo žmoną iš Paryžiaus į pietinę šalies dalį. Šešių valandų kelionę nutraukė, manoma, į amerikiečių automobilį rėžęsis girtas vairuotojas. Moteris žuvo vietoje. Sunkias galvos traumas patyręs M. Romney's iš pradžių irgi buvo paskelbtas mirusiu – į avarijos vietą atvykę pareigūnai taip ir užrašė tiesiai ant jo paso. Apie jauno vyro žūtį buvo pranešta JAV likusiai jo merginai Anai, tėvams.
Kai misijos prezidentas grįžo į Ameriką palaidoti žmonos, paliko savo asistentą M. Romnį vadovauti reikalams Prancūzijoje. Jaunuoliui teko persikelti iš Bordo į Paryžių, rūmus primenančią rezidenciją Paryžiuje, kur jo laukė prabanga ir tarnai. Nuo tos akimirkos M. Romney'o gyvenimas jau niekada nebebuvo toks, kaip anksčiau. Juolab kad jam puikiai sekėsi: kai jis perėmė misiją į savo rankas, atsivertusių mormonų padaugėjo iki rekordinio lygio.
Politinis finišas?
M. Romney'ui galiausiai grįžus iš Prancūzijos, jiedu su Ana 1969 metais susituokė ir įsikūrė Bostone, kur Mittas tapo vietos bažnyčios lyderiu ir Masačusetso valstijos kongregacijos vadovu. Religinėje bendruomenėje jis sparčiai kilo karjeros laiptais.
Tuo metu Romney'ų šeima irgi sparčiai augo: anksti vesti ir susilaukti vaikų – būtina sąlyga mormonams, norintiems ko nors pasiekti gyvenime. Dabar 65-erių metų politikas su žmona turi penkis sūnus ir aštuoniolika anūkų.
Vyriausiasis poros sūnus 42-ejų Tagas Romney's yra investicijų bankininkas, kaip ir jo tėvas. Kartu su žmona augina šešis vaikus. Paskutiniai du iš jų – dvyniai – pasaulį išvydo šią gegužę ir mormonams visiškai nepriimtinu būdu: po dirbtinio apvaisinimo juos pagimdė surogatinė motina. Bet tai buvo jau ne pirmas kartas: 2010-aisiais Tagas Romney's tokiu pat būdu susilaukė sūnaus. Be to, dar mažiausiai trys iš eksgubernatoriaus sūnų buvo priversti pasirinkti dirbtinį apvaisinimą, kad susilauktų palikuonių.
41 metų Metas Romney's sukasi statybų versle ir augina keturis vaikus. Jo ketveriais metais jaunesnis brolis Džošas, 37-erių metų penkių vaikų tėvas, svarsto apie politiko karjerą, nors jau spėjo pabūti ir mormonų misionieriumi, ir padirbėti modeliu.
34 metų Benas Romney's – gydytojas, kol kas seneliams padovanojęs tik vieną anūką. Sakoma, iš visų brolių jis yra pats „netipiškiausias“ Romney's, visiškai nesidomi politika ir labai nenoriai sutiko dalyvauti tėvo rinkimų kampanijoje.
Galiausiai jauniausias Romney'ų sūnus Kregas, kuriam 31-eri, dirbo reklamos srityje, bet dabar svarsto apie kitokias karjeros galimybes. Su žmona augina du vaikus, iš kurių vienas – sūnus Parkeris – suvaidino labai svarbų vaidmenį M. Romney'o rinkimų kampanijoje. Niekur nesitraukiantis nuo senelio, 6-metis pasiekė to, ko nesugebėjo padaryti net brangiai samdyti kampanijos koordinatoriai, – sušvelninti rūstaus respublikono įvaizdį.
Vargu ar M. Romney'o nesėkmė prezidento rinkimuose kardinaliai pakeis šio klano, skaičiuojančio daugiau nei 30 šeimos narių ir dar apie 110 artimiausių giminaičių, gyvenimą. Kad ir kiek Romney'ams būtų kainavusios jų patriarcho ambicijos patekti į Baltuosius rūmus, ši šeima niekada nežinojo, kas yra finansiniai sunkumai. 2010 metų duomenimis, jos turtas sudarė mažiausiai 250 milijonų JAV dolerių, neskaitant trijų namų trijose skirtingose valstijose – Masačusetse, Naujajame Hampšyre ir Kalifornijoje. Poniai Romney' tvarkytis buityje padeda septynios tarnaitės.
M. Romney's yra sakęs, kad po triuškinančio pralaimėjimo rinkimuose pirmiausia grįš į šeimą, su kuria normaliai negalėjo būti pastaruosius penkerius metus, – pailsėti ir apmąstyti ateities perspektyvų. Tačiau politikos analitikai jau išsakė savo verdiktą: M. Romnį, antrąkart nesugebėjusį įgyvendinti dar savo tėvo svajonės turėti giminėje prezidentą, ištiko politinė mirtis, po kurios jis vargu ar bevaidins kokį svarbų vaidmenį Respublikonų partijos gretose. Nors niekas neabejoja, kad savo bažnyčioje M. Romney's ir toliau liks vienu svarbiausių jos ramsčių.
Parengė Aistis GIRNIUS