Kaip rašoma Biblijoje, Dievas su Moze kalbėjo ant Sinajaus kalno. Tačiau mokslininkai klausia, ar 10 Dievo įsakymų, kurie tuo metu buvo perduoti Mozei, buvo vien dieviško įkvėpimo išdava.
Vienas Izraelio tyrinėtojas savo studijoje pareiškė, kad pranašas, kurdamas Dievo įsakymus, galėjo būti apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų. Pasak Hebrajų universiteto Jeruzalėje psichologijos profesoriaus Benny Shanono, psichodeliniai narkotikai buvo neatsiejama izraelitų religinių ritualų dalis bibliniais laikais. Jo teigimu, mišinys, pagamintas iš akacijos medžio, dažnai minimo Senajame Testamente, žievės, turi tas pačias molekules, kokios aptinkamos ir itin stipriame Amazonės regione gaminame haliucinogeniniame gėrime, pavadintame „ayahuasca“.
„Trečiąją dieną, auštant rytui, daužėsi perkūnas, švytavo žaibai ir tirštas debesis dengė kalną. Rago gaudesys buvo toks skardus, kad visi esantieji stovykloje žmonės drebėjo. Mozė išvedė žmones iš stovyklos Dievo pasitikti. Jie užėmė savo vietą kalno papėdėje. Dabar visas Sinajaus kalnas buvo dūmuose, nes Viešpats buvo nužengęs ant jo ugnyje. Nuo jo kilo dūmai tarsi iš krosnies, o visas kalnas baisiai drebėjo. Rago gaudesys darėsi vis skardesnis. Mozei kalbant, Dievas atsakė jam perkūno griausmu.“ – tokia istorija pasakojama Išėjimo knygoje. Tačiau Izraelio mokslininkas teigia, kad visi šie vaizdiniai gali būti tik psichotropinių medžiagų paveiktos sąmonės rezultatas. Jis teigia, kad nuo „ayahuasca“ apsvaigę žmonės nuolat patiria itin gilius religinius bei dvasinius jausmus.
Kalbėdamas Izraelio radijui, mokslininkas teigė: „Jei kalbėsime apie Mozę, besikalbantį su Dievu ant Sinajaus kalno, tai ši istorija gali būti antgamtinis kosminis reiškinys, kuo aš nelinkęs tikėti, arba legenda, ką aš irgi atmetu. Galiausiai, o tai labai tikėtina, tai buvo tiesiog įvykis, kurį Mozė bei jį lydintys izraelitai patyrė apsvaigę nuo narkotikų.“ B. Shanono teigimu, Mozė tikriausiai buvo apsvaigęs nuo narkotikų ir tuo metu, kai matė degantį krūmą. Pats mokslininkas yra ne kartą vartojęs minėtą haliucinogeninį gėrimą „ayahuasca“ ir teigia, kad jį nuolat lydėdavo gilūs religiniai išgyvenimai.
