Prestižinės Vokietijos klinikos „Charite“ mokslininkai pateikė patarimus, kurie gali padėti kovoje su Covid-19. Medikai rekomendavo metodus, kurie sumažina susirgimo koronavirusu riziką.
Galbūt jau turėjote kontaktą, tik tuo metu dar niekas nežinojo
„Charite“ mokslininkai yra vieni iš lyderių pasaulyje tiriant klausimą, ar ankstesni susirgimai peršalimo ligomis gali padėti dabar žmonėms kovoje su Covid-19.
Būtent vokiečių mokslininkai pirmieji atliko tyrimą šiuo klausimu ir nustatė, kad iš 68 žmonių, kurie anksčiau neturėjo kontaktų su Covid-19, beveik kas trečio kraujyje buvo aptiktos taip vadinamos T ląstelės, gebančios atpažinti Sars-CoV-2 viruso dalis. Ir šios T ląstelės atlieka svarbiausią vaidmenį formuojant imuninę atmintį.
Panašius rezultatus savo tyrimuose gavo ir JAV, Nyderlandų, Švedijos, Singapūro ir Didžiosios Britanijos mokslininkai.
Mokslininkams peršasi išvados: jeigu žmogus per pastaruosius mėnesius ar metus persirgo net ir paprasčiausiu peršalimu, gali savo organizme jau turėti tam tikrą apsaugą nuo Covid-19. Apie 15 proc. visų peršalimo ligų yra sukeliama įvairiausių koronavirus.
„Todėl vadinamasis kryžminis reaktyvumas gali būti atitinkamai paplitęs tarp gyventojų, – mano imunobiologas Andreasas Thielis. – Galimai, tokios kryžmiškai-reaktyvios ląstelės yra pas 80 proc. populiacijos – ir, tikėtina, todėl šie žmonės ne taip sunkiai sirgs Covid-19“.
Svarbu ir mityba, ir streso mažinimas
Mokslininkai pažymi – pandemijos metu itin svarbi jūsų imuninė sistema. Nepaisant itin sudėtingos organizmo imuninio atsako sistemos, kiekvienas žmogus gali ją stiprinti ir ruoštis sunkiai, koronaviruso paženklintai žiemai.
Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į pilnavertę mitybą: svarbu su maistu gauti tinkamą kiekį vitaminų ir mikroelementų.
Dietologas Hansas Hauneris pažymėjo, kad jau anksčiau akcentuota mityba, kurią sudaro daug vaisių ir daržovių, bei mėsos ar vegetariški patiekalai (priklausomai nuo pasirinkimo), yra svarbūs kaip niekada anksčiau. Sveika mityba neapsaugos nuo užsikrėtimo, pažymi ekspertas, tačiau ji sustiprina imuninę sistemą ir užtikrina organizmui „gerą gynybinę poziciją“. Kartu rekomenduojama gerti pakankamai vandens dienos metu – organizmui itin svarbus skysčių balansas.
H. Hauneris nepataria vartoti užsižaisti su maisto papildais. Pasak jo, nėra įrodymų, kad vitaminai, antioksidantai ar tariami imunostimuliatoriai būtų naudingi. „Gamintojų rinkodaros pranešimai nėra susijęs su mokslu, bet su tuo, kaip parduoti juos brangiai“, – „Der Spiegel“ tvirtino dietologas.
Mitybos ekspertas taip pat perspėjo riebių maisto produktų gerbėjus – tokia mityba prisideda prie uždegiminių procesų atsiradimo.
Dar vienas dalykas, kurio turėtų pandemijos metu vengti žmonės, yra stresas. Daug nerimaujančių žmonių organizmas išskiria gerokai daugiau kortizolio, kuris nors ir užtikrina organizmui greitesnę reakciją, tačiau trumpam „užgesina“ ir imuninę sistemą. Jeigu šis hormonas ilgą laiką ir dideliais kiekiais cirkuliuoja kraujyje, tai gali gerokai susilpninti imuninę sistemą.
Mažinti rizikos veiksnių skaičių ir sportuoti
Daug žmonių, kurie mirė susirgę Covid-19, jau turėjo gretutinių ligų užsikrėtimo metu. Jie kentė nuo hipertonijos, vainikinių arterijų sukalkėjimo, antsvorio ir diabeto.
Kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė tikimybė, kad jis turi vieną ar kelias iš šių ligų. Tai atsispindi ir Covid-19 tyrimuose. Kinijoje daryti tyrimai rodo, kad 40-50 metų koronavirusu sirgusių asmenų grupėje mirė 0,16 proc. užsikrėtusiųjų, o tarp vyresnių nei 80 metų – 7,8 proc.
Tačiau tai taip pat reiškia, kad net ir toje amžiaus grupėje, kuriai tenka didžiausia rizika susirgus Covid-19, išgyveno daugiau nei 90 proc. Manoma, kad jie tiesiog vengė rizikos faktorių, kurie apsunkina ligos eigą.
Vienas iš didžiausių rizikos veiksnių yra rūkymas, kuris susilpnina ne tik plaučius ir kraujagysles, tačiau ir imuninę sistemą.
Kitas rizikos veiksnys – antsvoris. Mokslininkai primygtinai rekomenduoja susirūpinti svorio kontrole. „Obesity Reviews“ leidinyje yra publikuotas tyrimas, kuriame teigiama, kad antsvorį turintys pacientai susiduria su dukart didesne rizika atsidurti ligoninėje, negu normalaus svorio žmonės. Jie taip pat dažniau patenka į reanimaciją (74 proc.) ir turi beveik 50 proc. didesnę riziką mirti.
Mokslininkai tai aiškina tuo, kad nutukusių žmonių ląstelės dažnai būna tiek pažeistos, kad į jas negali patekti deguonis – todėl riebalinės ląstelės tiesiog nebegauna maitinimo ir žūsta.
Tuo metu imuninė sistema puola „gelbėti“ mirštančių ląstelių. Kyla uždegiminis procesas, kuris neišnyksta, kol žmogus nenumeta svorio. Pats jis to gali net nepastebėti – tačiau procesai, kurie vyksta riebaliniame sluoksnyje, susilpnina jo imuninę sistemą ir leidžia lengviau prasiskverbti plaučių infekcijoms. Maža to, didelis riebalinis sluoksnis pilvo srityje gali spausti plaučius ir tuo pačiu apriboti jų ventiliavimą.
Antsvoris ir fizinio aktyvumo trūkumas dažnai sukelia ir 2 tipo diabetą. Manoma, kad didelis cukraus kiekis kraujyje taip pat susilpnina imuninę sistemą. Sunkia Covid-19 forma sergančiųjų kraujyje dažnai aptinkamas milžiniškas gliukozės kiekis.
Medikai rekomenduoja ir koronaviruso pandemijos metu neapleisti sporto, kuris leidžia sumažinti spaudimą, pagerinti širdies ir plaučių veiklą. Tam užtenka ir 30 minučių mankštos 5 dienas per savaitę.
Daugiau apie vakciną žiūrėkite TV3 reportaže:
