Agnė Skamarakaitė, LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt
JAV prezidento Baracko Obamos pareiškimas, kad siekiant sustiprinti JAV pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje, bus skirtas 1 mlrd. dolerių, labai svarbus, sako Rytų Europos studijų centro analitikas Marius Laurinavičius. „Nežinia, ar kariai bus nuolatos dislokuojami Baltijos šalyse. Tačiau faktas, kad šnekama apie piniginius išteklius, yra įrodymas, kad tai ne vien kalbos“, – mano jis.
Kartu M. Laurinavičius pritaria prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonei, kad tai rodo, jog JAV laikosi duoto žodžio: „Būtent taip ir reikia vertinti, nes žengtas dar vienas žingsnis. Žinoma, dar reikia Kongreso patvirtinimo, bet manau, kad jis bus.“
– Kiek svarbus prezidento B. Obamos pareiškimas dėl milijardo dolerių siekiant sustiprinti JAV pajėgų dalyvavimą Rytų Europoje?
– Jis iš tiesų labai svarbus, nes rodo Amerikos pasiryžimą karius dislokuoti šiame regione. Kyla klausimas, kokiose valstybėse. Matyt, Lenkijoje tikrai. Bet nežinia, ar kariai bus nuolatos dislokuojami Baltijos šalyse. Tačiau faktas, kad šnekama apie piniginius išteklius, yra įrodymas, kad tai ne vien kalbos. Ir B. Obama, ir Joe Bidenas jau ne kartą šnekėjo apie bendrą NATO gynybą, kad visiems reikia dėl to stengtis, didinti gynybos išlaidas ir kad NATO apgins. O dabar atvežta žinia yra konkretus rezultatas.
– Prezidentė D. Grybauskaitė sako, kad tai rodo, jog JAV laikosi savo duoto žodžio ir tai – konkretūs veiksmai.
– Būtent taip ir reikia vertinti, nes žengtas dar vienas žingsnis. Žinoma, dar reikia Kongreso patvirtinimo, bet manau, kad jis bus.
– Trečiadienį B. Obama susitinka su Petro Porošenka. Ko galima tikėtis iš šio susitikimo?
– Manau, kad galima tikėtis paramos išrinktam prezidentui. Tai pirmiausia simbolinė parama, kad JAV įvykusius rinkimus visiškai pripažįsta, o P. Porošenka – teisėtas prezidentas, kuris turi visus įgaliojimus ir kuris, matyt, ves Ukrainą į ateitį. Manau, kad parama pačiai Ukrainai labai svarbi. Žinoma, kartu tai bus ir signalai Rusijai, bet, kadangi šiuo metu prezidentas Putinas žaidžia tokį žaidimą, kurį aš vadinu „bando nusiplauti rankas“, manau, kad jis didelės reikšmės neturės.
– Yra suplanuotas V. Putino susitikimas su A. Merkel, bet nesuplanuotas su B. Obama. Bet manote, kad tai V. Putinui nuotaikos nesugadins?
– Nemanau. Deja, reikia pripažinti, kad Rusija, ypač prezidentas Putinas, labai sėkmingai žaidžia savo antrąją žaidimo dalį – dabar jis [V. Putinas] nusiplauna rankas, neva Rusija nieko nedaro. Taip, Amerika pareiškė, kad, jei matys, jog Rusija toliau destabilizuoja padėtį Rytų Ukrainoje, gali būti įvestos naujos sankcijos, bet Europoje jau pasigirdo tokių kalbų, neva Rusija sustojo, galima pradėti kalbėti apie atnaujintą bendradarbiavimą. Pats B. Obama šiandien pareiškė, kad bendradarbiavimas gali būti atnaujintas, jei Rusija laikysis tarptautinės teisės. Taigi V. Putino žaidimas yra pakankamai sėkmingas.
– O Krymo situacija tarsi jau pamiršta?
– Teisiškai nepamiršta ir niekada nebus pamiršta. Nei JAV, nei Europa tikrai nepripažins Krymo okupacijos ir aneksijos. Bet iš esmės, net ir esant tokiai padėčiai (t. y. Krymo aneksijai), jeigu V. Putinas ir toliau taip sėkmingai plausis rankas ir bandys įrodyti, kad jis neturi nieko bendra su tuo, kas vyksta Luhanske ir Donecke, manau, deja Vakarai vėl grįš prie bendradarbiavimo su Rusija.
– B. Obama ragina Europos Sąjungos sąjungininkes didinti finansavimą gynybai, Lenkija sako, kad tai darys. Antradienį kaip tik buvo prezidentės D. Grybauskaitės susitikimas su finansų ministru, kalbėta apie 130 mln. skyrimą šiais metais. Bet, kalbant apie perspektyvą, ar užteks politinės valios ir ar jos dabar yra pakankamai, kad tie 2 proc. nuo BVP būtų skirti?
– Šiuo metu politinę valią tiesiog pastūmėjo visuomenės nuotaikos. Bet reikia iš karto pripažinti, kad Lietuva, kaip valstybė, gerokai vėluoja, nes dabar šitas žaidimas yra ne tik parodyti Rusijai, kad Lietuva pasirengusi gintis ir mokėti už savo saugumą. Tai yra žaidimas ir dėl to, kur atsidurs JAV ir NATO kariai, nes, kai bus priimami sprendimai, tikrai bus atsižvelgiama į tai, kurios šalys yra pasirengusios, rodo pasiryžimą gintis ir vykdyti įsipareigojimus, o kurios – nelabai. Mes šiuo metu atrodome vieni iš blogiausių. Iki šiol neperžiūrėjome savo biudžeto, ką padarė kai kurios kitos šalys, pavyzdžiui, Estija turi 2 proc. Nors turėjome netgi seną partijų susitarimą, užuot jį vykdę, sudarėme kažkokį naują, laukėme, kol įvyks prezidento rinkimai. Dabar vėl dar gerokai užtruks, kol finansavimas bus padidintas bent jau simboliškai. Pabrėžiu – esant tokiai padėčiai, 130 mln. litų yra simbolinis padidinimas. O tai rodo tikrai ne patį rimčiausią mūsų požiūrį į savo gynybą.
