„Destatis“, nuolat pateikiantys migrantų integracijos ataskaitas, nustatė, kad skirtumai tarp imigrantų ir vietos gyventojų išliko faktiškai nepakitę nuo pat 2005-ųjų. Tačiau skirtumai tarp šių dviejų gyventojų grupių yra pakankamai ryškūs pagrindinėse sferose, tokiose kaip išsimokslinimas, gebėjimas susirasti darbo ir pajamos.
Išsilavinimas
„Destatis“ yra surinkę 18-25 metų amžiaus asmenų mokyklos baigimo sertifikatų išdavimo statistiką, kurioje ryškiai atsispindi tendencija, kad imigrantai gerokai nusileidžia pagal šį rodiklį.
Vietos gyventojų grupėje asmenų, negavusių mokyklos baigimo sertifikato, išlieka panašus skaičius per visą tiriamą laikotarpį – apie 4 proc. Migrantų skaičius be vidurinio išsilavinimo buvo nukritęs nuo 10,6 proc. 2005-aisiais iki 8,3 proc. 2011-aisiais. Tačiau 2016-aisiais, dėl šalį užplūdusios naujos migrantų bangos, šis skaičius pakilo iki 12,1 proc. Tiesa, Vokietijoje gimusių migrantų vaikų, negavusių mokyklos baigimo sertifikato, skaičius išlieka panašus – 2016-aisiais tokių buvo 6,7 proc.
Konkurencingumas darbo rinkoje
Ekonominė situacija Vokietijoje nulėmė tai, kad nedarbo lygis, tiek tarp migrantų, tiek ir tarp vietos gyventojų ženkliai krito. 2005-aisiais darbo neturėjo 17,9 proc. migrantų, o 2016-aisiais, nepaisant didelio naujai atvykusių žmonių iš Artimųjų Rytų ir Afrikos antplūdžio, siekė 7,1 proc. Vietos gyventojų nedarbas, atitinkamai, mažėjo nuo 9,8 proc. iki 3,4 proc. Tačiau, tyrimo autoriai pažymi, kad prie migrantų priskiriama visuomenės dalis turi menkesnes galimybes darbo rinkoje.
Pajamos
Ekspertai savo skaičiavimuose pateikė mažiausias pajamas gaunančių vokiečių palyginimą. Tiek turintys migracinį pagrindą, tiek ir vietos gyventojai išlaikė panašų „ant skurdo ribos“ dirbančiųjų skaičių. Tačiau menkas pajamas gaunančių migrantų skaičius yra gerokai didesnis – 13,6 proc. jų priskiriami prie „neturtingųjų“, tuo metu kai tokių vietos gyventojų buvo 6,2 proc.
Pasiekimai
Tiesa, yra viena sritis, kur migrantų rodikliai per paskutinius 11 metų pagerėjo – atsirado daugiau aukštąjį išsilavinimą įgijusių atvykėlių. 26,1 proc. 25-34 metų migrantų turėjo aukštąjį išsilavinimą 2016-aisiais, kai 2005-aisiais tokių buvo vos 17,6 proc. Šis skaičius turi tendenciją augti. 2016-aisiais pagal šį rodiklį nebuvo skirtumo tarp atvykusių ir vietos gyventojų.
