Ketvirtadienį po susitikimo su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu JAV pasiuntiniai pareiškė, kad Europa dalyvaus būsimose derybose, tačiau Kremlius, regis, šį planą pristabdė ir nurodė, kad joks sprendimas dar nepriimtas.
„Kai suprasime tikruosius jų ketinimus ir norą prisidėti prie taikos proceso, galėsime nuspręsti, ar rengti išplėstinio formato derybas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.
„Jeigu europiečiai iš tiesų turės bent kažkokius įgaliojimus kalbėti turintį atstovą ir patys norės dalyvauti, žinoma, būsime pasirengę su jais kalbėtis“, – sakė D. Peskovas.
Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas šį pareiškimą pavadino Kremliaus „žaidimu“ ir pareiškė, kad Europos dalyvavimas derybose dabar nebekelia abejonių.
Jis atmetė Rusijos reikalavimus derybose aptarti platesnę Europos saugumo sistemą. Kremlius, regis, siekia vėl iškelti griežtus reikalavimus dėl NATO plėtros ir veiklos apribojimo.
„Rusija nori kalbėtis apie Europos saugumo architektūrą. Mums nėra reikalo to svarstyti, nes ji jau egzistuoja“, – kalbėdamas Dubline vykusiame ES viršūnių susitikime sakė F. Merzas.
Europa jau seniai siekia dalyvauti JAV vadovaujamose pastangose užbaigti karą. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad „savaime suprantama, jog Europa turi dalyvauti taikos derybose, kad apgintų savo interesus ir paremtų Ukrainą“.
Tuo metu ES vyriausioji diplomatė Kaja Kallas perspėjo nepakliūti į Rusijos „spąstus“ derybose dėl Ukrainos ir pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas turi būti susitarimas dėl paliaubų, o ne platesnės diskusijos apie saugumą.
„Pirmiausia mums reikia paliaubų, – per viršūnių susitikimą Dubline žurnalistams sakė K. Kallas. – Jeigu pradėsime kalbėti apie Rusijos reikalavimus dėl saugumo architektūros, iš tiesų pakliūsime į jos spendžiamus spąstus – nukreipsime savo dėmesį nuo to, kad nėra paliaubų.“
JAV prezidento Donaldo Trumpo žentas ir specialusis pasiuntinys Jaredas Kushneris sakė, kad įtraukus Europą į derybas „bus galima aptarti platesnius pokario Europos saugumo susitarimus“.
Ši nauja iniciatyva sukėlė nerimą JAV sąjungininkėms Europoje, kurios jau seniai atmeta Kremliaus siekį iš esmės pakeisti žemyno saugumo sistemą.
Kas atstovaus ES?
Kartu raginama kuo greičiau nuspręsti, kas atstovaus Europai. Šį klausimą Dubline aptarė ES lyderiai.
„Šį klausimą būtina išspręsti“, – sakė Airijos ministras pirmininkas Michealas Martinas ir pridūrė, kad tai turėtų būti padaryta „per artimiausią savaitę ar dvi“.
Šią savaitę Abu Dabyje vykusių derybų kuluaruose dalyvavo Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Vokietijos ir ES atstovai.
F. Merzas pabrėžė, kad Vokietijos dalyvavimas bet kurioje Europai atstovausiančioje delegacijoje yra savaime suprantamas.
„Mano požiūriu, šiuo metu reikalo rengti institucinius debatus“, – sakė jis.
Kiti lyderiai palaikė siūlymą vadovautis ES sutartimis ir patikėti atstovavimą aukščiausiems Bendrijos pareigūnams.
K. Kallas savo ruožtu ragino Europą neužstrigti diskusijose dėl atstovavimo ir verčiau sutelkti dėmesį į tai, kokių konkrečių tikslų ji siekia.
Ji pabrėžė, kad ne Rusija turi spręsti, kas atstovaus Europai.
„Jie nenori, kad kitoje pusėje būtų stiprus atstovas, nes nori prastumti savo maksimalistinius reikalavimus“, – sakė griežta pozicija Rusijos atžvilgiu garsėjanti buvusi Estijos ministrė pirmininkė.
Būdama ES užsienio politikos vadove, kurią skiria Bendrijos lyderiai, ji save įvardijo kaip natūralią kandidatę atstovauti Europai.
„Žinau, kad rusai manęs nenori, bet ar mes sprendžiame, kas atstovaus Rusijai? Juk nesprendžiame“, – sakė ji.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
