Centro dešinioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) penktadienį išsirinks savo naują pirmininką ar pirmininkę – žmogų, turėsiantį daugiausiai šansų būsimuose visuotiniuose rinkimuose kandidatuoti į šalies kanclerio postą.
A. Merkel prie CDU vairo stovėjo nuo 2000 metų, o kanclere tapo 2005-aisiais. Ji ryžtingai stūmė savo partiją arčiau politinio spektro centro, o jos vadovavimo metu Vokietija panaikino privalomąją karinę tarnybą, įsipareigojo sparčiau atsisakyti atominės energetikos, ėmėsi žingsnių skatinti vyrus eiti vaiko priežiūros atostogų bei įteisino homoseksualių asmenų santuokas.
Tačiau bene daugiausiai kontroversiškų vertinimų sulaukė kanclerės sprendimas 2015 metais leisti į šalį atvykti didžiuliam skaičiui prieglobsčio prašytojų.
A. Merkel populiarumas daugelį metų garantavo jos centro dešiniajam blokui rinkėjų palaikymą. Didžiausios paramos jis sulaukė 2013 metų rinkimuose, kai gavo net 41,5 proc. balsų.
Tačiau itin sudėtinga ketvirtos kadencijos pradžia ir dvi skaudžios nesėkmės žemių rinkimuose paskatino 64 metų A. Merkel spalį paskelbti, kad ji palieka CDU pirmininkės postą ir nesieks penktos kadencijos kanclerio poste.
Potencialiais jos įpėdiniais laikomų politikų lauks nelengva užduotis padidinti partijos populiarumą, šiuo metu nesiekiantį 30 procentų. Tačiau kiekvienas iš jų gali nuvesti CDU, kuri kartu su savo ilgamete politine sąjungininke Bavarijos Krikščionių socialine sąjunga (CSU) yra sėkmingiausia politinė jėga Vokietijos pokario istorijoje, skirtinga kryptimi.
ANNEGRET KRAMP-KARRENBAUER
Nuo vasario mėnesio CDU generaline sekretore dirbanti 56 metų Annegret Kramp-Karrenbauer, dažnai vadinama tiesiog AKK, yra A. Merkel sąjungininkė. Jos pažiūros artimiausios kanclerės centristinei pozicijai. Pati kandidatė mėgsta akcentuoti turinti didelę darbo žemės vyriausybėje patirtį.
A. Kramp-Karrenbauer buvo pirmoji moteris, paskirta Vokietijos žemės vidaus reikalų ministre, ir nuo 2011 metų rugpjūčio iki šių metų kovo vadovavo vakarinio Saro krašto vyriausybei.
Ši politikė tvirtina žinanti, kaip laimėti rinkimus. Pernai, paneigdama daugelio prognozes, ji dideliu atotrūkiu laimėjo rinkimus Saro krašte. A. Kramp-Karrenbauer sako, kad šįmet atsisakiusi Saro krašto vyriausybės vadovės posto ji atsidavė darbui CDU labui.
A. Kramp-Karrenbauer nuolat rodo, jog labiau nei kanclerė yra linkusi į konservatyvią retoriką ir kur kas griežčiau pasisako prieš homoseksualių asmenų santuokas. Neseniai ji ėmėsi atsargių žingsnių neatsiribojant nuo A. Merkel kiek nuo jos atsitraukti, kai pareiškė „labai gyvai diskutuojanti“ su kanclere įvairiomis temomis.
Ji nekart išsakė griežtą poziciją imigracijos klausimais ir siūlė visam laikui uždrausti patekti į Europos šalis prieglobsčio prašytojams, nuteistiems už sunkius nusikaltimus. Tačiau politikė įspėjo, kad nuolat kurstomi ginčai apie 2015 metų migrantų antplūdį atstumia elektoratą.
FRIEDRICHAS MERZAS
Kažkada A. Merkel varžovu buvęs 63 metų Friedrichas Merzas siekia su trenksmu sugrįžti į didžiąją politiką, iš kurios pasitraukė prieš daugiau nei dešimtmetį. Jis pasisako už konservatyvesnį kursą ir verslui palankią politiką.
F. Merzas 2000-2002 metais vadovavo CDU frakcijai parlamente, tačiau buvo išstumtas iš šio posto A. Merkel. 2009 metais jis paliko parlamentą, o pastaraisiais metais užsiėmė advokato praktika ir vadovavo investicijų bendrovės „BlackRock“ padalinio Vokietijoje stebėtojų tarybai.
Sąmoju garsėjančiam politikui stinga vadovavimo patirties, tačiau jis palaiko gerus ryšius įtakingais partijos veikėjais, o buvusią pertrauką politinėje karjeroje pateikia kaip savo privalumą. Anot F. Merzo, ši pertrauka leido jam „iš išorės pažvelgti į politiką ir priimamus sprendimus“.
Praeityje jis pasisakė už drastišką mokesčių reformą ir tvirtino, kad užsieniečiai turėtų perimti vokiečių Leitkultur – ši sąvoka paprastai verčiama kaip „vyraujanti, orientacinė kultūra“.
Per šią kampaniją F. Merzas kritikavo „nevaldomą migrantų antplūdį“ ir tvirtino, kad CDU abejingai stebėjo kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) iškilimą ir tik „gūžčiojo pečiais“, kai ši politinė jėga pernai prasimušė į parlamentą.
Jis yra išsakęs abejonių dėl šalies Konstitucijoje įtvirtintos teisės į prieglobstį, tačiau vėliau išsižadėjo šių savo žodžių. Be to, F. Merzas pasisakė už tai, kad būtų skatinama aktyviau naudotis privačiais pensijų planais, pagal kuriuos kaupiamos lėšos investuojamos į akcijas.
JENSAS SPAHNAS
38 metų Jensas Spahnas kovą buvo paskirtas sveikatos apsaugos ministru, A. Merkel nusileidus spaudimui įlieti šviežio kraujo. Jį palaiko partijos dešinysis sparnas, tačiau panašu, kad ministras liko užgožtas energingai sugrįžusio F. Merzo.
J. Spahnas sutelkė dėmesį į migraciją, kurią vadina „akivaizdžia problema“. Jis teigia, kad saugumas yra itin svarbus klausimas, ir sako, kad nors migrantų srautai sumažėjo, „dar ne viskas yra gerai“.
Savo homoseksualumo neslepiantis J. Spahnas mano, kad jo partija neturėtų „pakreipti (savo politikos) dešinėn“. Vis dėlto ministras įsitikinęs, kad šiai politinei jėgai būtina pradėti „realią kartų kaitą“.
Manoma, kad šįkart J. Spahnas beveik neturi šansų laimėti, tačiau ši kova sustiprino jo pozicijas ir leidžia puoselėti ambicijas ateityje visgi atsistoti prie CDU vairo.
O KAS TOLIAU?
Naująjį pirmininką partijos suvažiavime Hamburge išrinks 1001 delegatas, daugelis kurių yra federalinio, regioninio ar municipalinio lygio politikai.
A. Merkel leido suprasti ketinanti dirbti kanclerės poste iki savo parlamentinės kadencijos pabaigos, o tada planuoja pasitraukti iš politikos. Teoriškai naujų rinkimų neturėtų būti iki 2021 metų, tačiau dėl to nėra jokių garantijų.
A. Merkel valdančiajai koalicijai, kuriai taip pat priklauso tradiciniai CDU politiniai varžovai socialdemokratai, keli pastarieji mėnesiai buvo itin sudėtingi. Dar viena krizė arba ateinanti rudenį numatyta kadencijos vidurio koalicinės sutarties peržiūra gali ją apskritai sugriauti.
Naujasis CDU lyderis, kas juo bebūtų, neabejotinai stengsis įgyvendinti pažadus stiprinti partijos įvaizdį. Apžvalgininkams ypač sunku įsivaizduoti drauge sklandžiai dirbančius A. Merkel ir F. Merzą, nors jie patys tokius būgštavimus atmeta.
„Neabejoju, kad jei toks bus partijos pasirinkimas, galėsiu sklandžiai dirbti su Friedrichu Merzu, kaip ir su bet kuriuo kitu iš kandidatų“, – sakė kanclerė.
