Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pandemijos metu gimusiems vaikams gresia sunkesnis intelekto vystymasis, nustatė JAV mokslininkai – mažyliai susiduria su verbalinių ir motorinių įgūdžių problemomis. Labiausiai tikėtina to priežastis – priverstų nuolat plėšytis tarp darbo namuose ir vaiko priežiūros tėvų problemos ir stresas nėštumo metu, rašoma „Nature“.

Pandemijos metu gimusiems vaikams gresia sunkesnis intelekto vystymasis, nustatė JAV mokslininkai – mažyliai susiduria su verbalinių ir motorinių įgūdžių problemomis. Labiausiai tikėtina to priežastis – priverstų nuolat plėšytis tarp darbo namuose ir vaiko priežiūros tėvų problemos ir stresas nėštumo metu, rašoma „Nature“.

REKLAMA

Pediatrė Dani Dumitriu pačioje pandemijos pradžioje su nerimu laukė pirmųjų rezultatų, tačiau vėliau kiek nurimo – juk daugelis COVID-19 paveiktų naujagimių jos ligoninėje jautėsi puikiai. Tačiau faktiškai netrukus pasirodė požymiai, kad naujojo koronaviruso poveikis gali būti gerokai užslėptas ir uždelstas.

Vienos iš Niujorko ligoninių medikė duomenis apie kūdikių komunikacijos vystymąsi rinko ir kelerius metus prieš tai, nuo 2017-ųjų. D. Dimitriu suprato, kad būtų įdomu palyginti vaikų, gimusių prieš ir po pandemijos, duomenis. Gydytojos kolegė Morgan Firestein, sulyginusi turimus duomenis jai pranešė, kad „pas mus ne šiaip pandemijos pasekmės, o krizė“.

REKLAMA

Pandemijos metu gimę kūdikiai vidutiniškai rinko žemesnius balus stambiosios ir smulkiosios motorikų ar komunikacinių įgūdžių testuose, lyginant su iki jos gimusiais vaikais. Medikės teigimu, pats tėvų užsikrėtimo ar neužsikrėtimo naujuoju koronavirusu faktorius šiuo atveju nebuvo esminis, daugiau galėjo lemti sąlygos, pačios pandemijos situacija.

Nepaisant to, kad vaikai dažniausiai lengvai perserga SARS-CoV-2, pirminiai tyrimai rodo, jog nėštumo metu patiriamas su pandemija susijęs stresas gali negatyviai pasireikšti smegenų vystymąsi. Maža to, nuvargę tėvai ir vaikus prižiūrintys asmenys, tikėtina, kažkaip kitaip ar mažiau komunikuoja su savo mažyliais – tokiu būdu, kad tai galėjo paveikti milijonų vaikų fizinius ir protinius gebėjimus.

Lokdaunų, kurie buvo itin svarbūs kovoje su pirminiu koronaviruso plitimu, daugelis jaunų šeimų liko izoliuoti ir neteko galimybių žaisti ar bendrauti su vaikais. Daugelis auklių ir asmenų, kurie prižiūri vaikus, taip pat negalėjo užtikrinti individualaus bendravimo, kuris yra būtinas kūdikiams ir darželinukams.

REKLAMA
REKLAMA

Mokslininkai ramina: tragedijos nėra

Mokslininkų tyrimai šiuo klausimu dar tik pradeda rodytis, daugelio jų rezultatai ir gaunamos išvados skiriasi. Kai kuriems vaikams, kurie gimė per pastaruosius kelerius metus, galėjo pasireikšti vystymosi sutrikimai, kiti galėjo vystytis normaliai, jeigu visa šeima praleido daugiau laiko kartu namuose. Gali būti, kad tyrimų rezultatai labai priklausys nuo to, kokios konkrečiai buvo taikomos antipandeminės priemonės vienoje ar kitoje šalyje.

Kaip ir daugeliu atvejų pandemijos metu, labiausiai nukenčia tie, kurie ir taip yra silpnoje socialinės ir ekonominės piramidžių vietoje. Pirminiai duomenys rodo, kad kaukių dėvėjimas negatyvaus poveikio vaikų emociniam vystymuisi neturėjo. Tačiau prieš gimdymą patiriamas stresas galėjo sukelti kai kuriuos pokyčius smegenyse.

Kai kurie mokslininkai pažymi, kad daugelis vaikų, kuriems kūdikystėje pasireiškia vystymosi atsilikimas, galėtų pasivyti bendraamžius be didelių papildomų pastangų. „Aš nemanau, kad liksime su nuo šios pandemijos nukentėjusia karta“, – aiškino Niujorko Grosmanno medicinos mokyklos vaikų ir paauglių psichologė Moriah Thomason.

REKLAMA
REKLAMA

Dar vienas tyrimas: dažniau sutrinka stambioji motorika

JAV mokslininkas Seanas Deoni pandemijos metu tęsė viename iš Rod Ailendo valstijų universitetų atliekamus tyrimus, kurių metu yra tikrinamas aplinkos poveikis kūdikių vystymuisi.

S. Deoni, kartu su kolegomis iš kitų gydymo ar mokslo įstaigų, nustatė, kad pandemijos metu kūdikių vystymosi rodikliai gerokai atsiliko nuo ankstesnių metų. Berniukai vystymosi rodikliais atsiliko labiau už mergaites, o labiausiai nukentėjo stambioji motorika (pusiausvyra, koordinacija ir pan.).

Tačiau kiti mokslininkai pažymi, kad šie rodmenys, net jeigu ir pasirodytų teisingi, nedemonstruoja ilgalaikių problemų grėsmės. „Kūdikių IQ ypatingos prognozavimo reikšmės neturi. Iš tiesų sunku ką nors komentuoti, ką tai reikš jiems ateityje“, – aiškino Tilburgo universiteto neuropsichologė Marion van den Heuvel.

Ji paaiškino, kad vienas Rumunijoje atliktas tyrimas parodė, jog vaikų namuose iki 2,5 metų gyvenusios mergaitės, kurios vėliau atsidūrė jas įsivaikinusiose šeimose, su mažesne tikimybe susidurdavo su psichologinėmis problemomis jau būdamos 4,5 metų. Vaikų namų poveikis nėra tas pats, kaip pandemija, tačiau mokslininkai tikisi, kad ribojimams išnykus vaikų vystymasis turėtų atsistatyti.

REKLAMA
REKLAMA

S. Deoni pažymi, kad labiausiai neraminantis faktas yra tas, kad kuo ilgiau tęsiasi pandemija, tuo ryškiau silpsta vaikų būklė. Tiesa, paviešinęs savo dar mokslininkų komisijos neįvertintą tyrimą S. Deoni susilaukė ir kolegų kritikos dėl pernelyg ankstyvo išvadų paskleidimo.

Bandant atsakyti į klausimą, kas galėjo nulemti teoriškai pablogėjusią vaikų būklę, S. Deoni teigia atkreipęs dėmesį į pandemijos metu sumažėjusį tėvų bendravimą su vaikais. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad su savo vaikais per pastaruosius metus kelis metus bendravę tėvai naudojo mažiau žodžių negu anksčiau. Mokslininko teigimu, tai taip pat galėjo nulemti ir vaikų judėjimo praktikos trūkumas – jie nebežaidžia reguliariai su kitais vaikais ir neina į bendras vaikų aikšteles. „Liūdniausia, kad šie įgūdžiai kaip ir užtikrina pagrindą likusiems“, – aiškino S. Deoni.

Tiesa, keli tyrimai bent jau kol kas rodo, kad tėvų dėvimos kaukės niekaip neatsiliepė vaikų ir paauglių vystymuisi.

REKLAMA
REKLAMA

Ko nepasakysi apie nėščiųjų patiriamą stresą. Psichologė iš Kanados Catherine Lebel pandemijos metu tyrė daugiau nei 8 tūkst. nėščių moterų. Beveik pusei jų pasireiškė nerimo simptomai, o trečdaliui pasireiškė depresijos apraiškos, o tai yra gerokai didesni rodikliai negu priešpandeminiu laikotarpiu. Ekspertų teigimu, nors veido išraiška vaikams ir yra svarbi, tačiau emocijų perdavimui ir bendravimui tai ne itin trukdo.

Mokslininkai nustatė, kad vaikams, praėjus 3 mėnesiams nuo gimimo, gerokai dažniau pasireikšdavo smegenų funkcijų, atsakingų už emocijų išraišką ir bendrus įgūdžius sutrikimai, jeigu moterys prieš gimdymą patirdavo daugiau streso.

Tiesa, mokslininkai ir šiuo atveju pažymi, kad nėščiųjų patiriamo streso pasekmės naujagimiams nebūtinai bus ilgalaikės. Pavyzdžiui, po 2011-ųjų potvynio Australijoje buvo pastebėta, kad dėl gimdyvių streso 6 mėn. kūdikiai dažniau pasižymėjo įgūdžių trūkumu, tačiau jau 30 mėnesių sulaukę vaikai „išsilygindavo“ su kontrolinės grupės mamų vaikais.

Mokslininkai pažymi, kad kol kas per anksti daryti konkrečias išvadas apie pandemijos laikotarpiu gimusių vaikų kartą. Visų pirma, tai kai kurie iš pateiktų tyrimų yra pirminiai, neatlikta išsami jų analizė. Antra, tai, tikėtina, net jeigu ir pasitvirtins įtarimai, ilgalaikių pasekmių vaikams nebus. Ypač, jeigu pavyks prisidėti prie jų lavinimo ir daugiau skirti dėmesio šiaip „pokovidinei“ kartai. 

Štai ir pradžią rezultatų, čia tik žiedeliai, bet kodėl nesako kaip paveiks skiepai, kaip jauna žmogų vos ne per prievartą čipuaja, va tad kas bus, ką dulkė su pisu postringaus? juas jau teist dabar reikia
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų