Žinia apie užsieniečiams atsiveriančią Vokietijos darbo rinką bene labiausiai pradžiugino medikus. Sujudimas jaučiamas ir gydymo įstaigose, ir kalbų mokyklose. Lietuviams patrauklūs vokiečių mokami atlyginimai. Gydytojai dar renka informaciją, tikslinasi darbo sąlygas svetur, o slaugytojai jau krauna lagaminus.
Dėmesys – Vokietijai
Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovai nerimauja, kur reikės ieškoti specialistų, kai, nuo gegužės atsivėrus Vokietijos rinkai, medikai urmu patrauks į Vokietiją. Mat šioje šalyje medicinos personalui mokami nepalyginti didesni atlyginimai, teikiamos įvairios lengvatos.
Vien pernai keturi internai išvyko į rezidentūros studijas Vokietijoje, – kalbėjo šios ligoninės skyriaus vedėja Vilija Ežerskytė. – Atrodo, kad jie ten ir pasiliks. Visi labai patenkinti – dirba naujausiose ligoninėse, džiaugiasi įgyjama praktika. Visiems suteikti butai. Apie atlyginimų skirtumus net nekalbu.„
Susidomėjimas Vokietijos gydymo įstaigose juntamas ir Kaune. Kadangi gydytojui reikia puikiai mokėti vokiečių kalbą, medikai plūsta į kalbų mokyklas. Slaugytojams pakanka vokiečių kalbos pagrindų, todėl jiems mažiau rūpesčių dėl kalbos barjero.
Pagrindinė priežastis, viliojanti mūsų gydytojus į Vokietiją, yra didžiulis atlyginimų skirtumas.
Vokietijoje gydytojui, priklausomai nuo turimos kvalifikacijos, mokama 60–100 tūkstančių eurų, slaugytojui – 30–40 tūkst. eurų per metus, – sakė Lietuvos gydytojų sąjungos prezidentas Liutauras Labanauskas. – Pas mus tokia alga – svajonė.“
Pasak L.Labanausko, neramu ir dėl to, kad emigruoti ruošiasi patys darbingiausi medikai. “Jau dabar dauguma gydytojų yra pensinio amžiaus arba artėjantys to link„, – teigė jis.
Su tokiais atlyginimais, kokius siūlo dabar, Lietuva esą gali prisivilioti nebent medikų iš trečiųjų pasaulio šalių.
Ligoninės tuštėja
Kol emigracijai į Vokietiją medikai dar tik ruošiasi, kitose užsienio šalyje jie jau seniai įleidę šaknis. Šimtai Lietuvos medikų jau gydo Didžiosios Britanijos, Airijos, Danijos, Olandijos, Norvegijos ligonius.
Nuo šiandien viena slaugytoja pasiprašė nemokamų atostogų – išvyko padirbėti į Norvegijos ligoninę, – vakar kalbėdamas su Vakaro žiniomis“ prisiminė Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės direktorius Kęstutis Mazurkevičius. – Jei ji ten įsitvirtins, emigruos ir šeima. Nors mūsų ligoninėje slaugytojų atlyginimai nemaži, per 2 tūkstančius litų, užsienyje daug daugiau galima uždirbti. Ypač Norvegijoje.“
Praeitą vasarą iš šios ligoninės viena paskui kitą išvyko trys slaugytojos. Į Norvegiją, Suomiją ir Angliją. Susižinojo iš ten jau dirbančių kolegių ir išvažiavo pačios tos duonos paragauti, – kalbėjo direktorius. – Galima kiek nori kalbėti apie patriotizmą, bet kai slegia nepritekliai ar kabo didžiulė paskola už butą, nėra kitos išeities. Juk reikia ir šeimą maitinti, ir apsirengti.“
Būtent vidurinio medicinos personalo stygiaus problemą vyr. gydytojas sakė šiuo metu labiausiai ir jaučiantis. Jei gydytojai dar svarsto, dvejoja, neskuba kelti sparnų į užsienį, tai slaugytojų migracija labai juntama, – neslėpė jis. – Slaugytojų kasmet nemažai parengiama, o beveik niekas į Lietuvos gydymo įstaigas neateina dirbti – iškart ieško darbo užsienyje.„
Dangutė MIKUTIENĖ – Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė:
Tai – nebe pavieniai atvejai, o masinis reiškinys. Net nebegalima skirstyti, kad išvažiuoja jaunesni – išvyksta ir garbesnio amžiaus medikai. O jaunimas ypač pakels sparnus, nes Lietuvoje rezidentai turi mokėti už viską, o užsienyje kaip tik jiems mokama ir jų laukiama.
Visa tai su savo reformomis lėmė ydinga Sveikatos ministerijos politika. Labai gaila, kad jie sukėlė sumaištį sistemoje, kurioje žmonės dirba netinkamomis sąlygomis, nuolat konfliktuojama su pacientais. Labai skaudu, kad metų metus rengiame specialistus, bet paskui didžiausius protus išbarstome. O vėliau kaip didžiausią naujieną pateikiame: lietuvis kopia į aukštumas JAV, Skandinavijos šalyse – čia jau sukurti net ištisi lietuvių personalo skyriai. Visi juos giria už puikiai teikiamas paslaugas.
Be abejo, iš trečių valstybių atvykstantiesiems Lietuva taip pat atrodo kaip rojus. Tad jei šitaip susipainiosime, po kelerių metų bus nebeaišku, kokia kalba kalbėti su mediku. Specialistų Lietuvoje trūksta, vietoj gydytojų dirba rezidentai. Tad ką jau kalbėti apie paslaugų kokybę. Medikams reikia išlaikyti vaikus, mokėti mokesčius. O darbas – ne parduotuvėje puokštes rišti. Žmogus gyvena vieną kartą, tad jis turi teisę pasirinkti, kur dirbti.
