Su "Wprost" kalbėjęsis pulkininkas, kuris tuomet dirbo Lenkijos generaliniame štabe, apie rezgamus planus sužinojo iš vienos ataskaitos, kurią žinyba gavo iš Artimųjų Rytų.
"Karininkas nedelsdamas perdavė ataskaitą vadovybei, tačiau į šią informaciją nebuvo atkreiptas dėmesys, o visi, kurie apie tai sužinojo, buvo arba perkelti į kitus skyrius, arba išsiųsti į diplomatines atstovybes užsienyje", - rašo "Wprost".
Apie pasikėsinimą sužinojęs karininkas 1985 metais buvo perkeltas į Lenkijos ambasadą Kaire.
Iš ten apie ataskaitą jis pranešė Italijos specialiosioms tarnyboms, tačiau KGB agentai veikė ir ten. Po dviejų mėnesių pulkininkas buvo atšauktas į Lenkiją ir netrukus atleistas iš Generalinio štabo.
Karininkas įtaria, kad KGB informatorius Italijos žvalgyboje tuomet galėjo būti Giuseppe Cucchi (Džuzepė Kukis), Italijos premjerui Romano Prodi (Romanui Prodžiui) artimas dabartinis šios šalies specialiųjų tarnybų koordinatorius.
1981 metų gegužės 13-ąją į popiežių, kuris važiavo per Šv.Petro aikštę atviru automobiliu, šovė turkų užpuolikas Mehmetas Ali Agca (Mechmetas Alis Ahdža).
Užpuolimo laikotarpiu gimtojoje Jono Pauliaus II Lenkijoje jau buvo prasidėję įvykiai, kurie domino efektu galiausiai privedė prie komunizmo žlugimo Rytų Europoje 1989 metais.
Popiežius buvo tvirtas Lenkijos judėjimo "Solidarumas" šalininkas ir, kaip pripažįsta dauguma istorikų, atliko svarbų vaidmenį įvykiuose, kurie galiausiai atvedė prie Berlyno sienos griuvimo.
Praėjusiais metais Italijos parlamentinė tyrimo komisija padarė išvadą, kad šį sąmokslą surengė buvusi SSRS ir kad M. A. Agca, šiuo metu Turkijoje atliekantis kalėjimo iki gyvos galvos bausmę, veikė ne vienas.
REKLAMA
