Lenkijoje netyla diskusijos, ar buvęs šalies prezidentas Lechas Walesa galėjo būti komunistinio saugumo agentas?
Ginčus dar labiau pakurstė dabartinis šalies lyderis Lechas Kaczynskis, kuris viešai pareiškė esąs tikras, kad tai tiesa.
Tad visi nekantriai laukia pasirodant Lenkijos tautos atminimo instituto istorikų Piotro Gontarczyko ir Slawomiro Cenckiewicziaus knygos "Saugumo tarnyba ir Lechas Walesa. Priedas prie biografijos" (SB a Lech Walesa. Przyczynek do biografii), kurios ištraukas antradienį pradėjo spausdinti dienraštis "Rzeczpospolita".
Remiantis dokumentais, joje bandoma įrodyti, kad eksprezidentas ir "Solidarumo" legenda buvo užverbuotas komunistinio saugumo agentas Bolekas ir kad 1970-1972 metais jis saugumiečiams perdavė maždaug 20 pranešimų apie antivalstybinę Gdansko laivų statyklos, kurioje jis dirbo elektriku, darbuotojų veiklą.
Knygoje pateikiamas ir dokumentas, kuriame vienas iš saugumo karininkų tvirtina, jog "Bolekas" už savo pranešimus gavo piniginį atlygį - 13 100 zlotų.
Knygos autoriai tikina, kad dalis dokumentų iš L.Walesos bylos dingo 1992 metų birželyje, kai buvo nušalinta premjero Jano Olszewskio vyriausybė.
Žiniasklaida tada rašė, kad prezidento pareigas tuomet ėjęs L.Walesa reikalavo parodyti dokumentus, susijusius su jo asmeniu. Su byla L.Walesai iš pradžių buvo leista susipažinti Lenkijos saugumo pastate, tačiau rugpjūčio mėnesį jis pareikalavo pristatyti bylą į Belvederį, kur tuo metu dirbo ir gyveno. Bylą jis grąžino tik rugsėjo mėnesį ir, kaip teigiama, be kai kurių dokumentų.
Pasak knygos autorių, dar kartą L.Walesa savo bylos paprašė 1993 metų rugsėjį, kai Lenkijoje rinkimus laimėjo ekskomunistinė Kairiųjų demokratų sąjunga. Vidaus reikalų ministru tapęs Zbigniewas Siemiatkowskis tada patvirtino, jog šalies saugumo valdybai nebuvo gražinti "Walesos pranešimai ir kvitai apie gautą atlygį už agentūrinę veiklą".
