Tik 2 laipsniai – ir nieku gyvu ne daugiau. Tokį tikslą naujausioje savo ataskaitoje įvardijo Jungtinių Tautų ekspertų grupė, tyrinėjanti klimato pokyčius (IPCC), o Vokietijos kanclerė A. Merkel šios globalios „principinės linijos“ laikymąsi pavadino vienu iš tikslų, dėl kurių turėtų pasiekti susitarimą Heiligendamme susirinkę ”didžiojo aštuoneto” atstovai. Tačiau kodėl būtent du laipsniai? – klausia Vokietijos dienraštis “Frankfurter Rundschau”.
Vidutinė temperatūra Žemėje po paskutiniojo ledynmečio pabaigos maždaug prieš 10 tūkstančių metų yra maždaug 15 laipsnių pagal Celsijų ir išlieka sąlyginai pastovi. Atsitiktiniai svyravimai vieno laipsnio ribose jau smarkiai pakeitė gyvenimo sąlygas Žemėje. Nuo pramoninės revoliucijos pradžios maždaug 1850 metais buvo užfiksuotas 0,8 laipsnio atšilimas. Gali būti, kad jį sukėlė dėl žmogaus veiklos susidarančios “šiltnamio dujos”.
Didžiojo atšilimo grėsmė
Jungtinių Tautų ekspertų grupė prognozuoja, kad jei nebus imtasi ryžtingų klimato apsaugos priemonių, vidutinė temperatūra pasaulyje iki 2100 metų gali pakilti 6,4 laipsnio. Tai bus panašu į ypatingai šiltą periodą, kokio dar nebuvo žmonijos istorijoje. Jis gresia įvairiais kataklizmais, pavyzdžiui, milžiniškų Grenlandijos ir Antarktidos ledynų ištirpimu ar musonų sistemos pasikeitimais.
Du laipsniai, priešingai, dar sąlyginai pakenčiami, nes negatyvias klimato šiltėjimo pasekmės IPCC ekspertų manymu dar bus galima pašalinti. Ši riba reikalinga dar ir dėl to, kad prie tokios temperatūros galės prisitaikyti ekosistema, pavyzdžiui, miškai, kurie savo ruožtu sugeria anglies dvideginį, teigia dienraštis.
Jau šiandien, kuomet atšilo beveik vienu laipsniu, tirpsta ledynai, tvyro nematyti karščiai, vis dažniau pasitaiko tokių reiškinių, kaip gausūs krituliai ir miškų gaisrai. Pradeda tirpti amžinasis įšalas Sibire. Temperatūrai padidėjus 1 – 2 laipsniais ekspertų manymu iškils rimtas pavojus. Vandens lygio kilimas pasauliniame vandenyne kels grėsmę šimtams milijonų žmonių, sumažėtų derlius (ypač Afrikoje ir Azijoje, o Šiaurės Europoje ir Šiaurės Amerikoje jis dar kurį laiką didėtų), imtų plisti ligos.
Iki 2050-ųjų – dvigubai mažiau “šiltnamio dujų”
Kad būtų galima išlaikyti šią ribą, anglies dvideginio dujų koncentracija atmosferoje, kuri iki industrializacijos pradžios sudarė 0,028 proc., arba 280 promilių, o šiandien pasiekė 383 promiles, ateityje turi būti užfiksuota ties 400 - 550 promilių žyma. Tai reiškia, kad “šiltnamio dujų” išmetimas į atmosferą visame pasaulyje gali didėti tik iki 2020 metų, o 2050-aisais turi sumažėti dvigubai.
Išvystytos pramonėms šalims ši kartelė pakelta dar aukščiau: emisijas reikės sumažinti 80 proc. Taigi Kioto protokolo, kurio galiojimas pasibaigia 2012 metais, užsibrėžtas tikslas sumažinti šiltnamio dujų išmetimą 5,2 proc. lyginant su 1990 metais, yra nepakankamas. Klimato pokyčių ekspertų teigimu per naująjį etapą, kuris pasibaigs 2020-aisais, šių dujų išmetimą būtina sumažinti 30 proc., rašo “Frankfurter Rundschau”.
