Latvijoje per dvi savaite buvo surinkta apie 40 tūkstančių parašų už Konstitucijos papildymus, pagal kuriuos rusų kalbai būtų priskirtas valstybinės kalbos statusas. Parašų rinkimas startavo lapkričio 1 dieną ir tęsis iki gruodžio pradžios. Tam, kad būtų surengtas referendumas dėl Konstitucijos pataisų, būtina surinkti apie 154 tūkstančius parašų (dešimtąją dalį visų rinkėjų).
Tokiu būdu per pusę duoto laiko buvo surinkta vos trečdalis reikalingų parašų, praneša Lenta.ru.
Vienas iš referendumo inicijatorių, bendruomenės „Gimtoji kalba“ lyderis Vladimiras Lindermanas pažymi, kad piliečių aktyvumas renkant parašus auga. Šią informacija patvirtino laikraštis Diena, susiedamas aktyvumo augimą su Rygos mero Nilo Ušakovo poelgio, kuomet jis pasirašė už referendumo rengimą. Antrosios parašų rinkimo savaitės metu buvo surinkta kur kas daugiau parašų.
Ušakovas, anksčiau skeptiškai vertinęs galimybę rusų kalbai suteikti valstybinės kalbos statusą, pareiškė, kad vis dar laikosi šios nuomonės, tačiau nori būti solidarus su rusakalbiais Latvijos gyventojais.
Jeigu reikiamas parašų kiekis vis dėlto bus surinktas, Konstitucijos pataisų projektas bus perduotas parlamentui. Seimas tokiu atveju gali arba palaikyti projektą, arba jį atmesti. Atmetimo atveju būtų surengtas referendumas. Tiesa, tokio projekto priėmimas Saemoje yra vertinamas kaip mažai tikėtinas: Latvijos valdžia ne kartą yra pareiškusi, kad valstybine kalba Latvijoje gali būti tik vienintelė latvių kalba.
Anksčiau organizuoti referendumą dėl kalbų bandė ir latvių nacionalistai. Jie siekė į politinę darbotvarkę iškelti rusiškų mokyklų „sulatvinimo“ klausimą. Tačiau jiems nepavyko surinkti reikiamo kiekio parašų.
