Latvijos prezidentas neeiliniame parlamento posėdyje siūlo keisti Konstituciją ir leisti rinkėjams paleisti parlamentą.
Šių Latvijos Konstitucijos pataisų dėl nedidelio gyventojų aktyvumo savaitgalį referendume priimti nepavyko.
Politologo L. Kasčiūno manymu, siūloma tvarka padėtų mažinti būtent šią – pasyvumo – problemą, tačiau Lietuvoje, kur politinė sistema kitokia, piliečių teisė paleisti parlamentą nebūtų tokia reikšminga.
Trečiadienį Latvijos prezidentas Valdis Zatleras parlamentarams pasiūlė drauge su žinomiausiais šalies teisininkais ypatingos skubos tvarka parengti naujas šalies Konstitucijos pataisas.
Svarbiausias uždavinys parlamentui: nustatyti jo paleidimą galinčių inicijuoti rinkėjų kvorumą bei aplinkybes, kada parlamentas gali būti paleistas rinkėjų iniciatyva.
V. Zatleras taip pat reikalauja Seimo paleidimo nebesieti su prezidento išlikimu savo poste. Pagal iki šiol galiojusius įstatymus, prezidentas ir dabar gali paleisti parlamentą savo dekretu, tačiau jam referendume turi pritarti rinkėjai. Priešingu atveju šalies vadovas netenka savo posto.
Nesutaria dėl aplinkybių
Latvijos politologai sutaria, kad piliečių teisė paleisti parlamentą būtų naudinga priemonė, tačiau, baimindamiesi „anarchijos“, nesutaria dėl pakankamo balsų kiekio kartelės ir aplinkybių, kuriomis piliečiai gali inicijuoti paleidimą.
Politikai siūlo, kad Seimą galėtų paleisti dešimtadalis balso teisę turinčių piliečių, tačiau, kaip teigia Lietuvos radijo korespondentas Rygoje Arūnas Vaikutis, tokiu atveju kiltų potenciali grėsmė, kad parlamentas bus paleidinėjamas kas kelis mėnesius – sukrutus tai vienai, tai kitai piliečių grupei.
Dargi norima nustatyti atvejus, kuriais piliečiai galėtų mėginti paleisti parlamentą: pavyzdžiui, kai nesuformuojama vyriausybė ar parlamentas dėl kokių nors priežasčių per ilgai nesirenka į posėdžius.
Tačiau Latvijos politinė sistema skiriasi nuo Lietuvos. Kaimyninėje valstybėje prezidentą renka parlamentas, tad šalies vadovas neturi tautos mandato ir negali savarankiškai paleisti Seimo.
Kompensuotų demokratijos stygių
Politologas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad piliečiai, turėdami rankose realų įrankį paleisti parlamentą, galėtų papildomai „padirginti“ partijas, kad šios nesustabarėtų.
Tačiau, jo teigimu, Lietuvoje, kur Prezidentas renkamas tiesiogiai ir tam tikrais atvejais gali pats paleisti parlamentą, piliečių teisė tai daryti nėra tokia reikšminga. Visgi, pasak L. Kasčiūno, tokią galimybę, jei kas nors pasiūlytų, svarstyti reikėtų.
Anot politologo, šiais laikais, kai politika tolsta nuo visuomenės ir tampa vis labiau biurokratizuota, piliečių teisė paleisti parlamentą gali būti naudingas demokratinės kontrolės ir pilietinės visuomenės stiprinimo įrankis.
Ir nors referendumas kaip demokratinės kontrolės įrankis yra vis labiau diskredituojamas, pavyzdžiui, kilus nepasitenkinimo bangai dėl patariamojo referendumo atominės elektrinės darbo pratęsimo klausimu, visgi į šį tiesioginės demokratijos mechanizmą nereikėtų žiūrėti su išankstinėmis neigiamomis nuostatomis.
L. Kasčiūnas pateikia Šveicarijos, kurioje referendumai yra rengiami itin dažnai ir kuo įvairiausiais klausimais, pavyzdį. Pasak jo, mėginant tokią praktiką diegti Latvijoje ar Lietuvoje, „tai gali būti sveikas būdas pilietinei visuomenei ugdyti“.
Politologas pastebi, kad Lietuvoje referendumų iniciatyvos kartelė yra pakelta per aukštai. Esą dėl to žlugo piliečių bandymas surengti referendumą populiariu ir rūpimu klausimu – dėl Ignalinos elektrinės darbo pratęsimo.
