Pirmasis įsipareigojimo mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą laikotarpis baigiasi 2012 m. Europos Parlamento klimato kaitos komiteto nariai išklausė ekspertų nuomonių dėl tolimesnių klimato atšilimo stabdymo pastangų.
Dauguma kalbėjusių pabrėžė tarptautinės diplomatijos, ES lyderystės ir įpareigojančių susitarimų svarbą. Briuselis, Vašingtonas, Pekinas ir Tokijas ristatė savo „pokiotinio laikotarpio“ vizijas.
Laiko turime nedaug – tokia pagrindinė spalio 4 d. Europos Parlamente vykusių svarstymų mintis, išsakyta prieš gruodžio pradžioje Balyje vyksiančią Kioto protokolo signatarių klimato kaitos konferenciją.
Pasak ekspertų, padėtis bus suvaldoma tik tuo atveju, jei, lyginant su priešindustriniu laikotarpiu, klimatas atšils ne daugiau nei 2 laipsniais. Siekiant šio tikslo, 2015 m. CO2 emisijos turi nebedidėti, o 2050 m. turi būti iki 50 proc. (pasaulio mastu) ir 85 proc. (išsivysčiusiose šalyse) mažesnės nei 1990-aisiais.
„Atsukti laiko atgal neišeis – mums turi pavykti iškart“, – sakė specialusis Jungtinės Karalystės atstovas klimato kaitos klausimams John Ashton. „Galutinius terminus nustato žemės reakcija į žmogaus veiklą, o ne pats žmogus“, – priminė jis.
20 trilijonų JAV dolerių
„Šnekame apie energetikos be CO2 emisijų sukūrimą iki amžiaus pabaigos“, – teigė J. Ashton, teigiantis, jog pagrindine problema išlieka politinės valios trūkumas. Jo teigimu ateinantį trisdešimtmetį šioje srityje reikėtų investuoti 20 trilijonų dolerių. „Kalbame apie privataus kapitalo nukreipimą tinkama linkme“, – sakė aplinkosaugos specialistas, akcentuodamas, jog siekiant duoti postūmį pramonei būtinos aiškios gairės. Jam pritarė ir daugelis kitų pasisakiusiųjų.
Japoniškoji vizija
Japonijos ambasadorius Takekazu Kawamura europarlamentarams pristatė savo šalies pokiotinio laikotarpio prioritetus. Jie paremti trimis principais: susitarime turi dalyvauti visi didieji teršėjai, sprendimai turi būti lankstūs, būtina rasti pusiausvyrą tarp aplinkosaugos ir ekonominės plėtros. Japonijos „Cool Earth 50“ strategija, skirta naujų ekologiškai švarių technologijų plėtrai, emisijas iki 2050 m. siekiama sumažinti perpus.
Kiniškoji vizija
Kinijos misijos ES vardu šnekėjęs Ronglai Zhong ragino nustatyti „bendrą, tačiau diferencijuotą atsakomybę“ globaliame lygmenyje. Ji apimtų ir aplinką tausojančių technologijų perdavimą besivystančioms šalims. Pertvarkantis ekonomiką Pekinas tikisi, jog 2010 m. 10 proc. Kinijos suvartojamos energijos sudarys atsinaujinantys šaltiniai, 2020 m. – 16 proc.
Amerikietiškoji vizija
Pasak JAV ambasadoriaus ES Boyden Gray, ekonomikos augimo, energetinio saugumo ir klimato kaitos problemų sprendimų turi būti ieškoma kartu. Ambasadorius, didelį dėmesį skyręs techniniams sprendimams, tokiems kaip šiltnamio dujų izoliavimo technologija (CCS), pabrėžė, jog JAV pakankamai daug lėšų investuoja į švarias technologijas. „Privalome sutvarkyti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo leidimų prekybos sistemą“, – sakė jis.
Jungtinių Tautų Bendrosios klimato kaitos konvencijos vykdantysis sekretorius Yvo de Boer priminė, jog JAV požiūris į klimato kaitą kiek kitoks nei likusiame pasaulyje – jis apima „savanoriškus į nacionalinę teisę įrašytus įsipareigojimus“. Jis teigiamai įvertino Džordžo Bušo pareiškimą, jog mokslinės diskusijos dėl to, ar klimato kaita apskirtai vyksta, jau baigtos. „Norint, jog įmonės investuotų šioje srityje, būtina patvirtinti ilgalaikes, aiškias teisines priemones“, – sakė jis.
Europietiškoji vizija
Tarptautinių prekybos rūmų Klimato kaitos darbo grupei atstovaujančio Nick Campbell bei kitų kalbėjusių nuomone, „ES turėtų pasirinkti lankstų požiūrį, skatindama kitus sekti iš paskos“. Svarstymams pirmininkavusi Aplinkosaugos komiteto pirmininko pavaduotoja teigė, jog tai tėra įmanoma tuo atveju, jei ES mažiau pamokslaus ir daugiau veiks.
