REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pastebimai atšalus Rusijos santykiams su Vakarais, Kremlius prisiminė senus gerus bičiulius antiamerikietiškame bloke. O kas gi geriau išmano šį „karštos neapykantos“ žaidimą, jei ne Venesuela ir Kuba?

REKLAMA
REKLAMA

Britų laikraštis „The Guardian“ tikina, kad kol Jungtinės Amerikos Valstijos užsiėmusios Iraku ir kaimyninių Rusijai šalių rėmimu, Maskvos ir Pekino įtaka Lotynų Amerikoje tampa tikru iššūkiu. Vieni galvoja apie karinių bazių kūrimą Karibuose, o kiti jau investuoja Ekvadore bei Panamoje ir aktyviai kiša rankas prie Panamos kanalo kontrolės.

REKLAMA

Neseniai Kubą nuniokoję uraganai „Gustav“ ir „Ike“ gali tapti puikiu pretekstu ištiesti ranką Laisvės salai ir užsidirbti papildomų taškų geopolitinėse varžybose. Kubos valdžia praneša, kad šių uraganų padariniai – patys didžiausi iš kada nors patirtų dėl gamtos stichijų. Oficialioji Havana skelbia, kad nuostoliai sudaro apie 5 milijardus JAV dolerių, visiškai sugriauta 63,2 tūkstančio namų, dar apie 445 tūkstančius pastatų stipriai apgadinta. Stichija sunaikino 5,6 tūkstančio tonų maisto produktų, kurie buvo saugomi sandėliuose. Ypač nukentėjo žemės ūkis: nesiliaujančios liūtys ir stiprus vėjas nuniokojo cukranendrių plantacijas, kavos ir tabako derlių. Visoje Kuboje sutriko elektros tiekimas.

REKLAMA
REKLAMA

Į tai tuoj pat sureagavo Rusijos vyriausybė: rugsėjo viduryje Kuboje apsilankęs vicepremjeras Igoris Sečinas pareiškė, kad rusų specialistai padės pastatyti ant kojų energetikos ūkį, o saloje viešintys Rusijos žemės ūkio ministerijos atstovai pasiliks ilgėliau ir aptars klausimus, susijusius su galimu grūdų ir miltų tiekimu į Kubą.

Netruko pagalbą pasiūlyti ir JAV: Vašingtonas pareiškė, kad yra pasirengęs uraganų padariniams Kuboje likviduoti skirti 6 mln. JAV dolerių. Kiek anksčiau, iškart po uragano „Gustav“, JAV Valstybės departamentas pasiūlė 5 mln. JAV dolerių, tačiau, kaip rašo „The New York Times“, remdamasis Valstybės departamento atstove Heide Bronke, buvo iškelta sąlyga: pinigus nukentėjusiems kubiečiams turėtų skirstyti ne Raulio Castro administracija, o saloje dirbančios tarptautinės humanitarinės organizacijos. Kaip ir galima buvo tikėtis, oficialioji Havana pasakė „ačiū, nereikia“. Ir pridūrė: jei JAV iš tikrųjų nori padėti nukentėjusiems žmonėms, tegu leidžia Kubai pirkti reikalingas prekes, o ypač – statybines medžiagas. Nepaisant to, amerikiečiai vis dėlto 2 mln. JAV dolerių humanitarinėms organizacijoms skyrė…

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Stratfor.com“, nagrinėdamas ženklius pastarojo meto geopolitinius pokyčius, atkreipia dėmesį, kad toli gražu ne viskas klostosi palankia Rusijai linkme. „Kuba jau nėra aklai ištikima Rusijai, kaip buvo anksčiau. Rusų pagalba, suteikta po uragano, – mėginimas vėl praverti duris, tačiau kubiečiai akivaizdžiai abejoja. Turėdami pasirinkimą tarp ligoto Fidelio Castro ir ranka pasiekiamos didžiausios pasaulyje rinkos, kubiečiai neketina nusipiginti, atiduodami savo lojalumą Rusijai. SSRS laikais Kuba buvo ištikima sąjungininkė, nes mainais gaudavo ženklias subsidijas. Nedidelė humanitarinė pagalba Kubos netenkina, o kiek daug pinigų rusai gali pasiūlyti šiandien – kol kas neaišku“, – rašo „Stratfor.com“.

REKLAMA

Amerikiečių šaltakraujiškumui nepritaria Ispanijos leidinys „La Vanguardia“, tikinantis, kad Kremliaus asistavimas Venesuelai ir Kubai, suaktyvėjęs tuomet, kai JAV nusprendė Lenkijoje pastatyti priešraketinės gynybos skydą ir pažadėjo Ukrainai bei Gruzijai narystę NATO, nieko gero nežada. Anot ispanų, JAV gina naujas valstybes Rusijos pašonėje Centrinėje Azijoje, Kaukaze, o Kremlius atsako į tai bendromis karinėmis pratybomis su Venesuela ir tuo pat metu pareiškia apie atnaujintą dialogą su Rauliu Castro.

„Visa tai – blogi ženklai. Iš esmės kalbama apie beveik nieko nereiškiančius gestus. Atseit Hugo Chavezas – plepys, siurbiantis naftą, keičiantis ją į ginklus ir nutaisinėjantis įžūlias grimasas Busho administracijai. Jei Vakarai teikia karinę pagalbą Rusijos kaimynams, Kremlius siunčia savo laivyną į Karibus – jis taip pat nori būti įžūlus. Istorijoje didieji konfliktai visada prasidėdavo nuo tokių nereikšmingų gestų“, – rašo „La Vanguardia“.

REKLAMA

O ką Kuba? Jai dabar tikrai nelengva. Dar liepos 26 dieną, per 55-ąsias Kubos revoliucijos metines, Laisvės salos lyderis Raulis Castro grasino, kad nepriklausomai nuo to, kas bus išrinktas naujuoju JAV prezidentu, Kuba ypač daug dėmesio skirs gynybai. Buvo pranešta, kad lapkričio mėnesį šalyje bus surengtos didžiosios karinės pratybos „Bastion-2008“, tačiau uraganai šį ketinimą nušlavė.

Ir iki šios nelaimės, pavertusios daugelio kubiečių ir taip kuklų gyvenimą šiukšlių krūva, niekas neabejojo, kad didžiausia Kubos bėda – vargingas žmonių gyvenimas, kurio tikrai nespėjo pakeisti Raulio Castro samprotavimai apie galimybę pasukti Kinijos ar Vietnamo ekonomikos raidos keliu. JAV Valstybės departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas Kuboje – 17 JAV dolerių. 2007 m. ši šalis eksportavo produkcijos už 3,7 mlrd. dolerių (nikelis, kobaltas, farmacijos ir biotechnologijų produktai, cukrus, tabakas, jūros gėrybės, citrusiniai ir atogrąžų vaisiai, kava). 2006 m. duomenimis, daugiausia produkcijos Kuba eksportavo į Nyderlandus (28 proc.), Kanadą (20 proc.), Venesuelą (11 proc.), Kiniją (9 proc.), Ispaniją (5 proc.) ir Rusiją (5 proc.).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

2007 m. buvo importuota produkcijos už 10,083 mlrd. dolerių (benzinas, maistas, pramonės įranga, chemikalai). Taip pat 2006 m. duomenimis, daugiausia į Kubą importavo Venesuela (24 proc.), Kinija (17 proc.), Ispanija (9 proc.), Vokietija (7 proc.), Brazilija ir JAV – po 5 proc., o Rusija – tik 2 proc. bendros importo apimties.

Dabartinėje situacijoje apie naujas ryžtingas ekonomines reformas Kuboje kalbėti neverta. Nepaisant to, dar liepą „The Financial Times“ rašė, kad Kuba svarsto reformuoti savo socialinę sistemą, kuri per 50 metų buvo visos šalies ekonomikos pagrindas. Laikraštis remiasi Kubos ekonomikos ministerijos Makroekonomikos departamento vadovo Alfredo Jam pareiškimu, kad kubiečiai pernelyg apsaugoti sistemos, kuri aprūpina gyventojus būtiniausiomis prekėmis lengvatinėmis kainomis, o tai trukdo vystytis žemės ūkiui, statyboms ir pramonei. „The Financial Times“ atkreipia dėmesį, kad Kubos valstybės dotacijų sistema numato, jog kiekvienas kubietis gali lengvatinėmis kainomis įsigyti pagrindinių maistų produktų – duonos, kiaušinių, ryžių, pupelių ir pieno, jiems nedaug tenka mokėti už komunalines paslaugas ir būsto nuomą, o švietimas ir sveikatos sistema Kuboje – nemokami.

REKLAMA

Pastaraisiais ypač didžiuojasi Fidelis Castro: nesename savo straipsnyje „Draugo Fidelio pamąstymai apie skruzdėlę ir dramblį“ („Reflexiones del companero Fidel la hormiga y el elefante“), Komandantė postringavo apie tai, kad tuo metu, kad amerikiečiai naujausias technologijas naudoja raketų gamybai, Kuba pasirengusi žmonėms nemokamai daryti akių operacijas. Tai išties gerai, bet gyvenimas yra paradoksalus: pradėsiantys geriau matyti kubiečiai greičiau išvys ir kapitalistinės santvarkos gundymus...

Aušra Radzevičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų