B. Jelcinas tikėjosi, kad Maskvos pavyzdžiu turėtų sekti ir kitos Centrinės bei Rytų Europos šalys ir nuoširdžiai dėkojo amerikiečiams už jų požiūrį į Rusiją bei pagalbą jos žmonėms.
Jelcino liaupsės Clintonui ir siūlymas priimti Rusiją į NATO
„Jelcinas pareiškė, kad JAV ir Rusijos politiniame ryšyje pats svarbiausias dalykas yra požiūris į saugumą ir stabilumą. Mes visi turime galvoti apie tai, kaip prisidėti prie stabilizavimo. Tai sietųsi su viso pasaulio vietomis ir mes aiškiai sutinkame su jumis dėl NATO. Rusija turi būti pirma prie NATO prisijungusia šalimi. Tuomet jau kiti iš Centrinės ir Rytų Europos gali įstoti. Turėtų būti tam tikras JAV, Rusijos ir europiečių kartelis, kuris prisidės pasaulio saugumo ir jį pagerins“, – rašoma 1994-ųjų pokalbio stenogramoje.
„Jis pridūrė, kad „teisybę sakant, Rusija kol kas nėra pasirengusi stoti į NATO“. Rusija iš pradžių turi galvoti apie kitų reakcijas. Tikėtina, būtų Kinijos reakcija. Gal yra kokių CIA studijų apie ateitį? Mes nebeturime KGB daugiau, kad patys tai atliktume. Tokiu būdu sutaupysime daug pinigų. Mes išsaugojome tai (KGB), aišku, kitose mūsų šalies srityse. Jelcinas tuomet pridūrė, kad kartais yra kritikuojami valdžioje dėl artimų kontaktų su Vakarais ir jų įtaka mums (Rusijai). Tačiau mūsų pirminis partnerystės ryšys yra su JAV ir tai yra tvirta bei nepajudinama. Jis (Jelcinas) ne tik yra dėkingas už tai, bet ir pačiai Rusijai nuo to yra geriau. Dar daugiau, mes dėkingi už požiūrį bei JAV prezidento pagalbą Rusijai, Rusijos vadovybei, bei Rusijos žmonėms. Taigi, mes tai labai vertiname. Tai yra mano asmeninis požiūris ir jis yra nuoširdus. Jūs tai turėtumėte aiškiai žinoti. Mes labai gerbiame jus, už jūsų darbus, už jūsų politiką ir už tai, ką jūs darote“, – cituojamas vėliau sekęs B. Jelcino monologas.
„Tik bendromis pastangomis mes galime padaryti kartu daugiau. Mūsų žmonės, pareiškė prezidentas Jelcinas, žino jus, kaip šiandien rašė laikraščiai. Jie žino jūsų vardą, jie žino, kad tai yra Billas, ir jie supranta situaciją. Jūs atvykstate į Rusiją ne konfrontacijai su mumis, bet su atjauta ir meile mūsų žmonėms, ir su noru padėti Rusijai. Mes turime dirbti kartu, norėdami išspręsti bendras ir tarptautines problemas“, – užbaigė savo mintį B. Jelcinas.
B. Clintonas, atsakydamas į šiuos B. Jelcino pareiškimus, buvo santūrus: jis pareiškė, kad jeigu Rusija ir kitos Europos šalys bendradarbiaus, tai taika Europoje gali būti užtikrinta šimtui ir daugiau metų.
Jelcinas siūlė Clintonui atiduoti Europą Rusijai saugoti
Rusija nuolat kartoja propagandinį teiginį, kad NATO praėjusio šimtmečio paskutinį dešimtmetį tariamai įsipareigojo nesiplėsti į Rytus, tačiau tokių susitarimų niekada nebuvo pasirašyta, o šie pokalbiai tarp tuometinių Rusijos ir JAV prezidentų tik rodo, kad ir pačios Rusijos vadovybė 1994-aisiais svarstė prisijungimo prie NATO klausimą.
Prieš kelerius metus buvo paviešinti ir kiti B. Jelcino bei B. Clintono pokalbiai 1999 metais, kuomet santykiai tarp JAV ir Rusijos jau pastebimai pablogėjo. B. Jelcinas tuomet jau nekalbėjo apie Rusijos prisijungimą prie NATO, tačiau siūlė JAV prezidentui „atiduoti Rusijai Europą“, kad ši ten užtikrintų saugumą. B. Clintonas tuomet praleido šį siūlymą juokais, rašoma „Radio Svoboda“.
Rusija niekuomet oficialiai nebuvo pateikusi prašymo dėl stojimo į NATO. 1997 m. buvo įkurta Rusijos ir NATO taryba, santykiai tarp Maskvos ir NATO buvo vadinami „strategine partneryste“. Maskva prieštaravo dėl buvusio Varšuvos pakto šalių stojimo į NATO (plėtros procesas prasidėjo 1999 m.), tačiau grėsme tai pradėjo vadinti tik B. Jelciną valdžioje keistomis aplinkybėmis pakeitęs Vladimiras Putinas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
Bet tiesa yra JAV niekur nera nieko uzgrobusi. Arabai yra dabar tokie turtingi nes savu laiku leido JAV naudoti isteklius uz uzmokesti ir ikurti reikiama infrastruktura.
