Kai Europos Sąjunga šią savaitę pareiškė, kad atideda savo planuotos policijos misijos dislokavimą Kosove, tai buvo ne biurokratinės sumaišties ES viduje ženklas. Visiškai priešingai, analitikai teigia, kad misijos atidėjimas yra koordinuotos Serbijos bei jos sąjungininkės Rusijos strategijos, kuria siekiama pakirsti Kosovo valstybingumą, pasekmė.
Kai vasario viduryje Kosovas paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją, vienas iš pagrindinių planų buvo ES policijos pajėgų dislokavimas Kosove. Šios pajėgos turėjo pakeisti Jungtinių Tautų misiją (UNMIK), kurios mandatas baigiasi birželio viduryje. ES misija buvo laikoma raktu į stabilumo bei saugumo įtvirtinimą ankstyvojoje Kosovo nepriklausomybės stadijoje.
Tačiau, grasindama pasinaudoti JT Saugumo Taryboje turima veto teise, Rusija bent jau kol kas sėkmingai stabdo misijos perdavimą iš JT į ES rankas. Gegužės 26 dieną ES atstovai pareiškė, kad bloko policijos misija (EULEX) Kosove nebus dislokuota bent jau iki rugsėjo mėnesio. Analitikai teigia, kad tokia situacija gali sukelti nestabilumą ir suteikti galimybę Serbijai vis giliau skverbtis į Kosovą.
„Ši neužtikrinta situacija siunčia du blogus pranešimus. Visų pirma Belgradas vis dar vaidina svarbų vaidmenį Kosove. Be to, Kosovo institucijos yra neįgalios, nes jos negali vykdyti savo funkcijų visoje Kosovo teritorijoje“ – teigė Prištinoje įsikūręs teisės analitikas Avdulah Robajus.
Misijos perdavimo chaosas leidžia Belgradui bandyti konsoliduoti savo valdžią Kosovo šiaurėje – etniniame serbų anklave. Kosovo valdžia praktiškai neturi jokios valdžios šiaurėje, o UNMIK jau palaipsniui mažina savo misijoje tarnaujančių žmonių skaičių.
De facto padalijimas
„Tarptautinės krizės grupės“ vyresnysis patarėjas Balkanų klausimais Jamesas Lyonas teigia, kad Kosovo šiaurė jau efektyviai atsiskyrė nuo likusios šalies teritorijos ir, neskaitant NATO KFOR taikdarių, tarptautinė bendruomenė ten turi itin mažai įtakos.
„Iš esmės tai reiškia de facto šalies padalijimą, o tarptautinė bendruomenė, neskaitant to, kad KFOR gali esant reikalui panaudoti brutalią karinę jėgą, praktiškai neturi jokios įtakos šiaurinės Kosovo dalies kontrolei. Taipogi ir Kosovo vyriausybinės institucijos net ir savo beprotiškiausiose svajonėse neturi jokios įtakos Kosovo šiaurėje. Artimiausiu metu jie jos tikriausiai ir neįgys“ – teigia J. Lyonas.
Balkanų analitikai teigia, kad Serbija su Rusijos pagalba siekia, jog šis de facto padalijimas būtų įteisintas de jure. Jau dabar Vakarams siekiama įrodyti, kad toks žingsnis yra neišvengiama realybė. Kuo ilgiau bus atidėliojama EULEX misija, tuo daugiau laiko įtvirtinti savo dominavimą Kosovo šiaurėje turės ten gyvenantys serbai bei jų globėjai Belgrade.
„Man atrodo, kad tiek Serbija, tiek Rusija norėtų, kad Vakarai ateitų ir pasakytų, jog jie sutinka su Kosovo padalijimu. Patys rusai ar serbai to pasakyti nenori. Tokia išeitis Serbijai bei Rusijai atrodo pati logiškiausia ir pati trokštamiausia. Jie mieliau sutiks, kad Vakarai atsidurtų blogiukų vaidmenyje, nes Kosovas bus padalintas būtent dėl jų sutikimo. Tai – išmintinga taktika“ – teigia J. Lyonas.
Stebėtojai teigia, kad dar gali būti pasiektas ir kompromisas, kuriam pritartų ir Serbija. Tokiu atveju UNMIK liktų Kosove šiaurėje, o ES EULEX misija būtų dislokuota šalies pietuose. Tačiau tokiam žingsniui kol kas priešinasi ES bei JT pareigūnai, nes taip tik dar labiau pagilėtų jau de facto įvykęs šalies padalijimas.
Paskutiniame savo interviu „Laisvos Europos radijui“ UNMIK misijos vadas Joachimas Ruackeris pareiškė, kad Kosove gali egzistuoti tik viena teisinė erdvė ir kategoriškai atmetė galimą padalijimą. „Mano nuomone, neturi būti jokio geografinio, etninio ar funkcinio pasidalijimo tarp skirtingų organizacijų valdant Kosovo teisinį sektorių“ – teigė UNMIK vadas.
Tiesa, gegužės 28 dieną agentūrai AP J. Ruackeris pareiškė, kad ES misija Kosove gali veikti po „JT skėčiu“.
Riaušės
Balandį įtampa Kosove peraugo į smurtą – buvo nužudytas vienas JT policininkas, o dar keliolika – sužeisti. NATO kariai baiminasi, kad jiems gali netrukus tekti atlikti ir policijos funkcijas. Šiam darbui jie ne tik kad nėra apmokyti, tačiau ir neturi reikiamos amunicijos.
Gegužės 29 dieną per Stokholme vyksiančią konferenciją Irako klausimu ES užsienio politikos vadas Javieras Solana veikiausiai ras laiko padiskutuoti apie padėtį Kosove ir su JT generaliniu sekretoriumi Ban Ki-moonu.
Jei ši problema nebus išspręsta, J. Lyonso teigimu, Kosovas gali tapti dar viena įšaldyto konflikto zona, panašia į separatistinius Abchazijos bei Pietų Osetijos regionus Gruzijoje ar nuo Moldovos siekiančią atsiskirti Padnestrę.
