„DPP valdžia kelia triukšmą, kad žemyninė Kinija kišasi į jos rinkimus“, – spaudos konferencijoje sakė kinų ministerijos atstovas Wu Qianas, pavartodamas Taivano valdančiosios Demokratinės pažangos partijos, kurią apkaltino bandymu „kurstyti konfrontaciją ir manipuliuoti rinkimais“, pavadinimo santrumpą.
Likus kelioms savaitėms iki Taivano prezidento ir įstatymų leidžiamosios valdžios rinkimų, Kinija dar kartą pagrasino panaudoti karinę jėgą ir aneksuoti savivaldžią demokratišką salą, kurią ji laiko savo teritorijos dalimi.
Wu Qianas žurnalistams sakė, kad Kinijos ginkluotosios pajėgos „kaip visada imsis visų būtinų priemonių, kad užtikrintai apsaugotų mūsų nacionalinį suverenitetą ir teritorinį vientisumą“.
Taivane prezidento rinkimai vyks sausio 13 dieną.
Pekinas spaudimą Taivanui padidino nuo tada, kai 2016 metais į valdžią ten atėjo nepriklausomybę palaikanti prezidentė Tsai Ing-wen.
Be kita ko, beveik kasdien aplink salą siunčiami karo lėktuvai ir karinio jūrų laivyno laivai, o tai, anot karinių ekspertų, yra gąsdinimo būdas.
Santykiai su Kinija
Viena iš pagrindinių temų prieš atidžiai stebimą balsavimą Taivane – kaip kandidatai į prezidentus tvarkys santykius su Kinija.
23 mln. Taivano gyventojų dauguma pasisako už de facto nepriklausomos salos statuso išsaugojimą, todėl ateinančiuose rinkimuose dominuos būsto kainų, sveikatos priežiūros, užimtumo ir švietimo temos.
Taivano pareigūnai ne kartą reiškė susirūpinimą dėl kišimosi į rinkimus ir dezinformacijos, o rinkimams rengiamasi didėjant spaudimo kampanijai, kurią vykdo Pekinas.
Taibėjus yra pranešęs, kad gruodį buvo užfiksuoti keli Kinijos balionai, judantys per jautrią vidurio liniją, skiriančią Taivaną nuo Kinijos.
Ketvirtadienį paklaustas apie balionus, Pekino atstovas Wu Qianas atmetė kaltinimus dėl kišimosi.
Anot jo, Taibėjaus teiginiai yra „gerai pažįstami puslapiai iš jų senojo vadovėlio“, kuriuos vis daugiau žmonių Taivane perpranta.
Antradienį per televiziją pristatydamas savo idėjas DPP kandidatas Lai Ching-te pakartojo perspėjimus dėl Pekino kišimosi į rinkimus.
„Lengviau nusipirkti ar apgauti, nei apiplėšti“, – sakė Lai Chin-te, kaltindamas opozicinę Kuomintango (Gomindano, KMT) partiją, kad ši „skolinasi Kinijos galią, norėdama įgyti valdančiąją galią“.
Neoficiali Rusijos sąjungininkė
Daugumoje apklausų pirmauja valdančiosios partijos kandidatas Williamas Lai, o KMT kandidatas Hou Yu-ih (Hu Juji) siekia patraukti rinkėjus, kurie baiminasi karinio konflikto su Kinija, galinčio įtraukti Jungtines Valstijas ir sukelti didžiulius pasaulio ekonomikos sunkumus. Rinkimus jis yra pavadinęs pasirinkimu tarp karo ir taikos.
Ketvirtadienį Taibėjuje platintose pastarojo rinkimų kampanijos skrajutėse teigiama, kad jis nepritaria Taivano nepriklausomybei ir pritaria Pekino požiūriui, kad Taivanas yra Kinijos dalis.
Taivanas, ilgą laiką buvęs Azijos ir Europos kultūrų mozaika, 50 metų buvo Japonijos kolonija, kol 1945 metais buvo perduotas Chiang Kai-sheko (Čiang Kaišeko) Kinijos nacionalistų vyriausybei. KMT 1949 metais persikėlė į salą po to, kai Mao Zedongo (Mao Dzedongo) vadovaujama komunistų partija po žiauraus konflikto Kinijos žemyninėje dalyje, per kurį žuvo milijonai žmonių, perėmė valdžią.
Ketvirtadienį spaudos konferencijoje Wu Qianas pakartojo kaltinimus, kad JAV skatina Taivaną sąmoningai didinti įtampą su Kinija. Pekinas nepateikė jokių įrodymų, tačiau šis teiginys dera su tuo, kad Kinija save pristato kaip neoficialią Rusijos sąjungininkę, besipriešinančią ilgą laiką vyraujančiai Vakarų liberaliajai santvarkai ir pasisakančią už autoritarinį valdymą.
„Bet kokie bandymai panaudoti Taivaną Kinijai sulaikyti yra pasmerkti žlugti (...) Nepriklausomybės siekis karine jėga yra aklavietė“, – sakė kinų ministerijos atstovas.
Didžiausia pasaulyje kariuomenė
Taivanas, atsakydamas į Kinijos karinę ekspansiją, sustiprino savo laivyną, oro ir sausumos pajėgas. Drąsos Taivanui įpučia ir tai, jog JAV ir sąjungininkų pajėgos, išsidėsčiusios visame Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, gali greitai įsikišti.
Kinija turi didžiausią pasaulyje nuolatinę kariuomenę, kurioje tarnauja daugiau kaip 2 mln. karių, didžiausią karinį laivyną ir antrą pagal dydį po JAV metinį gynybos biudžetą.
Tačiau Kinijos gynybos ministro postas laisvas nuo tada, kai jį užėmęs Li Shangfu (Li Šangfu) rugpjūtį dingo iš akiračio, o spalį buvo oficialiai atleistas iš pareigų, nenurodant nei priežasčių, nei dabartinių aplinkybių.
Paslaptingas jo atleidimas, kartu su buvusio užsienio reikalų ministro Qin Gango (Čin Gango) atleidimu, sukėlė klausimų dėl paramos režimo viduje komunistų partijos lyderiui ir prezidentui Xi Jinpingui (Si Dzinpingui), kuris iš esmės ruošiasi valdyti iki gyvos galvos ir siekia pašalinti visus politinius oponentus.
Nors gynybos ministro postas tebėra laisvas, Xi Jinpingas pirmadienį paskyrė du naujai paaukštintus generolus į pagrindines karines vadovybes.
Wang Wenquanas (Vang Venkanas) eis Pietų teatro vadavietės, prižiūrinčios Kinijos operacijas itin ginčytinoje Pietų Kinijos jūroje, politinio komisaro pareigas.
Hu Zhongmingas (Hu Džongmingas) perims karinio jūrų laivyno vado pareigas, Kinijai siekiant įsitvirtinti kaip pasaulinei jūrų galybei, kad apsaugotų savo prekybos interesus, įtvirtintų savo kontrolę Pietų Kinijos jūroje ir Rytų Kinijos jūroje esančiose salose ir plėstų savo pasaulinius interesus, siekdama sumažinti JAV galią.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
