Kas žinoma apie berniuko žūtį Donbase, dėl ko vos neprasidėjo karas

Viename okupuotos Donecko teritorijos kaime po sprogimo žuvo 5-metis vaikas, o jo močiutė buvo sužeista. Incidentas sukėlė milžinišką rezonansą rusakalbėje žiniasklaidoje ir vos ne tapo Rusijos bei jos palaikomų smogikų pateisinimu „dideliam karui su Ukraina“. Tačiau šios tragedijos priežastys kelia klausimų abiem konflikto pusėms.

Informaciją apie žuvusį vaiką pirmoji balandžio 3-ąją paskelbė „DLR liaudies milicija“ – faktiškai sukarinta vietos teisėsaugos struktūra. Dėl įvykio iškart buvo apkaltintos Ukrainos ginkluotosios pajėgos: tariamai 59-osios britagados kariai panaudojo bepilotį, nešantį savadarbį sprogstamąjį užtaisą. Separatistų teigimu, šis bepilotis įskrido 12 kilometrų už fronto linijos į gyvenamąjį Aleksandrovskoje rajoną ir numetė bombą ant močiutės su vaiku.

Šį DLR milicininkų pranešimą iškart ėmėsi tiražuoti Rusijos informacinės agentūros, tyčia ar netyčia supainiojus su Aleksandrovkos gyvenviete (esančia prie pat fronto, ten neseniai tariamai buvo snaiperio nušautas vietos gyventojas). Maža to, vietos gyventojai socialiniuose tinkluose rašė, kad tariamas sprogimas buvo ne balandžio antrąją, o trečiąją. Vėliau šią informaciją patvirtino ir Rusijos tyrimų komitetas, atidaręs bylą dėl nusikaltimo svetimoje šalyje.

Vietos gyventojai socialiniuose tinkluose iš tiesų patvirtina, kad vaikas tą balandžio penktadienį žuvo dėl sprogimo, rašoma „Novosti Donbasa“. Tačiau tiksli priežastis nėra aiški. Kai kurie jų tvirtina, kad tikroji priežastis – senelio kieme rastas sprogmuo –  granata ar mina, likę dar nuo aktyvių karo veiksmų šiame rajone 2014-2015 metais. Žuvusiojo vaiko tėvas tvirtino, kad senelis jokių sprogmenų kieme nesaugojo.

Pats pasakojimas apie 10-15 kilometrų nuo fronto linijos nutolusioje gyvenvietėje atsidūrusį Ukrainos kariuomenės bepilotį, kuris įtemptu šaliai metu numeta bombą ant taikių gyventojų namo ir nepastebėtas grįžta atgal, atrodo labai miglotai.

REKLAMA

Atstumas iki Aleksandrovskoje gyvenvietės nuo fronto linijos – 10-15 kilometrų. Paprastas dronas negalėtų ten nugabenti bombos. Reiškia, tai turėjo būti brangiai kainuojantis karinis bepilotis. Tačiau kam siųsti brangiai kainuojančią techniką į priešo užnugarį, kad paprasčiausiai numestų bombą ant gyvenamųjų namų, o ne ant kokio karinio štabo ar strateginio objekto? Į šį klausimą atsakymų kol kas nėra.

Ukrainos kariuomenės atstovai žiniasklaidai atsakė lakoniškai: „Ši informacija yra tos pusės provokacija prieš kariuomenę“.

Rusijos propaganda pradėjo savo puolimą

Jau kitą dieną po berniuko žūties Rusijos Dūmos vadovas Viačeslavas Volodinas pasiūlė Ukrainos išvijimo iš Europos Tarybos klausimą dėl šios tragedijos, o vienas iš pagrindinių šalies propagandininkų Vladimiras Solovjovas savo „YouTube“ laidoje skyrė incidentui nemažai dėmesio, pasikvietęs pakalbėti ir DLR vadovą Denisą Pušiliną.

Tuo pat metu pasirodė pirmieji pranešimai ir apie prie Krymo bei okupuotų Ukrainos teritorijų dislokuojamas Rusijos karines pajėgas.

Tačiau jau iki pirmadienio emocijos kiek atslūgo. Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams aiškino, kad Kremliuje neturima patikrintos informacijos apie vaiko žūtį Aleksandrovkoje, o D. Pušilinas, jau kalbėdamas „Rossija 24“ televizijai sakė: „Vyksta tyrimas. Mes nenorime paskubėti su vertinimais. Po to, kai bus atliktos visos ekspertizės, viskas bus paviešinta“. Kol kas, praėjus kelioms savaitėms, jokių ekspertizės duomenų pateikta nebuvo.

Vietos propagandinio portalo buvo pademonstruotas ir vaizdo įrašas iš tariamos tragedijos vietos, tačiau daugiau aiškumo jis nedavė. Pagrindinis akcentas buvo dedamas į artimųjų emocijas ir prakeiksmus, skirtus Ukrainos kariams.

Klausimų kelia ir tas faktas, kad iki šiol nėra ESBO stebėtojų ataskaitos apie rezonansinį įvykį Aleksandrovskoje. Tuo labiau, kad tragedija įvyko faktiškai užnugaryje, kur šiuo metu nevyksta aktyvūs karo veiksmai, o ir toje vietoje jau spėjo pabuvoti ir vietos žiniasklaidos atstovai.

REKLAMA

Sunku įvertinti, buvo ten dronas, ar nebuvo, o jeigu buvo, tai kam priklausė, bet ši istorija, kaip ir „ketvirčiuoto Slovjansko berniuko“ 2014-aisiais, gerokai prisidėjo prie to, kad padėtis Donbase dar labiau paaštrėtų.

Kovo pabaigoje – balandžio pradžioje staiga pasikeitė rusiškos žiniasklaidos retorika. Vėl kilo karingas tonas, Ukraina vėl aktyviai vaizduojama kaip fašistinė grėsmė ir šalis, kuri tariamai grasina puolamaisiais veiksmais prieš rusus Ukrainos rytuose. Kremliaus įkvėptos žiniasklaidos priemonės jau skelbia apie būtinybę „gelbėti rusus nuo banderininkų“, o Ukrainos leidinys „Antikor“, nagrinėdamas žuvusio penkiamečio istoriją rašo: „Žuvęs vaikas, kaip sakralinė plataus masto puolimo pradžios auka“.


Rašyti komentarą...
D
Dfghj
2021-04-16 20:03:06
Pranešti apie netinkamą komentarą
Tai yra vienas is beveik triju simtu vaiku zuvusiu nuo ukrajinos artilerijos apsaudymu ir niekas jo rusakalbej ziniasklaidoj labai neiskyre tik keista kad ukrajina apie jy parase nes apie likusius nutylejo
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (1)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų