2009 m. pranešimas apie gyventojų senėjimą: Europa sprendžia gyventojų senėjimo keliamus uždavinius, bet ekonomikos nuosmukis gali sutrukdyti.
Pastaraisiais mėnesiais Europos Sąjungos (ES) šalys savo ūkiams skyrė milijardus eurų, kad stabilizuotų finansų sistemą ir paskatintų augimą. Vyriausybės sutaria, kad išlaidos būtinos bandant įveikti giliausią per kelis pastaruosius dešimtmečius krizę. Bet dėl šių išlaidų padidėjo biudžeto deficitas, kurį kai kurios šalys jau buvo besumažinančios. Vis dėlto ekonomikos sutvarkymas itin svarbus, kad ES galėtų spręsti gyventojų senėjimo keliamus uždavinius.
Už ekonomikos reikalus atsakingo Europos Komisijos nario Joaquíno Almunia teigimu, spręsti senėjimo problemą nuosmukio metu lengva nebus. Tačiau jis mano, kad ši problema gali būti išspręsta įgyvendinus gerai parengtą politiką, kuri padėtų užtikrinti socialinių išlaidų veiksmingumą, didesnį našumą, geresnį švietimą ir didesnį užimtumą.
Komisijos dokumente dėl senėjimo ataskaitos teigiama, kad ekonomikai atsigavus ES vyriausybės visų pirma privalo mažinti biudžeto deficitą.
Po 50 metų visuomenė bus gerokai senesnė, bet tik vos didesnė. Numatoma, kad vidurinis amžius (šiuo metu maždaug 40 metų) padidės iki maždaug 48 metų, nes žmonės gyvena ilgiau, gimstamumas nedidelis, o migracija mažėja. Todėl, sumažėjus darbingo amžiaus gyventojų skaičiui, sumažės įplaukos ir padidės išlaidos pensijoms, sveikatos priežiūrai ir ilgalaikei pagyvenusių žmonių priežiūrai.
Viešųjų finansų padėtis bus sudėtinga, jei ES veiks taip, kaip dabar. Anot ataskaitos, iki 2060 m. išlaidos padidės vidutiniškai 4,7 proc. BVP, nes didės vyresnio amžiaus žmonių skaičius. Kiekvienam vyresniam nei 65 metų asmeniui teks tik du darbingo amžiaus (15–64 metų) žmonės, o ne keturi, kaip dabar.
Tai tik ES vidurkis. Gyventojų skaičiaus kitimo tendencijos visoje ES labai nevienodos: kai kuriose šalyse reikės skirti gerokai daugiau lėšų su amžiumi susijusioms išlaidoms, ypač pensijoms. Itin svarbūs bus ateinantys keleri metai – paskutiniai prieš masiškai išeinant į pensiją staigaus gimstamumo padidėjimo kartai. Ataskaitoje teigiama, kad galimybių dar yra.
Bet reikia daugiau pensijų ir kitų paramos pagyvenusiems žmonėms sistemų reformų bei siekti, kad vyresnio amžiaus žmonės dirbtų ilgiau. Ataskaitoje pažymima, kad tebedirba tik apie 50 proc. šešiasdešimtmečių.
