Po Rusijos smūgių Kyjive ukrainiečiai pradėjo statyti atsarginius tiltus
Ukraina pradėjo statyti naujus tiltus per Dnieprą Kyjive, penktadienį pranešė šalies transporto ministras. Karo niokojama Ukraina susiduria su vis intensyvesnėmis Rusijos atakomis prieš svarbiausią infrastruktūrą.
Maždaug tris milijonus gyventojų turinčios Ukrainos sostinės tiltai ne kartą buvo atakuoti Rusijos dronų. Dėl šių atakų tenka stabdyti eismą, o gyventojai įstringa didelėse automobilių spūstyse.
Ukrainos transporto ministras Mykola Kalašnykas sakė, kad vyriausybė pritarė „greitai alternatyvių tiltų per upes, įskaitant Dnieprą, statybai“.
„Iš viso planuojama įrengti 21 tiltą. Kyjive darbai jau pradėti, – penktadienį parlamentarams sakė M. Kalašnykas. – Pirmieji tiltai bus atidaryti kitų metų pradžioje.“
Ministras nepatikslino, kokio tipo tiltai statomi ir koks numatomas jų pralaidumas.
Naujausia Rusijos ataka, per kurią buvo apgadintas vienas iš penkių pagrindinių Kyjivo tiltų – Pietinis tiltas, įvyko antradienį. Dėl jos buvo sustabdytas automobilių eismas.
Ukrainos žiniasklaidos teigimu, penktadienį eismas buvo iš dalies atkurtas.
Kyjivo meras Vitalijus Klyčko anksčiau šį mėnesį interviu AFP sakė, kad miestas „bendradarbiauja su Atkūrimo agentūra, kuri ėmėsi užduoties blogiausiu atveju įrengti pontonines perkėlas“.
„Tačiau būkime atviri: pontoninės perkėlos negali visiškai pakeisti susisiekimo tiltais“, – pridūrė jis.
Rusijai – naujas Ukrainos smūgis: kirto „Iskander-M“ raketų paleidimo įrenginiui
Spalio 29 d. ir naktį į spalio 30-ąją Ukrainos gynybos pajėgos smogė taktinės raketų sistemos „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Rusijos Federacijos Kursko srityje, taip pat Rusijos kariuomenės šaudmenų sandėliams, logistikos objektams ir remonto padaliniams.
Grynkewichius: pagal PURL programą finansuojamos JAV ginkluotės tiekimas Ukrainai nevėluoja
JAV karinės įrangos tiekimas Ukrainai, kurį pagal Prioritetinių Ukrainos poreikių sąrašo (PURL) programą finansuoja Europos sąjungininkės, nevėluoja, antradienį Rygos pilyje žurnalistams pareiškė NATO pajėgų Europoje vyriausiasis vadas generolas Alexusas Grynkewichius.
Atsakydamas į klausimą apie oro gynybos sistemų „Patriot“ raketų tiekimą, galimą ginkluotės tiekimo pagal PURL programą vėlavimą ir raketų PAC-2 bei PAC-3 perdavimą iš trečiųjų šalių, JAV generolas paaiškino, kad visa į Europos sąjungininkių finansuojamus PURL paramos paketus įtraukta ginkluotė buvo pristatyta.
A. Grynkewichius teigė, kad viena siunta buvo pristatyta praėjusią savaitę, tačiau nenurodė pristatytų raketų skaičiaus ar tipų, pabrėždamas, kad tiekimas tęsiamas.
JAV generolas taip pat pabrėžė, kad JAV federalinė valdžia patvirtino visus jai pateiktus prašymus dėl ginkluotės perdavimo Ukrainai iš trečiųjų šalių.
A. Grynkewichius paaiškino, kad su keliomis sąjungininkėmis toliau dirbama dėl papildomo ginkluotės perdavimo, taip pat sprendžiama, kokia ginkluotė bus įtraukta į kitus PURL paramos paketus.
Kaip skelbta anksčiau, PURL yra NATO koordinuojama iniciatyva, pagal kurią sąjungininkės ir partnerės finansuoja iš JAV perkamą ir Ukrainai tiekiamą ginkluotę.
Spalį kelios Vakarų žiniasklaidos priemonės, remdamosi šaltiniais, pranešė, kad JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija grasino blokuoti karinės pagalbos Ukrainai programą PURL, siekdama priversti Kyjivą nutraukti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas.
Spalį NATO generalinis sekretorius Markas Rutte paaiškino, kad vadovaujant JAV prezidentui Donaldui Trumpui Jungtinės Valstijos iš esmės nutraukė neatlygintiną ginkluotės tiekimą Ukrainai, tačiau ir toliau dalijasi žvalgybine informacija su Kyjivu.
Putino pakalikas pasiuntė žinutę Europai: derybose jums vietos prie stalo nėra
Planuojamų trišalių derybų Abu Dabyje tema esą bus Rusijos ir Ukrainos saugumas pasibaigus karo veiksmams. Kaip praneša „RBC-Ukraine“, apie tai pareiškė Rusijos diktatoriaus padėjėjas Jurijus Ušakovas.
Iš Rusijos okupuoto nuniokoto Ukrainos Oleškų miesto pradedama evakuacija
Rusijos ir Ukrainos pareigūnai pranešė, kad penktadienį, tarpininkaujant JAV pasiekus ugnies nutraukimą, pradėta įstrigusių gyventojų evakuacija iš Rusijos okupuoto nuniokoto pafrontės Oleškų miesto.
„Evakuacija ir humanitarinės pagalbos dalijimas jau prasidėjo“, – socialiniuose tinkluose teigė Ukrainos derybininkas Davidas Arachamija, o Rusijos žmogaus teisių ombudsmenė Jana Lantratova paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti autobusų laukiančios žmonių grupės.
Ukrainos ministras pirmininkas Serhijus Koreckis nurodė, kad į Kyjivo kontroliuojamas Ukrainos dalis bus išgabenti 527 žmonės, o J. Lantratova teigė, kad neįvardytas skaičius kitų asmenų išvyks į Rusiją.
Lubinecas: per pastarąsias 75 valandas paliaubų pažeidimų Oleškuose neužfiksuota
Per pastarąsias 75 valandas nė viena pusė nepažeidė paliaubų Oleškuose, pareiškė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Apie tai jis pranešė per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos žmogaus teisių komisare Jana Lantratova, remdamasi Ukrainos ombudsmeno kanalu platformoje „Telegram“ skelbia naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Pirmiausia norėčiau pabrėžti, kad paliaubos tarp Ukrainos ir Rusijos galioja jau 75 valandas. Ypač dėkojame žmonėms, kurie padeda įgyvendinti paliaubas ir stebi, kaip jų laikomasi. Paliaubų nė karto nepažeidė nė viena pusė“, – sakė jis.
D. Lubinecas pabrėžė, kad tai pirmas kartas nuo 2022 m., kai tokiame ilgame fronto ruože paskelbtų paliaubų laikomasi taip ilgai.
Ombudsmeno teigimu, abi pusės tikisi, kad organizuojant humanitarinę misiją Oleškuose sukurtą mechanizmą bus galima panaudoti ir ateityje. Jis pridūrė, kad Rusijos ir Ukrainos pusės jau pasiekė visišką tarpusavio supratimą ir susitarė dėti visas pastangas šiai iniciatyvai įgyvendinti.
Kaip skelbta anksčiau, JAV pirmoji ponia Melania Trump pareiškė pasiekusi Rusijos ir Ukrainos susitarimą dėl vietinių paliaubų, taikomų tik Rusijos okupuotam Oleškų miestui Chersono srityje.
Baltųjų rūmų spaudos tarnybos duomenimis, šalys susitarė laikinai nutraukti visus karinius veiksmus Oleškuose, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą ir pasirengti civilių gyventojų evakuacijai sutartu saugiu koridoriumi.
Paliaubos Oleškų apylinkėse turėtų galioti nuo spalio 27 d. iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val.
Ar Putinas pakeltų ragelį, jei paskambintų Zelenskis? Kremlius pateikė savo atsakymą
Rusijos vadovo spaudos sekretorius Dmitrijus Peskovas pažymėjo, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs kalbėtis su visais lyderiais. Tačiau kol kas Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis jam neskambino. Vaizdo įrašą, kuriame bendraujama su D. Peskovu, „Telegram“ paskyroje paskelbė Kremliaus žurnalistu vadinamas Aleksandras Junaševas.
Pirmiausia D. Peskovo buvo paklausta, kaip Kremlius reaguotų, jeigu paskambintų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas arba Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas.
Pasak Rusijos vadovo spaudos sekretoriaus, V. Putinas yra pasirengęs pasikalbėti su Prancūzijos ir Vokietijos lyderiais.
„Jis taip pat pakels ragelį. Jis atviras dialogui su visais“, – sakė D. Peskovas.
Kartu spaudos sekretoriaus buvo paklausta, kaip būtų, jeigu Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paskambintų V. Putinui.
„Kol kas niekas neskambino“, – atsakė D. Peskovas.
Nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ paskelbė nutraukiantis veiklą
Nepriklausomas Rusijos laikraštis „Novaja gazeta“ penktadienį paskelbė nutraukiantis veiklą dėl valdžios spaudimo.
„Laikraštis „Novaja gazeta“ nustoja egzistuoti. Rusijos valdžia – Rusijos specialiosios tarnybos – privertė redakciją nutraukti darbą“, – sakoma „YouTube“ platformoje paskelbtame vyriausiojo redaktoriaus Sergejaus Sokolovo pareiškime.
Po Rusijos smūgio Iziume iš griuvėsių ištraukti keturių žmonių kūnai
Gelbėtojai iš pastato griuvėsių Iziume, Charkivo srityje, ištraukė keturių žmonių kūnus, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Iziumo miesto karinė administracija.
„Naujausia informacija apie smūgį iš oro Iziumo miestui. Per paieškos ir gelbėjimo operaciją kol kas patvirtinta keturių civilių gyventojų žūtis“, – sakoma pranešime.
Sužeista 14 žmonių. Smūgio vietoje tebevyksta gelbėjimo darbai. Pirminiais duomenimis, po griuvėsiais dar gali būti vienas žmogus, pridūrė miesto administracija.
Anksčiau pranešta, kad spalio 29 d. Rusijos pajėgos smogė Iziumui aviacinėmis bombomis. Per ataką iš dalies sugriauti pirmieji penki pastato aukštai. Pirminiais duomenimis, žuvo 55 metų moteris, 14 žmonių buvo sužeisti. Iš griuvėsių išgelbėti du žmonės. Prokuratūros duomenimis, Rusijos pajėgos panaudojo aviacinę bombą FAB-500 su UMPK planiravimo moduliu.
Per Rusijos smūgius Kyjive žuvo žmogus ir dar vienas buvo sužeistas
Per Rusijos balistinių raketų ir dronų atakas, prasidėjusias ketvirtadienio vakarą, Kyjive žuvo vienas žmogus, dar vienas buvo sužeistas, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Kyjivo miesto karinė administracija.
Per atakas nukentėjo du sostinės rajonai.
Darnycios rajone dėl Rusijos atakos kilo gaisras negyvenamoje teritorijoje. Jis buvo užgesintas.
Dnipro rajone per ataką apgadinti gyvenamieji namai. Sugriauta dalis parduotuvės pastato, kilo gaisras. Vėliau jis buvo užgesintas. Kitoje vietoje išdužo degalinės langai, apgadinti netoliese stovėję automobiliai.
Kyjivo policija pranešė, kad Dnipro rajone žuvo vyras ir buvo sužeistas gyvenamųjų namų komplekso 35 metų gyventojas.
Per atakas apgadinti daugiabučiai, automobiliai, degalinė, restoranas, gydymo įstaiga ir sandėlis.
Iš Zelenskio – pasiūlymas Putinui
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis perdavė Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, kad yra pasirengęs teritorijų klausimą aptarti asmeniškai su juo susitikęs, duodamas interviu Suomijos laikraščiui „Helsingin Sanomat“ sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
Suomijos prezidentas Alexanderis Stubbas ir Norvegijos ministras pirmininkas Jonas Gahr Store šią V. Zelenskio poziciją V. Putinui perdavė per spalio 27 d. vykusį telefoninį pokalbį.
A. Sybiha teigė, kad Europos lyderiai šį pokalbį inicijavo suderinę veiksmus su Kyjivu. Pagrindinis jo tikslas buvo perduoti Ukrainos žinią: be pasiūlymo surengti asmeninį abiejų šalių vadovų susitikimą, Ukraina taip pat paragino skelbti paliaubas.
„Norime šio susitikimo ir esame jam pasirengę. Tikėtina, kad tik Zelenskio ir Putino susitikimas gali pakeisti derybų eigą. Zelenskis pasirengęs aptarti sudėtingiausius ir jautriausius klausimus, įskaitant teritorijų klausimą“, – sakė A. Sybiha.
Anksčiau Suomijos prezidento kanceliarija buvo pranešusi, kad pokalbio tikslas – „tiesiogiai perduoti prezidentui Putinui Ukrainos poziciją dėl būsimų taikos derybų Abu Dabyje“. Daugiau informacijos Helsinkis nepateikė.
V. Putino pokalbis su A. Stubbu ir J. G. Store buvo pirmasis jo kontaktas su Ukrainą remiančiais Europos lyderiais nuo 2025 m. liepos, kai jis kalbėjosi su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Ukrainos oro gynyba per naktį numušė tris raketas ir neutralizavo 96 Rusijos dronus
Ukrainos oro gynybos pajėgos spalio 30-osios naktį neutralizavo tris Rusijos raketas ir 96 dronus. Smūgiai suduoti 17-oje vietų, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Ukrainos karinės oro pajėgos.
Kariuomenės duomenimis, nuo ketvirtadienio 18 val. Rusijos pajėgos puolė Ukrainą balistinėmis raketomis „Iskander-M“/S-400/KN-23, keturiomis valdomomis iš oro paleidžiamomis raketomis Ch-59/69 ir 113 kovinių dronų, įskaitant „Shahed“ tipo dronus (83 iš jų buvo su reaktyviniais varikliais), taip pat dronais „Gerbera“ ir imitaciniais dronais „Parodija“.
Balistinės raketos buvo paleistos iš Rusijos Voronežo, Kursko ir Briansko sričių, iš oro paleidžiamos raketos iššautos iš Belgorodo srities. Dronai buvo paleisti iš Oriolo, Kursko ir Šatalovo Rusijoje, taip pat iš Hvardiiskės laikinai okupuotame Kryme ir laikinai okupuotos Donecko teritorijos.
Pagrindiniai atakos taikiniai buvo Kyjivo, Poltavos ir Dnipropetrovsko sritys.
Pirminiais duomenimis, iki penktadienio 7.30 val. oro gynyba numušė arba neutralizavo 99 priešo oro taikinius: tris valdomas raketas Ch-59/69“ ir 96 dronus.
Per Rusijos atakas smūgiai suduoti 17-oje vietų, numuštų taikinių nuolaužos nukrito penkiose vietose. Ukrainos oro erdvėje vis dar buvo keli Rusijos koviniai dronai, oro gynybos operacija tęsėsi.
WSJ: po Trumpo spaudimo Ukraina priėmė sprendimą dėl smūgių Rusijai
Ukrainos kariuomenė laikinai nutraukė atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas (NPG) po kelias savaites trukusio JAV prezidento Donaldo Trumpo spaudimo. Neoficiali pauzė gali tęstis iki JAV kadencijos vidurio rinkimų pabaigos arba net ilgiau – iki lapkričio pabaigos. Apie tai, remdamasis su karinėmis operacijomis susipažinusiais šaltiniais, praneša „The Wall Street Journal“.
Rusijoje – nerami naktis: dronai atakavo naftos perdirbimo gamyklą, kilo gaisras
Naktį dronai atakavo Novokuibyševską Rusijos Samaros srityje. Po atakos vietinės naftos perdirbimo gamyklos (NPG), gaminančios degalus Rusijos aviacijai, teritorijoje kilo gaisras.
Ukrainoje mūšio lauke per pastarąją parą sunaikinta dar 1590 rusų karių
Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2026 m. spalio 30 d. rusų okupantų pajėgos Ukrainoje vykstančiame kare jau prarado maždaug 1, 586 500 karių, iš kurių 1 590 buvo sunaikinta arba išvesta iš rikiuotės vien per pastarąją parą.
Apie tai socialinių tinklų platformoje „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Be to, nuo plataus masto invazijos pradžios Ukrainos gynybos pajėgos jau sunaikino 12 450 priešo tankų (+1), 25 617 šarvuotųjų kovos mašinų (+3), 51 720 artilerijos sistemų (+21), 2 246 raketų paleidimo sistemas (+1), 1 728 oro gynybos sistemas (+1), 452 karo lėktuvus (+2), 356 sraigtasparnius, 3 039 antžemines robotų sistemas (+3), 588 998 nepilotuojamuosius orlaivius (+1 589), 5 140 sparnuotųjų raketų, 35 laivus / katerius, 2 povandeninius laivus, 168 274 transporto priemones ir kuro cisternas (+264), 4 860 specialios paskirties įrangos vienetų.
Duomenys apie priešo nuostolius yra nuolat tikslinami.
Lubinecas: keliai į Oleškus išminuoti, humanitarinis konvojus pasirengęs išvykti
Pasirengimas humanitarinei misijai Oleškuose artėja prie pabaigos: numatyti maršrutai išminuoti, o humanitarinės pagalbos konvojus suformuotas ir pasirengęs išvykti.
Apie tai socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas.
Tikimasi, kad humanitarinės pagalbos konvojus atvyks prie centrinės ligoninės, kur gyventojams bus suteikta visa būtina pagalba.
Norintys išvykti iš miesto gyventojai galės tai padaryti iki 14 val. Bus užtikrintos visos būtinos saugumo priemonės.
Humanitarinė pagalba bus pradėta dalyti po 14.30 val.
Pasak D. Lubineco, Ukrainos, Rusijos Federacijos ir Jungtinių Valstijų delegacijos susirinko koordinuoti tolesnių humanitarinės misijos veiksmų. Vietoje taip pat yra visų trijų šalių žurnalistų.
„Humanitarinę misiją vykdome kartu su Rusijos Federacijos žmogaus teisių įgaliotine Jana Lantratova, tarpininkaujant ir veiksmus koordinuojant JAV pirmajai poniai Melaniai Trump. Mūsų bendras tikslas – pristatyti humanitarinę pagalbą civiliams gyventojams ir sudaryti sąlygas visiems norintiesiems saugiai išvykti iš miesto“, – sakė ombudsmenas.
D. Lubinecas padėkojo M. Trump už asmeninį dėmesį, tarpininkavimą ir koordinavimo pastangas, kurios leido pasiekti svarbius humanitarinius susitarimus.
„Toliau bendradarbiaujame su J. Lantratova, kad šie susitarimai būtų įgyvendinti. Mūsų nekintamas prioritetas – civilių gyventojų gyvybė ir saugumas“, – pabrėžė ombudsmenas.
Kaip anksčiau pranešė naujienų agentūra „Ukrinform“, JAV pirmoji ponia Melania Trump pareiškė pasiekusi susitarimą dėl vietinių Rusijos ir Ukrainos paliaubų, galiojančių tik Rusijos okupuotame Chersono srities Oleškų mieste.
Baltųjų rūmų spaudos tarnybos duomenimis, šalys susitarė laikinai sustabdyti visus karinius veiksmus Oleškuose, kad būtų galima pristatyti humanitarinę pagalbą ir pasirengti civilių gyventojų evakuacijai sutartu saugiu koridoriumi.
Paliaubos Oleškų apylinkėse galios nuo spalio 27 d. iki sekmadienio, lapkričio 1 d., 22.59 val.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė nežinantis, kuria kryptimi žmonės pasirinks evakuotis iš Oleškų, tačiau suprantantis, kad jiems būtų lengviau vykti gilyn į laikinai Rusijos okupuotą teritoriją.
Vis dėlto, pasak jo, daugelis žmonių nori grįžti į Ukrainos vyriausybės kontroliuojamą teritoriją.
Ukrainos Helsinkio žmogaus teisių sąjungos vykdomasis direktorius Oleksandras Pavličenka pažymėjo, kad Rusija suinteresuota išlaikyti dalį gyventojų Oleškuose, nes tai leistų okupacinėms pajėgoms naudoti juos kaip gyvuosius skydus prieš Ukrainos pajėgas.
Ketvirtadienį, spalio 29 d., Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinio Dmytro Lubineco vadovaujama delegacija išvyko į laikinai okupuotus Oleškus stebėti humanitarinės operacijos.
Po Rusijos atakų Dnipre ir jo apylinkėse be elektros liko per 350 tūkst. vartotojų
Po Rusijos atakų Dnipre ir aplinkinėse gyvenvietėse be elektros energijos liko daugiau kaip 350 tūkst. vartotojų.
Apie tai socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė Dnipropetrovsko srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
„Dieną priešas dar kartą atakavo Dniprą. Pirminiais duomenimis, mieste ir aplinkinėse gyvenvietėse be elektros liko daugiau kaip 350 tūkst. vartotojų“, – sakoma pranešime.
Energetikai jau dirba siekdami atkurti elektros tiekimą.
Vandentiekio ir nuotekų siurblinės perjungiamos prie atsarginių generatorių.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Rusijos pajėgos per dieną beveik 40 kartų atakavo Dnipropetrovsko sritį. Per šiuos išpuolius 14 žmonių žuvo, dar 18 buvo sužeista.
Rusijos užsienio reikalų ministras Lavrovas atvyko į JAV dalyvauti G20 susitikime
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas atvyko į Jungtines Valstijas, kur dalyvaus Atlantoje vyksiančiame Didžiojo dvidešimtuko (G20) užsienio reikalų ministrų susitikime, penktadienį pranešė valstybinė naujienų agentūra TASS.
Dvi dienas truksiantis didžiųjų pasaulio ekonomikų atstovų susitikimas vyksta tuo metu, kai pastangos išspręsti įvairius konfliktus – nuo JAV karo su Iranu iki karo Ukrainoje – yra įstrigusios, o naftos kainos vis dar yra aukštos.
Užsienio reikalų ministrų derybos Džordžijos valstijos Atlantos mieste taip pat vyksta likus vos kelioms dienoms iki svarbių JAV kadencijos vidurio rinkimų. Jos padės pasirengti gruodį Majamyje, prezidentui Donaldui Trumpui priklausančiame Doralo kurorte, vyksiančiam G20 lyderių aukščiausiojo lygio susitikimui.
Maskva ketvirtadienį pranešė, kad S. Lavrovas savo kalboje pasisakys prieš tarptautines sankcijas. Susitikimas vyksta prieš naujas Maskvos, Kyjivo ir Vašingtono pareigūnų derybas, kuriomis bus siekiama susitarti dėl karo Ukrainoje užbaigimo.
Zaporižios AE – pavojingas incidentas: žuvo darbuotojas, TATENA siunčia perspėjimą
Per drono ataką žuvo Rusijos okupuotos Zaporižios atominės elektrinės Ukrainoje darbuotojas, ketvirtadienį vakare pranešė Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA).
Žuvusysis, kaip pranešama, dirbo suvirintoju elektrinės centriniame remonto ceche, socialiniame tinkle „X“ nurodė TATENA.
TATENA generalinis direktorius Rafaelis Grossi pareiškė, kad bet kokie išpuoliai prieš atominės elektrinės darbuotojus yra nepriimtini. Jis paragino kariaujančias šalis elgtis kuo santūriau, kad būtų išvengta branduolinės avarijos pavojaus.
TATENA daugiau informacijos apie išpuolį nepateikė, be kita ko nenurodydama, ar jį surengė Rusijos, ar Ukrainos pajėgos.
Šešis reaktorius turinti Zaporižios atominė elektrinė yra didžiausia Europoje. Netrukus po plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios ją užėmė Rusijos pajėgos, o nuo tada elektrinė ne kartą buvo apšaudyta.
Elektrinės reaktoriai yra sustabdyti, tačiau juos ir toliau būtina aušinti. Elektrinėje nuolat dirba TATENA ekspertų grupė, kuri stebi padėtį.
Per kitus ketvirtadienį Ukrainoje surengtus išpuolius žuvo mažiausiai 20 žmonių, įskaitant 14, kuriuos Dnipro geležinkelio stotyje pražudė rusų dronas.
Ketvirtadienį vakare Rusijos balistinėms raketoms smogus Kyjivui žuvo vienas žmogus, Černihive žuvo dvi penkiolikametės mergaitės, o Kremenčuke – trys žmonės.
Ukraina plataus masto Rusijos invazijai priešinasi nuo 2022 m. vasario.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
atkeršysime už 2 gražias Černihivo 15metes merginas!
Žiniasklaida: Rusijoje tyliai vykdoma mobilizacija, vyrai gaudomi net Maskvos gatvėse
Per beveik penkerius Rusijos karo prieš Ukrainą metus niekas taip nepakenkė Kremliaus kontrolei visuomenės nuomonei, kaip 2022 m. rugsėjį V. Putino pasirašytas įsakas dėl priverstinės 300 tūkst. žmonių mobilizacijos. Kaip rašo leidinys „Foreign Policy“, 2022 m. mobilizacijos pasekmės buvo tokios rimtos, kad daugelis priėjo prie išvados, jog V. Putinui tokio žingsnio pakartojimas būtų pernelyg didelė rizika.
Nuo parlamento rinkimų Rusijoje jau praėjo daugiau nei penkios savaitės, tačiau įsako dėl mobilizacijos vis dar nėra. Kremlius, žinoma, visą šį laiką neigė turintis tokių planų – „The Moscow Times“ skaičiavimais, per tris mėnesius iki rinkimų tai buvo padaryta 18 kartų.
Vis dėlto oficialaus paskelbimo nebuvimas anaiptol nereiškia, kad nauja mobilizacijos banga nevyksta, teigia leidinys.
„Tie, kurie laukia iškilmingo pareiškimo, po kurio prasidės masinis žmonių bėgimas prie sienos, greičiausiai nusivils – juk naujai mobilizacijai nereikia jokio papildomo įsako“, – rašoma straipsnyje.
Ankstesnė mobilizacija iš esmės niekada nesibaigė
2023 m. gegužę Rusijos Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad mobilizacijos laikotarpis trunka nuo jos paskelbimo momento iki tol, kol išleidžiamas įsakas dėl oficialios jos pabaigos. Tokio įsako nėra, o valstybė ir toliau priima teisės aktus, remdamasi šiuo statusu. Teisiniu požiūriu Rusija nepertraukiamos mobilizacijos būsenoje yra dar nuo 2022 m., todėl V. Putinui nereikia pasirašyti jokių naujų dokumentų.
Kartu Kremlius nejaučia tokio didelio gyvosios jėgos trūkumo, kad atsisakytų iki šiol rezultatų davusių metodų – finansinių paskatų ir tikslinio spaudimo – ir pereitų prie plataus masto visuotinio šaukimo.
Nepaisant to, kad Ukraina kiekvieną mėnesį fronte sunaikina 30–40 tūkst. Rusijos karių, savanorių verbavimo sistema veikia patirdama didelę įtampą, tačiau kol kas nestringa.
Valdžia pasitelkia prievartą ir grasinimus
Vis dėlto naujų žmonių pritraukimas neleidžia kompensuoti nuostolių mūšio lauke, todėl valdžia vis dažniau griebiasi prievartos.
Nuo birželio nepriklausoma Rusijos žiniasklaida fiksuoja vadinamuosius šaukiamojo amžiaus vyrų reidus: civiliais drabužiais vilkintys asmenys, važinėjantys automobiliais be skiriamųjų ženklų, gatvėse ar darbovietėse griebia vyrus ir veža juos į karinius komisariatus, kur šie spaudžiami pasirašyti sutartis dėl tarnybos kariuomenėje.
Tokie reidai daugiausia nukreipiami prieš vyrus iš neturtingų, atokių regionų, turinčius skolų, esančius tyrėjų akiratyje arba patekus į kitas pažeidžiamas situacijas, kuriomis galima pasinaudoti.
Ekspertai pažymi, kad prievarta greičiausiai nėra tiesiogiai koordinuojama iš Maskvos – centrinė valdžia tik nustato kiekvienam regionui karių verbavimo kvotas ir atsiriboja nuo tokių piktnaudžiavimo atvejų.
Gyventojų grupės, kurias paliečia tebesitęsianti mobilizacija, nuo 2022 m. beveik nepasikeitė. Tuomet tarp mobilizuotųjų neproporcingai daug buvo nacionalinių respublikų, tokių kaip Buriatija, Dagestanas, Tuva ir Jakutija, gyventojų.
Šiuose regionuose skurdas, didelis nedarbas, maži atlyginimai, kitų perspektyvų stoka ir už sutarties pasirašymą mokamos išmokos karinę tarnybą pavertė santykinai „patrauklia“ galimybe.
Dabartinė šaukiamojo amžiaus vyrų reidų banga vyksta pagal panašų scenarijų: ji apima neturtingus, atokius ir centrinės valdžios dėmesio stokojančius regionus, pavyzdžiui, Penzos sritį ar Udmurtiją.
Vis dėlto dabar šaukiamojo amžiaus vyrai stabdomi ir Maskvos gatvėse.
Tačiau, kaip pažymi leidinys, jei padėtis fronte smarkiai pablogėtų arba sumažėtų savanorių, pasirašančių sutartis dėl tarnybos kariuomenėje, skaičius, V. Putinas galėtų pasirašyti atitinkamą įsaką.
Tačiau tai būtų viešas pripažinimas, kad „tylioji“ sistema patyrė nesėkmę. Be to, toks sprendimas galėtų sukelti 2022 m. rugsėjį stebėtą šoką ir galbūt paskatinti masinį žmonių pasitraukimą iš šalies.