Svarbiausi įvykiai:
23:46 | V. Zelenskis įvardijo vieną iš pagrindinių tikslų šią žiemą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis įvardijo vieną iš pagrindinių tikslų, kurį bus bandoma įgyvendinti šią žiemą mūšio lauke.
Pasak V. Zelenskio, Ukrainos ginkluotosios pajėgos šią žiemą turi stengtis užkirsti kelią Rusijos kariuomenei perimti iniciatyvą mūšio lauke, taip pat leisti okupantų pajėgoms sustiprėti.
„Mūsų valstybės užduotis netgi dabar, šią žiemą, nepaisant to, kaip tai būtų sunku, yra parodyti galią ir neleisti priešui perimti iniciatyvos, neleisti jiems įsitvirtinti.
Dėkoju kiekvienam, kurių veiksmai tai leidžia užtikrinti vardan Ukrainos – mes turime galimybę žengti toliau“, – kalbėjo jis.
22:34 | Estijos žvalgybos atstovas: Rusija gali suintensyvinti puolamuosius veiksmus
Estijos gynybos pajėgų žvalgybos centras pateikė prognozę, kurioje sakoma, kad Rusija, nepaisydama patiriamų nuostolių fronte, artimiausiomis savaitėmis gali suintensyvinti puolamuosius veiksmus prieš Ukrainą.
Pasak žvalgybos atstovo, tokių veiksmų galimybę įrodo ir rusų karių persigrupavimas.
Ants Kiviselgas taip pat pažymėjo, kad nors fronto linijoje didelių pokyčių nėra, Rusijos vykdmų karinių operacijų prieš Ukrainą skaičius per savaitę padidėjo ketvirtadaliu.
Žvalgybinė informacija taip pat rodo, kad pagrindinė Rusijos puolimo kryptis išlieka Avdijivka, kur okupantai nuo tiesioginių kovų perėjo prie tolimosios ugnies panaudojimo mūšio lauke.
A. Kiviselgo teigimu, pastarasis veiksmas apsunkino ukrainiečių dalinių persigrupavimą, įskaitant ir gynybinių pozicijų sutvirtinimą.
21:44 | Bulgarija pasipriešino prezidento veto
Bulgarijos parlamentas atmetė prorusiškojo prezidento Rumeno Radevo veto dėl susitarimo dėl šarvuotų transporto priemonių perdavimo Ukrainai, rašo UNIAN.
Teigiama, kad 162 Bulgarijos deputatai balsavo už, o dar 55 buvo prieš.
20:59 | „The Wall Street Journal“: jei Ukraina ištvers, kontrpuolimą ji galėtų pradėti 2025 metais
Po nesėkmingo Ukrainos kontrpuolimo, taip pat vėluojančios Vakarų ginkluotės Ukraina buvo priversta pereiti prie gynybos tam, kad sustabdytų agresorę Rusiją. Dabar užsimenama, kada Ukraina galėtų būti pasirengusi pradėti naują kontrpuolimą dar kartą.
„The Wall Street Journal“ rašo, kad jeigu viskas klostysis tinkamai, Ukraina bus pajėgi surengti naują kontrpuolimą 2025 metų pavasarį.
Publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys į itin sudėtingą geopolitinę situaciją, kurioje šiuo metu atsidūrė Ukrainoje. Teigiama, kad nors buvo dedamos didelės viltys, kad Ukrainos kontrpuolimas bus sėkmingas, tačiau situacija fronte atskleidė kitą realybę – puolimas nepavyko
Be to, primenama ir apie politines rietenas JAV, kurios stabdo pagalbos perdavimą Ukrainai, taip pat Europos Sąjungos atstovų nesugebėjimą vieningai suteikti reikalingą karinę paramą Ukrainai bei Rusijos ekonominę padėtį karo sąlygomis.
„Darydama spaudimą Ukrainai, Rusija neparodo jokių ženklų, kurie rodytų, kad yra atsisakoma iškelto karinio tikslo užimti [Ukrainą]“, – rašoma publikacijoje.
Taip pat straipsnyje atkreipiamas dėmesys į neseniai paskelbtą Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą apie gynybinių įtvirtinimų statybas palei frontą.
Remiantis paviešintos publikacijos autorių teigimu, tai yra vienas iš įrodymų, kad karas Ukrainoje įžengė į naują etapą. Štai jeigu karinėsi invazijos pradžioje Ukrainos ginkluotosios pajėgos griebėsi manervinės gynybos taktikos, dabar persikeliama į tranšėjinį karą, kurį buvo galima matyti Donbase po 2014 metų.
„Dabar turime sau priminti, kad šis karas bus itin ilgas“, – žurnalistams teigė neįvardytas Europos diplomatas.
Vakarų analitikai svarsto, kad jei Ukrainai pavyks įveikti dabartinius sunkumus ir toliau aprūpinti karius, geriausiu atveju kiti metai taps Ukrainos kariuomenės atkūrimu. Taip pat iškeliama ir kita viltis, kad Rusijos pajėgos nusilips ir Kyjivo gynėjams pavyks pralaužti jų gynybines linijas, o tai galėtų reikšti, kad 2025 metais galėtų ir vėl bandoma surengti kontrpuolimą, jeigu pavyks išgyventi 2024 metus.
19:48 | Žiniasklaida: Rusija galimai pradėjo naują didelę karinę kampaniją prieš Ukrainą
Vakarų pareigūnai sako, kad Rusija galimai praėjusią naktį pradėjo naują didelę karinę kampaniją.
„SkyNews“ rašo, kad Rusijos karo laivai naktį paleido 19 ilgojo nuotolio raketų į skirtingus taikinius Ukrainos teritorijoje. Pranešta, kad per Rusijos surengtas atakas žuvo vienas žmogus, dar keletas buvo sužeisti, taip pat apgadintas pramoninis objektas.
Savo ruožtu Ukrainos pareigūnai skelbia, kad iš viso oro gynybos sistemos numušė 14 prieš paleistų raketų.
Tuo metu Vakarų pareigūnai mano, kad rusų atakos gali reikšti prasidėjusią naują, didelio masto karinę kampaniją. Visgi atkreipiamas dėmesys, kad nors buvo paleista beveik 19 raketų, tačiau atakos metu patirti nuostoliai buvo „minimalūs“.
„Per pastarąsias savaites atkreipėme dėmesį į tai, kad Rusija gali pradėti suplanuotą smūgių kampanija žiemos laikotarpiu, o pagrindiniai taikiniai – energetikos infrastruktūra“, – rašoma „SkyNews“ publikacijoje.
18:55 | Rusijoje pabrango maistas: kiaušinius pradėjo pardavinėti po vieną
Maskvoje dėl didėjančių kainų vištų kiaušiniai pradėti pardavinėti po vieną, skelbia rusų žiniasklaida.
„The Moscow Times“, remdamasi dar vienu leidiniu, rašo, kad didmiesčiuose, įskaitant ir Maskvą, veikiantis prekybos tinklas „Verny“ pradėjo kiaušinius pardavinėti atskirai.
Pastebima, kad kiek anksčiau kiaušiniai po vieną buvo pradėti pardavinėti Orenburge, Novosibirske ir Kryme.
„Rosstat“ duomenimis, spalio mėnesį mažmeninėje prekyboje kiaušiniai per metus pabrango 23,9 proc.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Rusijoje gamintojams ir produktų tiekėjams bus uždrausta 60 dienų didinti kainas daugiau kaip 30 proc., jeigu tam nebus ekonomiškai pagrįstų priežasčių.
Rusijos federalinė antimonopolinė tarnyba esą sudarys prekių sąrašą, kurių kainų dydžiai bus stebimi. Pastebima, kad į minėtą sąrašą gali būti įtraukiami būtiniausi produktai, pavyzdžiui, mėsa, pienas, kiaušiniai, duona, arbata.
17:20 | TOK leido rusams 2024 metų olimpinėse žaidynėse varžytis su neutralia vėliava
Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje.
Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK) pridūrė, kad šiuo metu tik aštuoni sportininkai iš Rusijos ir trys sportininkai iš Baltarusijos atitinka neutralių sportininkų reikalavimus.
Palyginimui, į kitų metų Paryžiaus olimpines žaidynes pateko daugiau nei 60 Ukrainos sportininkų.
TOK vykdomoji valdyba „nusprendė, kad individualūs neutralūs sportininkai, kurie įgijo kvalifikaciją pagal esamas tarptautinių federacijų kvalifikacijos sistemas turi teisę dalyvauti 2024 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse“.
Tačiau tik tuo atveju, jei jie atitinka griežtas sąlygas.
Be kita ko, nebus leidžiama dalyvauti sportininkų, turinčių Rusijos arba Baltarusijos pasą, komandoms.
Taip pat nebus įtraukti „sportininkai, kurie aktyviai remia karą“, taip pat „sportininkai, kurie yra sudarę sutartis su Rusijos ar Baltarusijos karinėmis ar nacionalinio saugumo tarnybomis“.
Be to, jokiame sporto renginyje ar susitikime būtų nerodoma šių Rusijos ar Baltarusijos vėliava, spalvos ar bet kokie kiti atpažinimo ženklai, negiedamas himnas.
„Į 2024 metų olimpines žaidynes Paryžiuje nebus kviečiami ar akredituojami jokie Rusijos ar Baltarusijos vyriausybės ar valstybės pareigūnai“, – teigė TOK.
16:17 | Navalnas pasiūlė rusams išeitį rinkimuose ir netikėtai „dingo“ kalėjime
Pastarąjį dešimtmetį bene vienintelė reali opozicija V. Putino režimui – A. Navalno komanda paskelbė pradėjusi kovą su V. Putino vienvaldyste ir bandysianti įkalbėti žmones „balsuoti už bet ką, bet ne už Putiną“.
Toks pagrindinis kitų metų tikslas įvardijamas, kaip vienintelė reali priemonė pasisakyti rinkimuose, kuriuose opozicijos kandidatams nesuteikiama netgi galimybė sudalyvauti.
„Be jokių abejonių, mūsų laukia rinkimų procedūros parodija. O galutiniai rezultatai, kaip įprasta, bus padirbti. Tačiau bet kokie rinkimai, net ir labiausiai iškreipti – tai yra abejonės iškėlimo laikas. Žmonės susimąsto apie tai, kas yra rinkimuose ir kam jis ten. Visų sąžiningų piliečių reikalas – visomis jėgomis atsakyti į šias abejones“, – skelbiama A. Navalno komandos pranešime.
A. Navalno artimieji gruodžio 8-ąją taip pat paskelbė, kad politikas jau trečią dieną neduoda jokių žinių iš kolonijos.
A. Navalnas netgi neprisijungė nuotoliniu būdu prie teismo posėdžio, ieškiniuose kolonijai, kurie turėjo vykti vakar. Tai jau trečioji diena, kuomet politikas „neišlenda į dienos šviesą“, skelbiama „Navalno komandos“ pranešime.
„Tai jau trečioji diena, kuomet mes nežinome, kas su Aleksejumi ir kur jis yra“, – skelbiama pranešime. Kalėjimų tarnybos atstovas vietos žiniasklaidą tikino, kad A. Navalno į teismo posėdį nepajungė dėl „techninio gedimo“ ir „elektros dingimo“. Pats teismo posėdis buvo nukeltas į gruodžio 22-ąją.
Patekti pas A. Navalną negali ir jo advokatas. Maža to, praėjusią savaitę A. Navalnas skundėsi, kad kalėjimo administracija konfiskavo jam skirtą advokato laišką. Kelis ankstesnius A. Navalno advokatus Rusijos teisėsauga sulaikė ir dabar jiems patiems gresia įkalinimas.
15:28 | Latvija įsigis 97,4 mln. eurų vertės priešlaivinių raketų sistemą
Latvija įsigis 105 mln. JAV dolerių (97,4 mln. eurų) vertės priešlaivinių raketų sistemą „Naval Strike Missile“ (NSM), kurios didžiąją dalį finansuos Jungtinės Valstijos.
Penktadienį gynybos ministras Andris Sprūdas ir JAV ambasadorius Latvijoje Christopheris Robinsonas paskelbė apie JAV bendrovės „Raytheon“ ir Norvegijos įmonės „Kongsberg“ sudarytą susitarimą dėl NSM sistemos tiekimo.
JAV teikia didelę paramą įsigyjant prieštankinę raketų sistemą, bendrai finansuodama 70 proc. kainos, o 30 proc. mokės Latvija.
NSM yra raketų sistema, galinti smogti taikiniams jūroje ir ant žemės 185 kilometrų atstumu. Šią raketų sistemą naudoja tokios NATO narės kaip JAV, Lenkija, Vokietija, Norvegija, Rumunija, Jungtinė Karalystė, Kanada ir Nyderlandai.
Planuojama, kad ši raketų sistema Latvijai bus pradėta tiekti 2027 metais.
Anksčiau pranešta, kad pernai balandį Saeima pritarė Gynybos finansavimo įstatymo pataisoms, numatančioms laipsnišką krašto apsaugos finansavimo didinimą iki 2,5 proc. BVP iki 2025 metų.
15:00 | R. T. Erdoganas Švedijos siekį įstoti į NATO sieja su F-16 pardavimu Ankarai
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį iškėlė sąlygą, kad Ankara ratifikuos įstrigusią Švedijos paraišką dėl narystės NATO, jei JAV Kongresas tuo pat metu patvirtins turkų prašymą dėl naikintuvų F-16.
Švedija ir Suomija, reaguodamos į praėjusiais metais Rusijos pradėtą invaziją į Ukrainą, atsisakė dešimtmečius trukusio karinio neprisijungimo principo ir siekė įgauti JAV vadovaujamo karinio aljanso teikiamą apsaugą.
13:33 | V. Putinas paskelbė dalyvausiąs Rusijos prezidento rinkimuose
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskelbė, kad dalyvaus kitąmet vyksiančiuose valstybės vadovo rinkimuose.
Apie tai pranešė rusų žiniasklaida.
Rinkimai vyks kovo 17 dieną.
12:42 | Rusija stiprina gynybinius įtvirtinimus ir telkia rezervus pietuose
Chersono regione Rusijos karinės pajėgos stiprina gynybinių įtvirtinimų infrastruktūrą ir telkia rezervus, praneša Ukrainos pietinių gynybos pajėgų spaudos tarnyba.
„Padidintas stebėjimo postų ir šaudymo pozicijų skaičius, toliau daromas spaudimas dešiniajame krante apšaudant artilerijos pabūklais, priešas intensyviau naudoja bepiločius orlaivius“, – teigia kariškiai.
Tuo pat metu puolamųjų grupių formavimosi požymių nėra, ukrainiečių gynėjai laikosi pozicijų kairiajame Dnipro krante, tęsia kontrataką, apšaudo Rusijos pozicijas, rašo „UNIAN“.
11:08 | Medvedevas: tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo grėsmė dabar yra didžiausia nuo Šaltojo karo laikų
Rusijos saugumo tarybos vicepirmininkas, buvęs šalies ilgametis premjeras ir Vladimiro Putino patikėtinis Dmitrijus Medvedevas pareiškė, kad karo tarp Rusijos ir NATO tikimybė dabar yra didžiausia nuo Karibų krizės laikų.
„Tiesioginio Rusijos ir NATO susidūrimo grėsmė, nuo pat Karibų krizės, niekuomet nebuvo tokia didelė, kokia yra dabar“, – pareiškė jis savo „Telegram“ paskyroje.
Apie artėjančią eilinę apokalipsę D. Medvedevas prabilo komentuodamas JAV Kongreso batalijas dėl pinigų Ukrainai skyrimo. Šią savaitę JAV kongresmenai atmetė J. Bideno administracijos skatinamą priimti bendrą Ukrainos, Izraelio ir Taivano pagalbos paketą.
„Reuters“ šaltinių teigimu, Baltiesiems rūmams galų gale teko nusileisti migracijos pažabojimo klausimu ir taip užsitikrinti trūkstamų balsų dėl finansinės pagalbos Ukrainai skyrimo.
D. Medvedevas savo žinutėje, kurioje juodina JAV valdžią, pripažino tikįs, kad Baltieji rūmai gaus finansavimą Ukrainai. „Ne dabar, tai naujais metais“, – aiškino jis.
10:51 | Rusija apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis raketomis
Rusija apšaudė Ukrainą sparnuotosiomis raketomis, penktadienį pranešė pareigūnai. Pasak Ukrainos oro pajėgų atstovo Jurijaus Ihnato, per rytinę ataką iš viso paleista 19 sparnuotųjų raketų Ch-101/Ch-555.
14 raketų pavyko numušti Kyjivo ir Dnipropetrovsko srityse. Remiantis oro pajėgų pranešimu socialiniame tinkle „Telegram“, dalis raketų buvo nukreipta į infrastruktūros objektus Dnipropetrovsko srityje.
Per ataką Dnipropetrovsko regione žuvo vienas asmuo, dar keturi sužeisti, sakė vidaus reikalų ministras Ihoris Klymenka.
„Dnipropetrovsko sritis: priešas surengė raketinę ataką Pavlohrade, žuvo vienas žmogus. Dar keturi žmonės, preliminariais duomenimis, buvo sužeisti. Kyjivo sritis: dėl krintančių numuštų priešiškų taikinių nuolaužų yra informacijos apie žalą privatiems namams keliose regiono gyvenvietėse“, – sakė ministras.
Pasak pareigūnų, dar du žmonės sužeisti Charkive.
Kyjive apie aukas ar didesnę žalą nepranešama, sakė Kyjivo miesto administracijos vadovas Serhijus Popko. Jo teigimu, raketinę ataką rusai surengė po 79 dienų pertraukos.
10:33 | Kerčėje liepsnoja dujotiekis
Okupuotoje Kerčėje naktį užsiliepsnojo dujotiekis, vietos gyventojai praneša girdėję sprogimą, rašoma UNIAN.
Vietos okupacinė valdžia skelbia, kad dėl katilinės atjungimo nuo elektros tinklų be šilumos liko apie 30 tūkst. namų ūkių
10:09 | „Reuters“ šaltiniai: JAV valdžia išsprendė nesutarimus, uždegama žalia šviesa Ukrainai
JAV prezidento Joe Bideno administracija yra pasirengusi imtis griežtesnių migracinės politikos ir deportacijos priemonių, kad gautų trūkstamų respublikonų balsų Kongrese, leisiančių suteikti finansinę pagalbą Ukrainai, skelbia „Reuters“.
Baltieji rūmai turėtų sugriežtinti patikros standartus asmenims, kurie siekia gauti prieglobstį, ne tik leisti apsukti migrantus pasienyje, tačiau išvaryti juos ir iš visos JAV teritorijos, o taip pat gali sutikti, kad per trečiąsias šalis į JAV atvykę prieglobsčio prašytojai jo negautų.
09:37 | JAV sieks priversti Rusiją sėsti prie derybų stalo su Ukraina iki 2024-ųjų pabaigos
Vašingtonas sieks, kad Rusija turėtų pasirinkimą: sėsti derėtis su Ukraina arba susidurti su stipresne Ukraina, kuri jau turėtų galimybes remtis gamybiniais pajėgumais Europoje ir JAV, pareiškė Baltųjų rūmų atstovas J. Fineris.
Anot jo, derybų sąlygos turėtų būti grindžiamos JT Chartija Ukrainos suvereniteto ir teritorinio vientisumo požiūriu. Vašingtono tikslas – priversti Maskvą iki kitų metų pabaigos rinktis: arba sėsti prie derybų stalo, arba „turėti reikalų su stipresne Ukraina, kurią remia stipresnė JAV ir Europos pramoninė bazė, ir kuri turėtų daugiau galimybių puolimui“, sakė J. Feineris.
08:18 | D. Cameronas JAV Kongresui: patvirtinkite pagalbą Ukrainai
Jungtinės Karalystės užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas ketvirtadienį paragino Jungtinių Valstijų įstatymų leidėjus pritarti naujai paramai Ukrainai ir taip padėti finansuoti Kyjivo kovą su Rusijos pajėgomis.
„Aš nesijaudinu dėl Ukrainos žmonių stiprybės, vienybės, sutarimo ir drąsos [...]. Aš nerimauju, kad mes nepadarysime to, ką turime padaryti, – sakė D. Cameronas Aspeno saugumo forume JAV sostinėje. – Turime [...] suteikti jiems ginklų, ekonominę paramą, moralinę paramą, diplomatinę paramą ir, svarbiausia, karinę paramą, galinčią turėti įtakos.“
07:42 | Ukraina traukiniais gabena sunkvežimius per Lenkijos sieną, kad išvengtų blokados
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad bandydama apeiti jau mėnesį trunkančią Lenkijos vežėjų blokadą išbandė sunkvežimių gabenimą per Lenkijos sieną traukiniais.
Nuo lapkričio buvo paralyžiuotas sunkvežimių eismas keturiuose sienos perėjimo punktuose, nes lenkų vežėjai protestuoja reikalaudami sugrąžinti leidimus įvažiuoti į šalį jų konkurentams iš Ukrainos.
07:21 | Žiniasklaida: JAV kariuomenės vadas perspėjo Kongreso narius, kad siųs kariauti su Rusija jų vaikus
Įtakingas JAV žurnalistas Tuckeris Carlsonas paskelbė, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas perspėjo šalies kongresmenus, kad „siųs kariauti su Rusija jūsų sūnus, dėdes ir giminaičius“, jeigu nebus patvirtinta finansinė pagalba Ukrainai.
JAV gynybos departamentas ar L. Austino atstovai nepatvirtino šio respublikonus atvirai palaikančio ir dabartinę demokratų valdžią kritikuojančio T. Carlsono pareiškimo.
T. Carlsonas anksčiau buvo vienas autoritetingiausių JAV žurnalistų, tačiau 2023 m. buvo atleistas iš „Fox News“ televizijos, kur 7 metus vedė savo autorinę naujienų laidą. Oficiali atleidimo priežastis nebuvo nurodoma, tačiau Ch. tuckeris per savo karjerą televizijoje pasižymėjo nepatvirtintų sąmokslo teorijų skelbimu. Kai kurie jo pranešimai, pavyzdžiui, apie JAV Kapitolijaus šturmą, sulaukė daugiamilijoninių ieškinių.
The Biden administration is openly threatening Americans over Ukraine. In a classified briefing in the House yesterday, defense secretary Lloyd Austin informed members that if they don’t appropriate more money for Zelensky, “we’ll send your uncles, cousins and sons to fight… pic.twitter.com/BPKMEBW8TK
— Tucker Carlson (@TuckerCarlson) December 7, 2023
Neseniai Baltųjų Rūmų atstovas Johnas Kirby perspėjo, kad jeigu amerikiečiai neskirs numatytos pagalbos Ukrainai, tai vėliau už tai mokės savo krauju.
Ketvirtadienio vakarą dėl tos pačios grėsmės perspėjo ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras Davidas Cameronas. „Jei nesustabdysime Putino Ukrainoje, jis vėliau sugrįš pasiimti dar daugiau. Mes tai žinome. Ir kita kartą tai gali būti NATO sąjungininkė“, – kalbėjo D. Cameronas.
07:09 | Ukraina praneša, kad Charkivui smogė kelios rusų raketos
Ukrainos valdžia ketvirtadienio vakarą pranešė, kad kelios Rusijos raketos smogė Ukrainos rytuose esančiam Charkivo miestui, sužeidė vieną žmogų ir apgadino gyvenamuosius pastatus.
„Okupantai šešis kartus smogė Charkivui“, – „Telegram“ parašė to paties pavadinimo regiono karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas ir pridūrė, kad vienam žmogui buvo suteikta medicininė pagalba vietoje.
Pasak jo, nukentėjo Cholodnohorsko ir Ševčenkovskio rajonai, apgadinti gyvenamieji pastatai.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
