pagalba ukrainai

JAV Kongresas, nepaisant Atstovų Rūmų pirmininko Mike'o Johnsono pasipriešinimo, bando rasti planą „B“, kaip skirti karinę pagalbą Ukrainai. Kaip rašo „The Hill“, M. Johnsono pozicija kritikuojant pagalbą Ukrainai suartina jį su buvusiu JAV prezidentu Donaldu Trumpu ir daugeliu konservatorių Respublikonų partijoje. Tačiau didžioji dauguma Atstovų Rūmų įstatymų leidėjų perspėja, kad Rusijos pergalės atveju iškils grėsmė Europos demokratijai ir JAV nacionaliniam saugumui.

JAV senato nariai sekmadienį pristatė ilgai lauktą susitarimą, pagal kurį Ukrainai ir Izraeliui pagaliau būtų suteikta nauja milijardinė pagalba bei sugriežtinti JAV sienos kontrolės įstatymai, nors kol kas nėra aišku, ar jis taps įstatymu. Vadinamajame nacionalinio saugumo įstatymo projekte iš viso numatyta skirti 118,3 mlrd. JAV dolerių finansavimą – iš šios sumos 60 mlrd. JAV dolerių Baltųjų rūmų prašymu būtų skirta karo draskomai Ukrainai, o dar 14,1 mlrd.

Netylant įvairioms kalboms dėl ES pagalbos paketo Ukrainai patvirtinimo Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas akcentavo, kad Europa pavargo ne nuo Ukrainos, o nuo V. Orbano, kuris stabdo pagalbos procesą. Valstybėms vis dar nepavyksta sutarti dėl 50 mlrd. eurų per ketverius metus pagalbos paketo Ukrainai teikimo tvarkos. „Nėra jokios taip vadinamos nuovargio nuo Ukrainos problemos, yra nuovargio nuo Viktoro Orbano problema.

Ukrainos atstovas Europos Sąjungoje Vsevolodas Čensovas prognozuoja, jog Vengrija vasario 1-ąją vyksiančiame ES vadovų susitikime ir vėl bandys blokuoti ekonominę pagalbą Ukrainai. Tačiau ES turi net tris galimybes apeiti V. Orbano veto, pažymi diplomatas. Interviu „Forbes Ukraina“ V. Čensovas paaiškino, kad vienas iš tokių būdų numato atskiro fondo Ukrainai įkūrimą – atskiro, tačiau ES biudžeto rėmuose. Antrasis būdas – tai nebiudžetinis fondas, kur ES šalys pervestų savo indėlius.

Pagrindinis Kyjivo diplomatas Dmytro Kuleba savo „metiniame“ interviu „Kyiv Independent“ pažymėjo, kad Ukraina dar sulauks ES ir JAV pagalbos, tačiau kritikavo europiečių negebėjimą prisitaikyti prie karo realijų. 2023 m. Ukraina gavo įvairių naujų vakarietiškų ginklų, įskaitant tolimojo nuotolio raketas, tankus, priešlėktuvinės gynybos sistemas, ir užsitikrino taip trokštamų naikintuvų F-16 tiekimą.

JAV Senato demokratų ir respublikonų lyderiai antradienį sakė, kad Vašingtonas iki metų pabaigos negalės patvirtinti naujos pagalbos Ukrainai. „Derybose sprendžiant likusius klausimus, tikimės, kad jų pastangos sudarys sąlygas Senatui imtis greitų veiksmų [...] kitų metų pradžioje“, – sakoma bendrame demokrato Chucko Schumerio ir respublikono Mitcho McConnello pareiškime. „Šiemet likusį laiką Senato ir [prezidento Joe Bideno] administracijos derybos tęsis“, – sakoma jame.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis penktadienį patvirtino, kad Europos lyderiams nepavyko susitarti dėl biudžeto plano, į kurį būtų įtraukta pagalba Ukrainai, nes tam paprieštaravo viena narė, kaip manoma, Vengrija. Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas pareiškė vetuosiantis lėšas Ukrainai. EVT vadovas ir ES aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkas Ch. Michelis pareiškė, kad lyderiai grįš prie šio klausimo kitų metų pradžioje.

Olimpinių žaidynių vadovai penktadienį leido Rusijos ir Baltarusijos sportininkams varžytis su neutralia vėliava, išskyrus komandines varžybas, jei jie aktyviai neremia karo Ukrainoje. Tuo metu Vakarų pareigūnai prabilo, kad Rusija galimai jau pradėjo naują, didelio masto karinę kampaniją.

Rinkimuose Slovakijoje praėjusį savaitgalį laimėjo populistinė partija „Kursas – Slovakijos socialdemokratija“ (Smer-SD). Jos lyderis Robertas Ficas pasisako prieš karinę pagalbą Ukrainai ir sankcijas Rusijai. Ekspertai pripažįsta, kad tai silpnina Ukrainos užnugarį ir sąjungininkų vienybę, tačiau neturės kritinės svarbos.