Alena atvyko į Vilnių iš Odesos. Prieš karą ji 9 metus pardavinėjo medieną. Atvykusi į Lietuvą moteris nusprendė pradėti savo verslą.
„Po kelių nesėkmingų sušių užsakymų Lietuvoje supratome, kad namuose galime pasigaminti suktinukus, kurie mums patiktų ir kuriais galėtume mėgautis. Taigi nusprendėme įkurti savo verslą ir džiuginti savo klientus Vilniuje“, – kalba sušių baro savininkė Alena Podolina.
Balandžio mėnesį suši barui sukaks tik 3 mėnesiai.
„Vasario mėnesį beveik pasiekėme „nulinį“ tašką, o kovo mėnesį gavome pirmąjį pelną“, – sako Alena.
Tarp nuolatinių restorano svečių netrūksta ir vilniečių.
„Aš atradau šitą įstaigą visiškai atsitiktinai, todėl, kad, kai einu pro šalį, mėgstu paskaityti, o ypač mane domina, kokie pasikeitimai įvyksta mūsų mieste. Tai kadangi keliauju kas antrą dieną į darbą, tai pasižiūrėjau užrašą „sushi“ ir iš smalsumo užėjau, todėl, kad suvokiau, kad bus surišta kažkas su Ukraina“, – kalba klientė Jolanta.
Naujausiais Migracijos departamento duomenimis, Lietuvoje gyvena apie 73 tūkstančiai ukrainiečių pabėgėlių. Nauja darbo jėga teigiamai paveikė Lietuvos ekonomiką.
„Karo pabėgėliai iš Ukrainos leido šiek tiek sumažinti įtampą darbo rinkoje, bet, nepaisant to, mes turime itin žemą nedarbą, augantį užimtumą ir sparčiai, dviženkliais skaičiais augantį, darbo užmokestį“, – teigia Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Ukrainiečiai į Lietuvos darbo rinką įsiliejo tinkamu laiku – kai labai trūko darbo jėgos.
„Pagal tai, kur ukrainiečiai, į kokius sektorius įsidarbino, turėdami tokią prielaidą, kad jų produktyvumas yra panašus į kitų darbuotojų Lietuvos ekonomikoje, mes paskaičiavome, kad jų indėlis į pridėtinės vertės sukūrimą Lietuvoje galėjo siekti iki 400 mln. eurų. Tai reiškia, kad ukrainiečiai galėjo sukurti iki 1 proc. BVP“, – aiškina Lietuvos banko atstovė Vaiva Šečkutė.
Jei pasibaigus karui ukrainiečiai grįš namo, pasak Lietuvos banko, neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai nereikėtų tikėtis. Dėl to nerimauti nereikėtų.
„Visų pirma, įtampa darbo rinkoje slūgsta, taigi net daliai ukrainiečių išvykus galima tikėtis, kad įmonėms vis dėlto bus kiek lengviau rasti trūkstamų darbuotojų dabartinėje ekonominėje aplinkoje“, – kalba V. Šečkutė.
Lietuvos bankas taip pat remiasi užsienio pavyzdžiais. Esą migracijos tyrimai rodo, kad net ir pasibaigus karui ne visi pabėgėliai pasinaudoja galimybe grįžti namo.
„Aš tikrai nemanau, kad greitu metu būtų galima situacija, kad karo pabėgėliai iš Ukrainos dabar paliktų mūsų valstybę. Tai pasakius, net ir prieš karą, prisiminkime, transporto sektoriuje didžiąja dalimi dirbo žmonės iš trečiųjų šalių, tame tarpe ir iš Ukrainos“, – sako G. Šimkus.
Tačiau kiti ekonomistai nėra tokie optimistiški. Jų nuomone, jei ukrainiečiai grįžtų į tėvynę, Lietuvos verslas sudrebėtų.
„Tai būtų minusas Lietuvos įmonėms, tai faktas. Jei ukrainiečių pabėgėliai grįš į Ukrainą, Lietuvos įmonės automatiškai susidurs su darbuotojų trūkumu. Tai turi įtakos Lietuvos įmonių konkurencingumui, nes įmonės vis labiau didins darbo užmokestį ir turės ieškoti tam tikrų variantų, kaip padidinti efektyvumą“, – tvirtina ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Lietuva kol kas neplanuoja imtis jokių papildomų priemonių pabėgėliams šalyje išlaikyti.
„Papildomų priemonių ir buvo imtasi, kad palengvintų Ukrainos karo pabėgėlių įdarbinimą ir įtraukimą į darbo rinką. Tai nemanau, kad reikėtų dar kažkokių papildomų priemonių, juo labiau, kad, kaip matome, tas įtraukimas buvo efektyvus ir sėkmingas“, – tvirtina G. Šimkus.
Lietuvoje dirba 23 tūkstančiai pabėgėlių. 4 tūkstančiai yra registruoti kaip bedarbiai.
