Rusai naktį surengė išpuolį prieš bendrovės „Ukrnafta“ gamybos objektus ir gręžinį
Rusijos pajėgos jau trečią dieną iš eilės atakuoja įmonių grupei „Naftogaz“ priklausančius objektus – rugpjūčio 9-osios naktį dronai smogė bendrovės „Ukrnafta“ gamybos objektams ir gręžiniui.
Apie tai įmonių grupė „Naftogaz“ pranešė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Rusija surengė didelio masto ataką prieš įmonių grupės „Naftogaz“ objektus rytinėje, vakarinėje ir centrinėje Ukrainos dalyje“, – teigė bendrovė.
„Priešas toliau vykdo masinius smūgius įvairioms įmonių grupei „Naftogaz“ priklausančioms bendrovėms. Kalbant konkrečiai, rugpjūčio 9-osios naktį buvo surengtas masinis išpuolis prieš bendrovės „Ukrnafta“ gamybos objektus ir gręžinį“, – nurodoma pranešime.
Bendrovė pažymėjo, kad prieš gamybos infrastruktūrą buvo panaudota dešimtys kovinių dronų.
Objektai patyrė didelę žalą, o dalis įrangos buvo išvesta iš rikiuotės. Objekto veikla sustabdyta. Kaip pranešė įmonių grupė „Naftogaz“, dėl taikomų saugos priemonių nė vienas iš užpultų objektų darbuotojų nenukentėjo.
Rugpjūčio 7 ir 8 dienomis Rusijos dronų atakų taikiniu tapo septynios „Ukrnafta“ degalinės, įsikūrusios Dnipropetrovsko, Zaporižios ir Mykolajivo srityse. Vieno iš antskrydžių metu buvo sužeistas degalinės darbuotojas, kuris šiuo metu yra gydomas ligoninėje.
Be to, rugpjūčio 8 d. Rusijos pajėgos reaktyviniais dronais atakavo įmonių grupės „Naftogaz“ gamybos objektus centrinėje Ukrainoje. Antskrydžio metu įmonės darbuotojai buvo slėptuvėse. Užpultas objektas buvo smarkiai apgadintas.
„Per pastarąsias kelias dienas priešo atakos prieš naftos ir dujų infrastruktūrą tapo gerokai intensyvesnės. Akivaizdu, kad priešo tikslas – padaryti kuo didesnę žalą Ukrainos gamybos objektams ir kitai svarbiausiai infrastruktūrai, siekiant sutrukdyti pasirengimą šildymo sezonui. Mūsų prioritetas – išgelbėti žmonių gyvybes ir tęsti darbą net ir tokiomis sudėtingomis aplinkybėmis“, – sakė laikinasis įmonių grupės „Naftogaz“ generalinis direktorius Serhijus Fedorenka.
Kaip pranešė „Ukrinform“, nuo 2026 m. pradžios Rusija surengė 287 išpuolius prieš įmonių grupės „Naftogaz“ objektus – daugiau nei per visus 2025 m.
Po Rusijos atakos Vokietijos gamykla Žytomyro srityje sustabdė veiklą
Ukrainos Žytomyro srityje įsikūrusi Vokietijos kapitalo įmonė „Kromberg & Schubert Zhytomyr“ sekmadienį sustabdė veiklą po patirtos Rusijos atakos. Gamykloje dirba beveik 3 500 žmonių.
Šią žinią bendrovė paskelbė socialiniame tinkle „Facebook“.
„Per pastarąsias 24 valandas buvo atakuota „Kromberg & Schubert Zhytomyr“, jos gamybos įrenginiai ir infrastruktūra patyrė didelę žalą ir buvo smarkiai apgadinti. Tai 100 proc. vokiečių kapitalo civilinės paskirties gamybos įmonė, kuri Žytomyro srityje veikia jau 11 metų ir suteikia darbą maždaug 3 500 žmonių“, – teigiama pranešime.
Pasak bendrovės, nė vienas jos darbuotojas nuo atakos nenukentėjo. Dėl didelių nuostolių gamykla buvo priversta laikinai sustabdyti veiklą neribotam laikui.
„Galima veiklos atnaujinimo data paaiškės po to, kai bus užbaigtas techninis įvertinimas ir nustatytas visų būtinų atstatymo darbų mastas“, – pridūrė bendrovė „Kromberg & Schubert Zhytomyr“.
Gamykloje gaminamos transporto priemonėms skirtos elektros laidų sistemos, kurios tiekiamos gamintojams visame pasaulyje.
Kaip skelbia „Ukrinform“, per Rusijos naktį į sekmadienį įvykdytą išpuolį Žytomyro srityje buvo sužeisti trys žmonės.
Ukrainoje sunaikintas Pasaulio sveikatos organizacijos sandėlis su medicinos prekėmis
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) sandėlis, kuriame buvo laikomos medicinos prekės Ukrainos Dnipro mieste, buvo sunaikintas, sekmadienį pranešė PSO vadovas.
„Praėjusį penktadienį PSO humanitarinės pagalbos sandėlis Dnipre, Ukrainoje, buvo apšaudytas ir sunaikintas. Šiuo metu apie aukas nepranešama“, – socialiniame tinkle „X“ rašė Jungtinių Tautų (JT) sveikatos agentūros generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas (Tedrosas Adhanomas Gebrejesusas).
Jis teigė, kad anksčiau tą dieną vietoje lankėsi PSO darbuotojas ir vairuotojai, ir „komandai pavyko evakuoti 130 iš maždaug 300 palečių, jie paliko teritoriją prieš pat ataką“.
Pasak T. A. Ghebreyesuso, sandėlyje buvo laikomos humanitarinės medicinos atsargos, skirtos fronto linijos sveikatos priežiūros įstaigoms – pirmiausia PSO skubiosios pagalbos medicinos prekės.
PSO visame pasaulyje registruoja išpuolius prieš sveikatos priežiūros sistemą, tačiau pagal savo taisykles neįvardija atsakingų šalių.
Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai prasidėjo Rusijos invazija, organizacija Ukrainoje užfiksavo 3 148 išpuolius prieš sveikatos priežiūros sektorių; didžioji dauguma jų susijusi su smurtu naudojant sunkiuosius ginklus.
Iš šių atakų 2 567 buvo nukreiptos prieš įstaigas, 71 – prieš sandėlius, o 645 – prieš medicinos atsargas.
Iš viso per šias atakas žuvo 240 žmonių, o 1 055 buvo sužeisti.
„Negaliu pakankamai garsiai pasakyti: išpuoliai prieš sveikatos priežiūros sistemą PRIVALO BŪTI NUTRAUKTI. Priešingu atveju žmonės praranda gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą“, – sakė T. A. Ghebreyesusas.
„Net ir karai turi taisykles. Viena jų – sveikatos priežiūra privalo būti apsaugota!“ - teigė PSO vadovas.
Praėjusį mėnesį organizacija „Gydytojai be sienų“ (MSF) pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos „tyčine strategija naikinti sveikatos priežiūros sistemą“ Ukrainoje, dokumentuodama nuoseklų išpuolių pobūdį viso karo metu.
Rusija pradėjo „nesiliaujančias atakas prieš sveikatos priežiūros įstaigas ir medicinos personalą Ukrainoje“, nurodė medicinos humanitarinė organizacija.
Šie veiksmai „atrodo kaip tyčinė strategija sunaikinti sveikatos priežiūros sistemą ir kolektyviai nubausti gyventojus, o ne kaip atsitiktinė Rusijos invazijos pasekmė“, pažymėjo MSF.
Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios, kariaujančios šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių daugėja civilių aukų.
Moldovoje – galingas sprogimas: rastos drono nuolaužos
Pietryčių Moldovos miesto Štefan Vodės policija sekmadienį apie 13.20 val. vietos laiku gavo apie galingą sprogimą netoli Crocmaz kaimo.
Apie šį incidentą informavo vietos naujienų portalas „NewsMaker“.
Sprogimo vietoje kilo gaisras.
Preliminariais duomenimis, įvykio vietoje buvo rasti kovinio drono fragmentai.
Pasak policijos, nukentėjusių nebuvo.
Ukraina įsigis iš Turkijos senesnių JAV raketų ATACMS
Ukraina iš Turkijos įsigis JAV pagamintų artilerijos ginklų, įskaitant 70 raketų ATACMS ir 12 daugkartinio paleidimo raketų sistemų M270, pranešė Ukrainos karinių naujienų portalas „Militarnyi“.
Užsakyme numatyta daugiau nei 2,5 tūkst. 227 milimetrų artilerijos raketų su kasetiniais sprogmenimis, ir 47 tūkst. 203 milimetrų artilerijos sviedinių su kasetiniais sprogmenimis, teigiama šeštadienį paskelbtame pranešime.
Ši informacija paremta oficialiu JAV valstybės departamento pranešimu Kongresui dėl planuojamo perpardavimo. Pasak pranešimo, JAV administracija pritaria sandoriui, kurio vertė siekia 283 mln. dolerių.
Sutartis bus laikoma patvirtinta, jei per 30 dienų jai nepaprieštaraus Senatas ir Atstovų Rūmai. Turkija ketina parduoti Ukrainai senesnio modelio ginklus. Nuo Rusijos agresijos besiginantis Kyjivas galės jais sustiprinti savo ugnies galią.
Parduodamos raketos ATACMS yra M39 modelio, kurių veikimo nuotolis siekia 165 kilometrus. Jungtinės Valstijos jau yra tiekusios tokių trumpojo nuotolio raketų Ukrainai, bet ankstesnė Joe Bideno administracija delsė leisti jas naudoti prieš taikinius Rusijos teritorijoje.
Penki žuvusieji per naujus Rusijos ir Ukrainos smūgius
Per naktį iš šeštadienio į sekmadienį surengtus Rusijos smūgius Ukrainoje žuvo du žmonės, dešimtys buvo sužeisti.
Tuo pat metu Ukrainos surengta dronų ataka Belgorodo srityje Rusijoje nusinešė trijų žmonių gyvybes.
Praėjus daugiau nei ketveriems metams nuo plataus masto Rusijos puolimo Ukrainoje pradžios, abi kariaujančios šalys intensyvina tolimojo nuotolio smūgius, dėl kurių vis daugėja civilių aukų.
Rusija kliaujasi balistiniu teroru, socialiniuose tinkluose pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jis nurodė, kad šią savaitę į šalį buvo paleista 61 įvairaus tipo raketa.
„Reikia daugiau spaudimo, daugiau sankcijų Rusijai ir daugiau oro gynybos sistemų Ukrainai“, – sakė V. Zelenskis.
Du žmonės, žuvę per Rusijos drono smūgį, buvo didžiajame šiaurės rytų mieste Charkive. Ten taip pat buvo sunaikinti keturi gyvenamojo namo aukštai, nurodė prezidentas.
Pasak srities gubernatoriaus Oleho Synehubovo, sužeisti 23 žmonės. Jo pasidalintose nuotraukose matyti nuniokotas pastatas, kuriame darbavosi gelbėjimo tarnybos.
Ukrainos prezidento teigimu, naktį aštuoni žmonės buvo sužeisti ir Odesoje, kur smūgiai apgadino elektros tinklus, uostą bei gyvenamuosius namus.
V. Zelenskis pasmerkė dar vieną smūgį, nutaikytą į energetikos infrastruktūrą netoli prekybos centro Pavlohrade, Dniepropetrovsko srityje. Ten buvo sužeisti devyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai, informavo jis.
Socialiniuose tinkluose šeštadienio vakarą išplatintuose vaizduose, kurių AFP nepavyko patikrinti, matyti degančių pastatų vaizdai, panašu, komercinėje teritorijoje.
Rusijoje per Ukrainos drono ataką pasienio mieste Belgorode žuvo trys žmonės, pranešė laikinai einantis srities gubernatoriaus pareigas Aleksandras Šuvajevas.
Jo teigimu, sužeisti 25 žmonės, tarp jų – ketverių ir devynerių metų vaikai.
Užsidegė automobiliai, du daugiabučiai ir gyvenamasis namas, pranešė A. Šuvajevas.
Rusijos žiniasklaidos paskelbtame vaizdo įraše matyti naktį liepsnojantis daugiabutis, kurį stebi gatvės kitoje pusėje susirinkę gyventojai.
Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, šiemet konfliktas pareikalavo daugiau civilių aukų.
Prieš ketverius su puse metų pradėta Rusijos invazija tęsiasi, o taikos susitarimo perspektyvos išlieka miglotos.
Zelenskis prakalbo apie Putino planus: Kremlius nori įbauginti Europą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis mano, kad Vladimiras Putinas yra pasirengęs eskaluoti karą Ukrainoje, o savo planuojama masine rusų mobilizacija siekia daryti spaudimą Europai.
Neviešinamas planas pašaukti šimtus tūkstančių rusų į karinę tarnybą gali būti skirtas ne tik karui Ukrainoje, bet ir psichologiniam spaudimui Europos šalims daryti, interviu Ukrainos transliuotojams šeštadienį sakė V. Zelenskis.
„Kodėl? Kad parodyčiau, jog rudenį sutelksiu pusę milijono žmonių. Ir šį pusę milijono nebūtinai dislokuosiu vien Ukrainoje“, – paaiškino V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis teigė, kad Putinas ir toliau nerodo jokio noro užbaigti karą sąžiningomis sąlygomis.
„Užuot tą daręs, jis bando pasiekti bent simbolinių laimėjimų, kuriais galėtų pateisinti savo tautai milžiniškus nuostolius“, – sakė jis.
Ukrainai suintensyvinus dronų atakas prieš taikinius Rusijos gilumoje Rusijos kariuomenė netoli Maskvos įrengė tris oro gynybos žiedus.
„Be savo oro pajėgų, be visko kito, ką jie turi“, – sakė V. Zelenskis.
„Iš esmės jie saugo viską, ką naudoja mums pulti, puikiai žinodami, kad mes jiems atsilyginsime tuo pačiu“, – pabrėžė Ukrainos vadovas.
Pasak jo, kad sukurtų tokį skydą, Rusijos karinės pajėgos turėjo „sutelkti visas savo oro gynybos sistemas iš kiekvieno milžiniškos teritorijos kampelio“.
Kaip skelbta, liepos pabaigoje V. Zelenskis interviu portalui „Sky News“ teigė, kad, Ukrainos žvalgybos duomenimis, po Valstybės Dūmos rinkimų rugsėjį Kremliaus lyderis V. Putinas ketina vykdyti mobilizaciją ir planuoja pašaukti nuo 300 iki 500 tūkst. rusų.
Per rusų apšaudymą Charkive žuvo du gyventojai
Per Rusijos pajėgų smūgį į daugiabučius Charkivo miesto gyvenamajame rajone žuvo du žmonės, yra sužeistųjų.
Tai kanale „Telegram“ pranešė Charkivo meras Ihoras Terechovas.
„Saltivkos rajone užfiksuotas priešo smūgis. Remiantis preliminaria informacija, kuri dar tikrinama, priešas smogė į daugiabutį“, – sakė jis.
Vėliau I. Terechovas patvirtino, kad per ataką prieš gyvenamąjį pastatą buvo sugriauti 7–10 aukštai.
„Pranešta apie aukas – jų skaičius ir būklė šiuo metu tikslinami“, – sakė jis.
Vėliau buvo pranešta apie dar vieną smūgį Saltivkos rajone.
„Priešas smogė į gretimą daugiabutį – sąmoningai taikydamasis į gyvenamuosius pastatus. Būkite saugūs ir eikite į slėptuvę. Šiuo metu vertiname antrojo smūgio pasekmes“, – rašė I. Terechovas.
Pasak jo, žmonės liko įstrigę pastato viduje, o įvykio vietoje prasidėjo gelbėjimo operacija.
Tuo metu Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas pranešė, kad smūgių vietoje žuvo vienas žmogus.
„Pagal preliminarią informaciją, Saltivkos rajone žuvo vienas žmogus (...). Šiuo metu 13 žmonių kreipėsi medicininės pagalbos dėl priešo smūgių Saltivkos rajone. Visos skubiosios pagalbos tarnybos toliau dirba įvykio vietoje“, – sakė jis.
O. Syniehubovas pridūrė, kad trečias smūgis buvo nukreiptas į vieną iš rajono parkų.
Vėliau srities gubernatorius patikslino, kad buvo gauta informacija apie antrąjį žmogų, žuvusį Saltivkos rajone nuo priešo drono smūgio. Jis taip pat nurodė, kad dar vienas žmogus su sunkiais sužalojimais buvo paguldytas į ligoninę.
Ankstesniuose pranešimuose teigta, kad dronas su reaktyviniu varikliu smogė į gyvenamąjį rajoną Charkivo Kyjivo rajone.
Turkija tikisi, kad Egiptas prisijungs prie gynybos pakto
Turkijos užsienio reikalų ministras šeštadienį pareiškė besitikintis, kad Egiptas prisijungs prie bendro gynybos susitarimo su regiono partnerėmis. Šiuo susitarimu siekiama stabilizuoti padėtį regione, kurį krečia karas Artimuosiuose Rytuose.
Saudo Arabija, Turkija ir Pakistanas penktadienį pasirašė šį susitarimą, kilusį JAV ir Irano karo fone, kuris įtraukė aplinkines valstybes ir sutrikdė laivybą per Hormuzo sąsiaurį bei Raudonąją jūrą.
Karas sustiprino Iraną ir jo sąjungininkus husius Jemene, kurie abu yra atakavę Saudo Arabiją, o praėjusį mėnesį dronas smogė JAV turtui Egipto uoste prie Viduržemio jūros.
Turkijos užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ teigė tikintis, kad Egiptas prisijungs prie „Mekos bendros gynybos susitarimo“, vadindamas šią šalį „natūralia partnere visais klausimais“.
„Manau, kad kitame etape Egiptas taip pat bus tarp mūsų aljanse. Mes jau elgiamės vieni su kitais taip, lyg būtume aljanso nariai“, – sakė jis interviu metu.
„Yra keletas techninių klausimų. Kai jie bus išspręsti, nėra jokios priežasties, kodėl Egiptas negalėtų tapti šio susitarimo dalimi“, - teigė Turkijos atstovas.
H. Fidanas nurodė, kad susitarimas nėra nukreiptas prieš konkrečią šalį.
„Nėra jokios bendros grėsmės, kurią būtume įtraukę į rašytinį susitarimą“, – agentūros teigimu, sakė jis.
Pakistano užsienio reikalų ministerija penktadienį pranešė, kad šis paktas reiškia, jog ataka prieš bet kurią narę būtų laikoma ataka prieš visas, pridurdama, kad jis „skirtas stiprinti kolektyvinį atgrasymą“.
Minėtame interviu H. Fidanas sakė, kad susitarimas yra „svarbiausias žingsnis siekiant užtikrinti ilgalaikį stabilumą šiame regione“, ir užsiminė, kad aljansas gali plėstis.
„Pagal mūsų prezidento viziją, neturėtume apsiriboti trimis šalimis. Turėtume augti ir, jei reikia, po šiuo skėčiu suburti visas valstybes“, – teigė jis.
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje neteko 1 130 karių
Rusijos pajėgos praėjusią parą Ukrainoje prarado dar 1 130 kareivių, „Facebook“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Nuo 2022 metų vasario 24 iki 2026 metų rugpjūčio 9 dienos Rusijos kariuomenės nuostoliai Ukrainoje iš viso sudarė apie 1 mln. 457 tūkst. 740 karių (žuvusių ir sužeistųjų).
Be to, Ukrainos gynybos pajėgos iki šiol sunaikino 12 253 (+2 per praėjusią parą) priešo tankus, 25 103 (+4) šarvuotąsias kovos mašinas, 47 621 (+41) artilerijos sistemą, 2 013 (+4) daugkartinio raketų paleidimo įrenginių, 1 556 (+0) oro gynybos sistemas, 439 (+0) karo lėktuvus, 354 (+0) sraigtasparnius, 2 171 (+9) antžeminę robotų sistemą, 451 248 (+1 642) taktines bepiločių orlaivių sistemas, 5 007 (+0) sparnuotąsias raketas, 35 (+0) karo laivus / katerius, 2 (+0) povandeninius laivus, 131 775 (+358) automobilius ir degalų cisternas, 4 505(+0) specialiosios įrangos vienetus.
Duomenys dar tikslinami.
Kaip skelbiama, šeštadienį iki 22 val. fronto linijoje fiksuoti iš viso 142 susirėmimai tarp Ukrainos ir Rusijos pajėgų. Pokrovsko kryptimi ukrainiečių pajėgos neutralizavo daugiau kaip 50 rusų karių.
Turkija ragina Rusiją ir Ukrainą nutraukti smūgius Juodojoje jūroje
Po virtinės atakų prieš civilinius laivus Juodojoje jūroje Turkijos užsienio reikalų ministras šeštadienį paragino Rusiją ir Ukrainą paskelbti moratoriumą smūgiams šiame regione.
Hakanas Fidanas interviu Turkijos valstybinei naujienų agentūrai „Anadolu“ paragino „sukurti mechanizmą, leisiantį paskelbti moratoriumą“.
„Konfliktas išplito po visą Juodąją jūrą“, – sakė H. Fidanas.
„Iš pradžių jie taikėsi į uostus ir karinius laivus. Dabar jie puola visus komercinius laivus be jokios atskirties“, – pridūrė ministras.
Anot H. Fidano, tarp taikinių buvo ir Turkijai priklausantys arba su Turkijos vėliava plaukiojantys laivai.
Turkija dar antradienį pasmerkė diena anksčiau įvykdytas dronų atakas Juodojoje jūroje prieš du Turkijos civilinius laivus, per kurias buvo sužeisti keli įgulos nariai.
Rusija naktį atakavo Ukrainą: žuvo mažiausiai 3 žmonės
Ukrainos valdžios institucijos šeštadienį vėlai vakare pranešė, kad per rusų atakas prieš Ukrainos regionus žuvo mažiausiai trys gyventojai.
Dnipro srityje per rusų pajėgų surengtą artilerijos ir oro bombų ataką žuvo mažiausiai du žmonės, dar du buvo sužeisti, kanalo „Telegram“ paskelbė srities karinės administracijos vadovas Oleksandras Hanža.
Remiantis valdžios institucijų duomenimis, viename iš didžiausių Rytų Ukrainos miestų – Charkive – dronas pražudė 68 m. vyrą, sprogus puolamajam dronui buvo sunkiai sužeista 46 m. moteris.
Vakare keletas žmonių buvo sužeisti per Rusijos atakas Pavlohrado mieste rytų Ukrainoje.
Pasak O. Hanžos pranešimo „Telegram“, sužeisti devyni žmonės, tarp jų – keturi vaikai nuo trijų mėnesių iki šešerių metų. Iš pradžių nebuvo įmanoma savarankiškai patikrinti šių skaičių.
Per šiąnakt surengtus išpuolius balistinėmis raketomis ir atakos dronais prieš Odesą buvo sužeisti šeši žmonės, apgadinti gyvenamieji pastatai ir infrastruktūros objektai. Tai kanale „Telegram“ pranešė Odesos meras Serhijus Lysakas.
Per Rusijos oro smūgį Charkivo srities Iziumo mieste buvo sužeisti penki žmonės, apgriauti gyvenamieji pastatai, „Facebook“ paskyroje pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Syniehubovas. Pasak jo, rusai ant miesto numetė valdomąją bombą.
Rusija jau beveik ketverius su puse metų vykdo karą prieš Ukrainą. Pastaruoju metu rusų pajėgos Ukrainoje atakuoja daugiausia civilinius taikinius.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
Zelenskis: Ukrainoje kuriamos balistinės raketos Rusiją galėtų pasiekti jau šį rudenį
Prezidentas Volodymyras Zelenskis rugpjūčio 8 d. vakare duotame interviu valstybinei Ukrainos televizijai patvirtino anksčiau pasirodžiusius pranešimus, kad Ukrainos bendrovės „Fire Point“ kuriamos balistinės raketos galėtų būti parengtos kovai per 2–3 mėnesius, praneša naujienų portalas „Kyiv Independent“.
Rugpjūčio 4 d. „Fire Point“ pranešė naujienų agentūrai „Reuters“, kad Ukrainos gynybos ministerija šiuo metu atlieka jos balistinės raketos FP7 sertifikavimą, o šis procesas, kaip tikimasi, bus baigtas per šį mėnesį. Be to, bendrovė nurodė, kad tikisi, jog rudens gale bus paruošta naudoti ir didesnė raketa FP9, kuri, kaip teigiama, gali pasiekti Maskvą.
„Apie plataus masto jų naudojimą negaliu nieko pasakyti, nes kai kurie dalykai nuo Ukrainos nepriklauso. Taip pat yra ir su Rusijos balistinėmis raketomis: jose yra komponentų iš kitų šalių. Tas pats pasakytina ir apie mūsų balistines raketas – tokių komponentų yra nedaug, bet kai kurie iš jų iš tiesų yra iš kitų šalių“, – sakė V. Zelenskis.
Nepaisant sankcijų, ES medžiagos ir įranga toliau naudojamos gaminant Rusijos karinę techniką.
Kartu su devyniomis Europos šalimis įgyvendinant programą „Freya“, viena bendrovės „Fire Point“ gaminamos balistinės raketos FP7 modifikacija yra perdaroma, pritaikant ją naudoti kaip priešraketinę raketą, panašią į JAV sistemą „Patriot“.
Bendrovės generalinė direktorė Iryna Terech naujienų agentūrai „Reuters“ sakė, kad bendrovė siekia iki 2027 m. vidurio sėkmingai perimti pirmąją balistinę raketą.
„Fire Point“ garsėja savo vidutinio ir ilgojo nuotolio koviniais dronais FP-1 ir FP-2, kurie laikomi itin svarbiais Ukrainai ginantis nuo rusų invazijos. Tačiau nuo praėjusių metų dėl šios bendrovės kilo keletas ginčų, įskaitant polemiką dėl didžiausio Ukrainos karo laikotarpio korupcijos skandalo, po kurio kilo klausimų dėl galimo protekcionizmo skiriant valstybės užsakymus.